Trys pasirinkimai, leisiantys išvengti baudos

Tikriausiai nerasime vairuotojo, kuris nežinotų, kad iki lapkričio 10 dienos vasarinį automobilio „apavą“ būtina pakeisti žieminiu. Tačiau nesunkiai pastebima tendencija, kad dalis vairuotojų nežino, kur dėti senas automobilio padangas. Vieni dėl nežinojimo, kiti dėl tingumo nebenaudojamas padangas išrikiuoja prie konteinerio arba tiesiog sumeta į artimiausia griovį.

Tačiau taip besielgiantys turėtų žinoti, kad už tokį elgesį yra griežtai baudžiama. Kaip tik todėl DELFI primena tris būdus, kaip teisingai galima atsisveikinti su senomis padangomis. Visų pirma reikia žinoti, kad perkant naujas padangas, senąsias privalo priimti jas parduodančios įmonės. Jos įpareigotos priimti tiek senų padangų, kiek klientas perka naujų.

Keičiant padangas automobilių servise, senosios taip pat turi būti priimamos nemokamai. Ir galiausiai yra trečia galimybė, kuria norintys pasinaudoti nereikalingas padangas gali atvežti į didelių gabaritų aikšteles. Jos nemokamai priima keturias padangas. Didelių gabaritų adresus galite rasti čia.

Aplinkos ministerija informuoja, kad už aplinkos teršimą padangomis nustatoma mažiausiai 500 litų žala gamtai. Vėliau ši suma keičiasi priklausomai nuo šiukšlių svorio. Neteisingai atsikračius viena tona padangų, gali tekti padengti 15 tūkst. litų aplinkai padarytą žalą.

O juridiniams asmenims rekomenduojama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir atiduoti padangas pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Sužinoti, kur yra artimiausia tokia įmonė, galima paskambinus į savo regiono aplinkos apsaugos departamentą.

Kas daroma iš surinktų padangų?

Kaip bebūtų, pastebima, kad senų padangų kiekvienais metais surenkama vis daugiau. Aplinkosaugininkai svarsto, kad prie to galėjo prisidėti pernai dešimteriopai padidintos baudos už netinkamą padangų atsikratymą. Vis dėlto aplinkosaugininkai konstatuoja, kad daugiau bėdos padaro ne pavieniai gyventojai, bet smulkios įmonės, kurios norėdamos sutaupyti padangas neteisėtai šalina gamtoje.

Valstybiniame atliekų tvarkymo plane iškeltas tikslas kuo daugiau padangų perdirbti. Tačiau įgyvendinti šį tikslą nėra taip paprasta. Lietuvoje nėra daug padangas perdirbančių įmonių. Iki šiol didžiausi atliekų kiekiai patekdavo į „Akmenės cemento“ gamyklą, kur surinktos padangos būdavo deginamos. Tai padėdavo apsirūpinti cementui gaminti reikiama energija ir sudarydavo įmonei galimybę tiekti energiją. Tačiau šiemet įmonė padangų daugiau nebedegina.

Visgi Padangų importuotojų organizacija (PIO) nedirba nei su vienu Lietuvos perdirbėju. Organizacija visas padangas išveža į Lenkiją. PIO vadovė Danguolė Butkienė DELFI yra sakiusi, kad mūsų kaimynai mato padangų perdirbimo naudą ir gauna gana nemažą pelną.

„Ten daromas verslas iš pagaminto produkto, jie sugeba surinkėjams sumokėti simbolišką kainą – 5-6 zlotus už toną padangų. Matosi, kad tai yra reikalingas produktas. Suprantu, kad tos trinkelės, kurias gamina lietuviai, yra ribotos paklausos, tačiau šalia trinkelių, jeigu jie gamintų kitus produktus – kelininkams, ženklams ir panašiai, būtų fantastika!“, – kalbėjo D. Butkienė.

Jos teigimu, perdirbtų padangų žaliava gali būti panaudojama statybos pramonėje kaip izoliacinė medžiaga, taip pat ji gali būti naudojama betono gamyboje ir t.t.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikianti perdirbimo įmonė „Metaloidas“ per metus gali surinkti apie 10 tūkst. tonų padangų. Visa tai perdirbama ir didžioji dalis produkcijos išvežama į Skandinaviją ir Rusiją. Iš perdirbtų padangų įmonė gamina gumos granules, metalo kordus, tekstilinius kordus, guminę dangą, gumines plyteles vaikų žaidimų aikštelėms, apsauginius sprogdinimo kilimus, parkavimosi bortelius, mulčą.

Dalį padangų įmonė atsiveždavo ir iš Estijos. Anksčiau trūko žaliavos, tačiau dabar, kai padangų nebedegina „Akmenės cementas“, jos yra pakankamai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)