Apsidrausti įpareigoja įstatymas

Pasak UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, visos saugos tarnybos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Asmens ir turto apsaugos įstatymą, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu ne mažesnei kaip 300 000 Eur sumai, skaičiuojant kiekvienam įvykiui atskirai:

„Ekskomisarų biuras savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs 5 mln. Eur draudimo suma. Prisiimame atsakomybę dėl savo veiksmų, todėl, net kai nebuvo reikalavimo saugos tarnyboms privalomai draustis, mes naudojomės šiuo draudimu“, – pasakoja per 26 metus patirties skaičiuojančios saugos įmonės generalinis direktorius.

Saugos paslaugų teikimo srityje, sako V. Labeckas, dažniausiai susiduriama su draudiminiais įvykiais, kurie kyla dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo teikiant apsaugos paslaugas, t.y. atvykimas prie objekto per nustatytą laiką, objekto apžiūra ar kitų sutartinių nuostatų įgyvendinimas. Rizika taip pat gali pasireikšti ir dėl suteiktų apsaugos sistemų montavimo bei techninio aptarnavimo paslaugų.

Anot BTA Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovo Eugenijaus Bulavo, saugos tarnybos turi įsipareigojimų savo klientams ir, jei jų nepavyksta įgyvendinti, tuomet praverčia bendrosios civilinės atsakomybės draudimas: „Galima sakyti, kad įmonės taip saugosi nuo netikėtų veiksnių, kurie trukdytų tinkamai atlikti, vykdyti savo darbines funkcijas bei dėl to būtų padaroma žala tretiesiems asmenims.“

BTA Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas
Foto: Organizacijos nuotr.

Žala, patirta dėl vagystės – taip pat vienas iš draudimo objektų: „Įmonės gali kreiptis, jei joms nepavyko įgyvendinti įsipareigojimų klientui ir objekte įvyko vagystė. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo rūšis labiau aktuali ne kaip papildanti turto draudimą, o atskirai – šis draudimas padeda sumažinti finansinius nuostolius“, – kalba E. Bulavas.

Šiuolaikinės apsaugos sistemos: pažeidėjui praeiti nepastebėtam – praktiškai neįmanoma

Anot V. Labecko, atvejai, kai pažeidėjai apeina apsaugos priemones, – labai reti: „Biuras savo veikloje visada rekomenduoja ir parenka klientui moderniausius saugos sprendimus, kurie pagal šiuolaikines technologijas žymiai sumažina riziką, kad atitinkama signalizacijos ar vaizdo stebėjimo sistema neatliktų savo funkcijos“.

Vis dėlto, net labai trumpam išjungta signalizacija gali prišaukti nelaimę. Anot saugos tarnybos generalinio direktoriaus, pasitaiko atvejų, kai žala kyla būtent tuo metu, kuomet klientas neįjungė ar atjungė signalizacijos sistemą ir pranešimai į Biuro stebėjimo valdymo centrą nebuvo siunčiami. „Savo klientams visada rekomenduojame, net ir trumpam paliekant objektą, pasirūpinti, kad saugos sistemos būtų įjungtos“, – kalba V. Labeckas.

Apsaugos priemonių apėjimas, sako pašnekovas, galimas ir tais atvejais, kai kliento objekte yra sumontuota sena įranga ir į objektą atėjusio pažeidėjo įranga tampa „gudresnė“: „Tada technologiškai profesionaliai pasirengę pažeidėjai gali sutrikdyti signalizacijos sistemos veikimą ir taip signalai nebūtų perduodami, tačiau praktikoje su tokiais nutikimais nesusiduriame. Biuras turi galimybę pasiūlyti įvairius ir visoms gyvenimiškoms situacijoms taikomus saugos sprendimo variantus.“

BTA draudimo ekspertas E. Bulavas tikina, kad saugos tarnybos iš tiesų itin sėkmingai valdo darbe kylančias rizikas, apie tai liudija vis mažėjantis draudiminių įvykių šiame sektoriuje skaičius: „Saugos paslaugas teikiančios įmonės investuoja į naujausias technologijas, puikiai vykdo profesionalų darbuotojų parengimą, tad ir su nesuvaldytomis rizikomis susiduria rečiau.“

E. Bulavo teigimu, pagrindinė rizika versle – galimi finansiniai sunkumai, kai padaroma žala tretiesiems asmenims: „Siekdami išvengti tokių netikėtumų, verslai Lietuvoje draudžiasi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.“