Per maža distancija nuo priešais esančių mašinų, viršytas greitis, vairavimo įgūdžių neįvertinimas, netinkamai veikiantys žibintai – dėl šių priežasčių dažniausiai kyla avarijos, kai kelyje tvyro rūkas.

„Migla ir rūkas gali susidaryti staiga ir netikėtai, ypač jei kelias driekiasi šalia vandens telkinių ar slėnyje. Todėl vairuotojai rudenį tam visada turi būti pasiruošę“, – sako TÜV SÜD atstovas Eberhardas Langas.

Todėl pirmiausia vairuotojai turi padidinti atstumą nuo kitų automobilių, prilėtinti ir įjungti priekinius rūko žibintus, bei jeigu to reikia – ir galinį rūko žibintą.

„Jeigu nėra priežasties, niekada staigiai nestabdykite, nes taip keliate pavojų už savęs važiuojantiems automobiliams, – pataria E. Langas. – Galinis rūko žibintas turi būti įjungiamas tik tada, kai matomumas kelyje yra mažesnis nei 50 metrų. Svarbiausia, kad tokiu atveju vairuotojai neturėtų važiuoti greičiau nei 50 km/val.! O priekinius rūko žibintus patariama jungti kai matomumas yra prastas dėl miglos, sniego ar lietaus.“

Galinio rūko žibinto naudojimas yra apribotas dėl to, kad jis yra 30 kartų ryškesnis už galinius žibintus ir jo naudojimas tam nesant būtinybės gali akinti kitus eismo dalyvius.

Pavyzdžiui, Vokietijoje galinio rūko žibinto naudojimas kai tam nėra būtinybės vairuotojui gali užtraukti baudą iki 35 eurų.

Taip pat pastebima, kad ilgųjų šviesų naudojimas esant miglai duoda priešingų rezultatų nei tikimasi – tuomet rūkas tampa dar labiau nepermatomas. Todėl tokiais atvejais patariama geriau naudotis valytuvais ir stengtis užtikrinti gerą matomumą per priekinį langą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)