Viena darbuotojo klaida – penkiaženklės sumos nuostoliai

Nuo techninių ar žmogiškų klaidų nėra apsaugotas nė vienas verslas – jų pasitaiko net ir ilgametę patirtį sukaupusiose įmonėse, kurioms nenumatyta klaida atneša mažesnių ar didesnių nuostolių. Esama ir įmonių, kuriose vos viena klaida gali atsieti daugiaženklę nuostolių sumą.

Vienas iš pavyzdžių – brangių, sudėtingų techninių įrenginių krovimo paslaugas teikiančios įmonės. UAB „Ferogama“ direktorius Romas Gėgžnas taip pat prisimena atvejį, kuomet viena klaida galėjo įmonei kainuoti itin brangiai.

„Tai buvo vienetinis atvejis. Sudėtingų ir brangių įrenginių iš Italijos perkėlimo metu sandėlyje dalis krovinio buvo apgadinta. Paprastai kalbant, kėlimo metu dėl techninės ar žmogiškos klaidos krovinys pasislinko, ir dėl to fiksuota penkiaženklė žala“, – prisimena jis.

Įvertinus krovinių ir darbų rizikas, R. Gėgžnas teigia juos iš anksto apsidraudęs, todėl įmonė didelių nuostolių dėl šio įvykio nepatyrusi. Vis dėlto, „Ferogama“ direktorius pastebi, kad kai kurioms įmonėms panašias pasekmes tenka kompensuoti iš savo kišenės.

Asociatyvi nuotr.


„Natūralu, kad dirbant visko gali nutikti, net ir pačiam geriausiam specialistui – tam ir yra draudimas. Tik patarčiau atkreipti dėmesį, kad draudimo rūšių esama skirtingų, nuo paprasto techninio įvykio iki žmogiškosios klaidos. Prieš renkantis, įmonėms svarbu įvertinti savo rizikas, nes kitu atveju panašias žalas tenka mokėti iš savo kišenės“, – perspėja R. Gėgžnas.

Nuo rizikų apsaugo draudimas ir kalbėjimas apie atsakomybes

Kaip teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė, analizuojant žmogiškas klaidas organizacijoje, labai svarbu, kad kiekviena įmonė imtųsi visų įmanomų priemonių, kad tokia žala neatsirastų, o jai atsiradus, būtų patirta kuo mažesnė žala tiek įmonei, tiek darbuotojui, kuris tokią žalą padarė.

„Įmonė turi darbuotojus informuoti apie pareigas ir atsakomybes, kad atsiradus materialinei žalai būtų lengviau nustatyti jos kaltininką. Taip pat svarbu pastebėti, kad dažnu atveju darbdavys darbuotoją būna apdraudęs civiliniu atsakomybės draudimu, kuris leidžia susigrąžinti žalos kaštus iš draudimo. Tačiau neišvengiama ir tokių atveju, kai įmonė pati prisiima visus patirtus nuostolius“, – pastebi E. Radišauskienė.

Sunkumai darbe
Foto: Shutterstock


Anot jos, didesnių ar mažesnių klaidų padaro visi darbuotojai, nepaisant to, ar jie dirba pirmą savaitę, ar dešimtus metus įmonėje. Vis dėlto, tyrimai, apibrėžiantys technines ir žmogiškas klaidas įmonės viduje, nėra viešinami, tad galima būtų tik nuspėti, kokiame sektoriuje klaidų pasitaiko daugiausiai, o tai būtų labai abstraktu.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė įvardija veiksmus, kurių svarbiausia imtis įmonėms, kad techninės ar žmogiškos klaidos nesukeltų didelių nuostolių.

„Pirmiausiai įmonėms rekomenduojama turėti civilinį draudimą, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, srities bei poreikių. Antra, tokioms įmonės svarbu įdarbinant darbuotojus nustatyti konkrečias ir aiškias pareigas, dėl kurių pažeidimo gali atsirasti žala, bei supažindinti darbuotoją su šiomis pareigomis“, – pabrėžia E. Radišauskienė.

Taip pat ji prideda, kad, iškilus individualiam ginčui dėl žalos atlyginimo, kurio neįmanoma išspręsti organizacijos viduje, reikėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Paminėtina, kad lyginant praėjusių ir 2019 m. duomenis, pastaraisiais metais 24 proc. išaugo turtinės žalos atlyginimo reikalavimų skaičius, kas rodo pakilusį ginčų dėl žalos lygmenį nebe organizacijos viduje.

Valstybinė darbo inspekcija


Dažniausiai draudžiamuosius įvykius fiksuoja paslaugų sektoriuje

Civilinės atsakomybės draudimas padeda įmonėms tais atvejais, kai dėl jų kaltės nukenčia klientai ar partneriai. Keli dažnesnių draudžiamų įvykių pavyzdžiai – atliekant statybos darbus pažeista vandens trasa, gabenamas krovinys iškrito ir buvo pažeista pakuotė, atliekant dažymo darbus, dažų pateko ant netoliese buvusių automobilių.

Kaip įvardija BTA Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas, pagrindinė rizika versle – galimi finansiniai sunkumai, dažnu atveju net ir bankrotas, kai padaroma žala tretiesiems asmenims.

Jis pastebi, kad, siekiant šios rizikos išvengti, verslai Lietuvoje vis dažniau draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu.

„Nėra nei vienos verslo srities, kurioje dar nebūtume fiksavę draudžiamųjų įvykių, kuriais padaryta žala tretiesiems asmenims. Dažniausiai tokias žalas fiksuojame paslaugų sektoriuje: kreipiasi autoservisai, apsaugos įmonės, valymo paslaugų bendrovės, statybos įmonės, projektuotojai, nemokumo administratoriai, auditoriai, turto ir verslo vertintojai. Skaičiuojame žalas visose šiose srityse, dažniausiai jos kyla dėl žmogiškojo veiksnio – klaidingų veiksmų“, – teigia E. Bulavas.