Vairuotojai turėtų žinoti, kad viešose miestų vietose draudžiama ne tik plauti mašinas, bet ir jas remontuoti ar dulkinti kilimėlius. Tų, kurie šio reikalavimo nepaiso, laukia baudos. Automobilį remontuoti ir švarinti galima savo kieme. Visgi yra viena sąlyga – į aplinką negali patekti cheminių medžiagų, tokių taip plovimo skystis, alyva ar kuras.
Taip pat verta atminti, kad automobilių nei su cheminėmis priemonėmis, nei be jų negalima plauti arčiau nei 25 metrai iki vandens telkinių. O kiek toliau nuo ežerų ar upių mašinas galima plauti tik nenaudojant jokių cheminių priemonių.
Miestų ribose galioja dar griežtesni reikalavimai. Viešose vietose ne tik, kad negalima plauti ir remontuoti automobilių, negana to, savivaldybės nusprendė, kad tokiose vietose draudžiama dulkinti kilimėlius. Tokie draudimai taikomi siekiant apsaugoti gamtą nuo taršos.
Kaip bebūtų, kone griežčiausia tvarka Vilniuje. Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia sostinėje transporto priemones plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat tose vietose draudžiama dulkinti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis.
Norint nubausti pažeidėjus reikia gyventojų pagalbos
Tačiau pažeidėjai pričiumpami labai retai. Savivaldybė teigė, kad šiemet už šios tvarkos nesilaikymą surašyti du baudų protokolai. Už tokio pobūdžio pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt.
Visgi šiuos pažeidimus be visuomenės pagalbos užfiksuoti būtų labai sunku. „Jeigu žmogus pamato, kad kieme plaunamas automobilis, gali paskambinti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams arba užfiksuoti pažeidėją: turi matytis automobilio valstybinis numeris, data, laikas, adresas ir asmens veidas, kad jį pagal nuotrauką ar filmuotą medžiagą galima būtų identifikuoti“, - kaip žmonės gali užfiksuoti pažeidimą, atskleidė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė – Rimkienė.
Kaune taip pat palyginti retai sučiumpami ne vietoje automobilius plaunantys vairuotojai. Šiemet fiksuoti tik du tokie pažeidimai. O Klaipėdoje šiais metais nagrinėtas vos vienas tokio pobūdžio skundas.
Taigi norint automobilį nusiplauti naudojant šampūnus belieka vienintelis pasirinkimas – specialios plovyklos. Nors automobilių specialistai sako, kad automobilį kur kas dažniau reikia plauti tuomet, kai keliuose pradedama barstyti druska, tačiau plovyklos aiškina daugiausiai klientų vis dėlto sulaukiančios šiltuoju metų laiku.
Žiemą automobilį reikia plauti dažniau
Automobilių plovyklos „Švaros meistrai“ atstovė Giedrė Martinonytė DELFI teigė, kai šaltuoju metų laiku, jeigu žmogus kasdien važinėja į darbą, automobilį reikėtų plauti vidutiniškai kartą kas dvi savaites, vasarą – rečiau.
„Žiemą reikia plauti dažniau, kad kėbulo negraužtų druskos. Būtinai reikia nuplauti per atlydį, nes tuomet druskos atitirpsta. Dalis klientų pasibaigus žiemai pasirenka specialią paslaugą, kuri teikiama rankinėje plovykloje. Jos metu specialiu tirpikliu nuvalomos druskos, kurios būna tam tikrose vietose po žiemos susikaupusios“, - aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, šiltuoju metu laiku ypač svarbu gerai nuplauti automobilį po tolimų kelionių, kad ant automobilio priekinės dalies prilipę vabzdžiai nepridžiūtų. Vėliau norint juos nukrapštyti reikės žymiai daugiau pastangų.
Dalykai, kurių žiemą pamiršti negalima
Automobilių plovyklų tinklo „Plaunu pats“ vadovas Saulius Povilėnas DELFI teigė, kad pradėjus berti druską iš tiesų vertėtų dažniau plauti automobilį. „Manau, kad to tikrai reikia, nes tokiu būdu pašalinama susikaupusi druska. Ypatingai gerai reikia apiplauti posparnį ir slenkstį, kad neliktų druskos, šlapio sniego ir ledo. Jokios papildomos chemijos druskai pašalinti nenaudojama. Užtenka įprastų plovimo priemonių ir aukšto slėgio“, - dėstė pašnekovas.
Anot jo, druskos geriau pasišalina naudojant plovimo šepetį. Tačiau čia pat jis atkreipė dėmesį, kad reikia užtikrinti, kad šis nebūtų apledijęs: „Kai šalta reikia pasirūpinti, kad šepetys nebūtų suledėjęs. Tai gali apgadinti kėbulą. Žiemą rekomenduojame šepetį apiplauti aukštu slėgiu, kad suminkštėtų jo plaukeliai, kad pasišalintų ledas ir sniegas“, - patarė S. Povilėnas.
Taip pat svarbu atminti, kad kai lauke šalta, nereikėtų mašinos plauti karštu vandeniu. Didelis temperatūrų skirtumas gali turėti įtakos pažeisto priekinio stiklo spartesniam skilimui ir pan. Optimali temperatūra – 20 laipsnių. O vasarą vanduo gali būti ir šiltesnis, kadangi toks geriau pašalina prikibusius vabzdžius. „Vabzdžiai yra baltyminės kilmės. O baltymai geriau pasišalina veikiami karšto vandens“, - sakė įmonės „Plaunu pats“ vadovas.
Jo manymu, po kiekvienos kelionės žiemą apiplauti automobilio nereikia. Visgi mašinas statant šiltuose garažuose, kuriuose gali atitirpti posparniuose susikaupęs ledas su druska, geriau pasirūpinti, kad jo neliktų. „Reiktų automobilį apiplauti grįžus iš tolimesnių kelionių, kai posparniai apkibę sniegu ar ledu. Tokie dariniai nėra gerai, nes pagreitina automobilio koroziją ir neigiamai veikia dažus“, - perspėjo pašnekovas.
Anot jo, žiemą per savaitę automobilį apiplauti vertėtų du ar tris kartus. O pilnai nuplauti užtenka kartą per savaitę. Be to, S. Povilėnas ragino nepatingėti kartą per mėnesį susitvarkyti ir automobilio saloną.
„Salone ištirpsta su batais patekęs sniegas, taip pat ant priekinio stiklo vidinės pusės nusėda išmetamųjų dujų dalelės. Tai gerai pasimato stiklo vidinę pusę perbraukus balta servetėle. Todėl kartą per mėnesį tikrai reikia susitvarkyti ir automobilio vidų“, - aiškino automobilių plovyklos vadovas.
Kaip bebūtų, jis pastebi, kad didžiausia apgultis plovyklose fiksuojama šiltuoju metų laiku. Kai geras oras, žmonių būna daugiau, o lyjant lietui atsiranda mažiau norinčių švarinti automobilį.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
