Vienas iš aptartų pokyčių – kitąmet dėstytojų atlyginimai bus keliami apie 20 proc. ŠMM viceministras G. Viliūnas įsitikinęs, kad dėstytojų ir mokslininkų emigracijai sustabdyti būtina imtis finansinių priemonių, tačiau vien jų tikrai neužteks.
„Dabartinę situaciją lemia daugelis sisteminių priežasčių. Svarbūs veiksniai – turėti kūrybingą aplinką, pajėgų ir ambicingą kolektyvą, kuris siekia aukščiausių mokslinių rezultatų. Norime turėti gerus mokslininkus, o jiems ne mažiau svarbi ambicinga mokslinė programa, prieiga prie įrangos, informacijos šaltinių“, – pastebi viceministras.
Anot jo, ne vien finansinės priežastys apsprendžia dėstytojo motyvaciją dirbti – šiame darbe sužinoma daug naujo, bendraujama su jaunais žmonėmis. Bus siekiama, kad daugiausiai lėšų pasiektų kūrybingiausius dėstytojus ir mokslininkus.
„Ar Lietuvos aukštajame moksle yra kūrybinė atmosfera? Be abejo, kad yra, bet ne visur. Jei mokykla tik apie išgyvenimą tegalvoja, tai koks čia vystymasis ir kokios kūrybinės sąlygos? Pokyčiams reikalingos investicijos, kurios ateis jau 2018 m.“, – teigia G. Viliūnas.
Tuo metu VU Studijų prorektorius V. Jaskūnas teigia, kad šiuo metu dėstytojams ir mokslininkams sunku dirbti vien tik dėl garbės.
„Taip, tai labai kūrybiškas darbas, bet jis nebeveža dėl to, nes dėstytojai turi važiuoti kur nors kitur tam, kad išgyventų. Likusieji galime virkauti, bet veikiame tarptautinės konkurencijos sąlygomis ir šiuo atveju esame visiški donorai. Mūsų geriausi dėstytojai ir mokslininkai turi nemažai pasiūlymų, ir jei jie neišvažiuoja, mes galime jiems lenktis, bet klausimas, ką galime jiems pasiūlyti“, – tikina V. Jaskūnas.
Anot jo, nors atlyginimai ir buvo šiek tiek pakelti anksčiau, dėstytojai to nepajuto, o prieš tai šiuo atžvilgiu niekas nesikeitė jau daug metų.
„Tai, kas suplanuota kitų metų biudžete, yra svarbu, bet to dar nepakanka. Turėtume nuosekliai tai daryti keletą metų iš eilės, kad pasiektume tam tikrą rezultatą. Mes kalbame apie tarnybinį atlyginimą kaip bazę, kuri arba motyvuoja ateiti į universitetą, arba ne. Sutinku, kad kompetencijų kėlimas yra svarbu, bet tam, kad dėstytojai norėtų mokytis, jie turi patikėti, kad tai yra perspektyvu. Tai ypač svarbu jauniems dėstytojams ir mokslininkams“, – aiškina pašnekovas.
LSS prezidentas E. Sarkanas atkreipia dėmesį ir į stipendijas doktorantams, nes nuo jų irgi priklauso, kiek talentingiausių mokslininkų galėsime sutelkti Lietuvoje.
„Šiemet mūsų prašyta suma – 5 mln. eurų, kurių 90 proc. orientuota doktorantų stipendijų kėlimui. Doktorantai – tai jaunasis intelektualinis potencialas. Mes privalome į tai investuoti, jei norime, kad jis liktų Lietuvoje. Deja, nutinka taip, kad tikrai nemaža dalis jaunųjų doktorantų išvažiuoja iš Lietuvos, kadangi nemato perspektyvos toliau čia dirbti. Juk viena iš motyvacijų yra lėšos, kurios ateina už darbą, kurį tu įdedi“, – aiškina E. Sarkanas.
Visą diskusiją apie kitąmet laukiančius pokyčius rasite transliacijos įraše.
Nuotraukos iš konferencijos:
