Duobėtos Kauno gatvės praėjusiais metais kėlė didžiulį galvos skausmą vairuotojams ir tapo įkvėpimo šaltiniu menininkams bei įvairaus plauko pokštininkams. Šiemet kelių būklė Kaune kur kas geresnė. Kauniečiai dėkoja šiemet šalčiais ir sniegu negąsdinusiai žiemai ir miesto valdžiai, pernai sutvarkiusiai daugumą gatvių.
Tačiau automobilių serviso „Servisas 007“ Kaune vadovas Tomas Menkeliūnas sako pastebėjęs, kad duobių po žiemos vėl atsirado.
„Vis tiek atvažiuoja automobilių su sulūžusiomis pakabomis. Pagrindinės gatvės šiemet neblogos būklės. Kaunas tikrai investavo į tai ir sutvarkė. Bet priemiesčių keliukai ar daugiabučių kiemai vis tiek duobėti. Ten pavažiavus greičiau kaip 15 kilometrų per valandą greičiu ant stogo apsiversti galima. Be darbo automobilių meistrai tikrai nesėdi“, – sako T. Menkeliūnas.
Paklaustas, ar šiemet išaugo autoserviso paslaugų kainos, jis tikina, kad dėl euro kai kurių paslaugų kainos buvo „suapvalintos“.
„Jei kaina būdavo 3,70 euro, tai pavirto į 4 eurus. Žinoma, jei paslaugos kompleksinės, apimančios daug detalių ar paslaugų, jos kažkiek „susiapvalino“, – tikino autoserviso vadovas.
Draudikai pataria kviesti policiją
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, kad 2014 metų pirmomis pavasario dienomis per savaitę buvo užregistruojama dešimtys dėl duobių keliuose įvykusių eismo nelaimių. Šiemet tokių pranešimų kur kas mažiau, nes žiema buvo šiltesnė ir keliai ne taip stipriai sugadinti.
„Įvažiavus į duobę, dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai. Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti tiek 50 eurų, tiek 3 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. Pavyzdžiui, 3 tūkst. eurų esame išmokėję klientui, kuriam neaplenkus duobės teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remontą“, – sakė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Draudikai primena, kad jeigu kasko draudimu apsidraudęs vairuotojas dėl duobių kelyje apgadina automobilį, rekomenduojama iškviesti policiją, kad pareigūnai užregistruotų įvykį. Jeigu policija nustato, kad nebuvo ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, ir vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti bei išvengti duobės, draudimo bendrovė draudimo išmoką moka netaikydama draudimo sutartyje numatytos franšizės.
Kasko draudimo išmoka už automobilių apgadinimus, patirtus dėl duobių kelyje (kaip ir kitais atvejais, pavyzdžiui, sukėlus avariją) gali būti nemokama, tik tuo atveju, jeigu įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, pavyzdžiui, vairuotojui būtų nustatytas neleistinas girtumo laipsnis.
Savivaldybės apmoka žalą
Kai duobė nėra pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kai nėra nustatoma paties vairuotojo KET pažeidimo, kelio valdytojams (dažnu atveju tai būna savivaldybės) draudimo bendrovės pateikia regresinius ieškinius – t.y. prašo atlyginti patirtus nuostolius kelio valdytojų ar savininkų.
„Per 2014 metus tokių regresinių ieškinių savivaldybėms ar savivaldybių kelius prižiūrinčioms įmonėms pateikėme arti šimto. Dauguma atvejų – Vilniuje ir Kaune. Kadangi ieškinius pateikiame tik įvertinę, kad žala patirta ne dėl kliento kaltės, absoliuti dauguma (daugiau nei 95 proc.) bylų baigiasi mums palankia išvada ir kelio prižiūrėtojai atlygina kliento patirtus nuostolius.
Beje, jei vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu, o tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis gali ir savarankiškai reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo teisminio proceso būdu“, – „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Kaunas toliau lopomas
Kauno savivaldybė praėjusiai metais gatvėms ir tiltams remontuoti skyrė daugiau kaip 63 mln. litų (daugiau kaip 18 mln. eurų). Šiemet tam planuojama skirti apie 7 milijonus eurų.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, per šiuos metus planuojama visiškai sutvarkyti K. Baršausko g., Pramonės pr., Taikos pr, Tvirtovės al., likusią K. Petrausko g. atkarpą, Savanorių p. ir Veiverių g. prasčiausios būklės atkarpas.
Kauno savivaldybė praneša, kad šįmet didelės kelininkų pajėgos darbuosis ne tik Kauno miesto gatvėse, bet ir daugiabučių namų kiemuose bei įvažose į juos. Pastariesiems darbams numatyta 1,33 mln. eurų (4,6 mln. Lt). Prioritetas bus teikiamas tų daugiabučių kiemams, kurių gyventojai finansiškai prisidės prie tvarkymo darbų.
Vilniaus gatvėms – 12 mln. eurų
Vilniuje kelių būklė po žiemos taip pat patenkinama. Kiek prastesnė padėtis žvyrkeliuose, tačiau jau dabar, išėjus pašalui ir pradžiuvus dangai, žvyrkeliai pradėti lyginti greideriais.
Pasak Vilniaus savivaldybės Statinių skyriaus vedėjo pavaduotojo, Eksploatacijos poskyrio vedėjo Gintauto Kazimiero Niauros, šiemet sostinės gatvėms tvarkyti skirta beveik 12 milijonų eurų, tai beveik 2,5 milijono eurų daugiau nei pernai.
„Pirmiausiai bus tvarkomos pagrindinės magistralinės miesto gatvės, bei gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas“, – sakė G. K. Niaura.
Vilniaus miesto savivaldybė 2013 metais sutvarkė 53 gatves ar jų atkarpas, kurių bendras ilgis siekia 21 km, 2014 m. – 41 (18 km). Iš viso jau sutvarkyta 215 gatvių ar jų atkarpų, kurių ilgis 79,4 km.
