Tačiau Jurga savęs nelaiko emigrante – ji yra pasaulio lietuvė, lepinama saulės ir jūros tautiečių dar mažai atrastame rojaus kampelyje.
„Viską, ką dabar turime, sukūrėme savo rankomis, lietuvišku darbštumu, svajonėmis, planais ir meile. Šeimoje šnekame ir šnekėsime lietuviškai, visada švenčiame mūsų valstybines šventes, giedame himną. Tautiškumo mokome ir savo vaikus. Kartu giedoti himną kviečiame ir mūsų butikiniame viešbutuke prie jūros atostogaujancius svečius – čia kasmet susirenka vis didesnė pasaulio lietuvių kompanija“, – džiaugiasi J. Žilinskienė.
Į jūrą – su pėdkelnėmis
Lietuvoje, pasakoja moteris, du iš trijų jos vaikų – Liepa, Ąžuolas – kentė nuo itin stipraus atopinio dermatito – vaikščiodavo paraudusiais žandais, paakiais ir pakinkliais, o kad iki kraujų nenusikasytų žaizdų, miegodavo su pirštinėmis. Pasisekė tik vyriausiajam Žilinskų sūnui Žilvinui – jo liga nevargino.
Todėl 2014 metais Jurga ir Mindaugas Žilinskai su vaikais į du automobilius susikrovė būtiniausius daiktus, knygas, dviračius ir leidosi į gyvenimą keičiančią kelionę.
„Atvykusi į Kretą, dar kurį laiką dukrytę jūroje maudydavau su pėdkelnėmis, kad nenusidraskytų žaizdų – sūrus vanduo jas ne tik gydo, bet ir graužia. Net sunku prisiminti, kaip skaudėdavo žiūrint į vaikų kančias, o dabar viskas pasimiršo – čia esame sveiki ir laimingi. Dažnas manęs klausia, kas išgydė atopinį dermatitą? Manau, kad saulės, jūros, gero maisto ir švaraus Kretos oro derinys“, – atvirauja J. Žilinskienė.
Namo statyboms reikėjo archeologų leidimo
Paklausta, kodėl rinkosi būtent Kretą, Jurga sako, kad, išmaišius kone visą Europą, visuomet traukė sugrįžti į Graikijos pusę: „Esame keliautojai. Pažinome Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Portugaliją, Kroatiją. Tačiau, kartą apsilankę Graikijoje, sugržįdavome čia vėl ir vėl. O kai nuskridome į Kretą, supratome – šioje saloje norime įgyvendinti savo svajones, būti sveiki ir maskatuoti kojomis nuo savo viešbutuko terasos.“.
Kreta, pastebi Jurga, turtinga kvapą gniaužiančia gamta – kalnais, tarpekliais, paplūdimiais. Tai – tikrų tikriausias civilizacijos lopšys su virš tarpeklių kabančiais amfiteatarais, o mažiausiame kaimelyje galima rasti tūkstančius metų menantį alyvmedį, antikinę koloną ar gražuoles amforas.
„Archeologų leidimo čia reikia net perkant sklypą. Jau rimtai įkėlėme kojas į Kretos žemę – džiaugiamės viešbutuku, šeimos namais ir dvejomis svečių vilomis. Viską – nuo sklypo suradimo, namo projektavimo, statybų ir gerbūvio kūrimo – darėme patys, savomis rankomis“, – pasakoja moteris.
Ji šypsosi prisimindama, kaip vietinius nustebino saloje suprojektuoti lietuviams įprasto medžio karkaso namai – graikai kasdien ateidavo pasižiūrėti statybų proceso ir stebėdavosi, kaip po didelių vėjų tie namai vis dar stovi.
„Graikai kraipydavo galvas, neįsivaizdavo, kaip čia bus. O skandinavai spaudė ranką ir klausė, ar galime ir jiems pastatyti tokius pačius namus. Dabar vėjuotą žiemą į svečius užsukę graikai nustemba, kad namai su vitrininiais langais gali būti tokie šilti. Šilti ir saulėti Graikijoje būna tik kiemai, o namuose išties vėsu, žiemomis vietiniai šildosi prie židinio. Taip yra todėl, kad jie namus stato iš betono. Devynerius metus šalę savo betoniniuose rūmuose, nusprendėme pasistatyti šiltus, mūsų standartus atitinkančius namus“, – juokiasi Jurga.
Kitą dieną jau keliavo į mokyklą
Moteris prisipažįsta, kad atsikrausčius teko prisitaikyti prie kitos kalbos, kultūros ir tradicijų. Tačiau apie sunkumus negalvojo – į priekį vedė noras padėti vaikams pasveikti. O kai esi atviras širdimi, viskas sekasi, sako Jurga.
„Graikų mentalitetas skiriasi nuo mūsiškio, tačiau turi viską priimti taip, kaip yra – atvyksti čia gyventi, o ne mokyti graikus, kaip jiems patiems gyventi. Man vis dar sunku priprasti prie to, kad graikai negali pasakyti „aš nežinau“. Pavyzdžiui, čia bet kurios srities specialistas gali užtikrintai atsakyti į klausimą, bet jo atsakymas nebūtinai bus teisingas – tada belieka spėlioti, ar tai, ką jis patarė, yra gerai, ar jis tiesiog nežino atsakymo ir tauška, kas papuolė ant liežuvio galo“, – šypsosi pašnekovė.
Atskira tema, pasak jos, yra graikų biurokratija – ne veltui prieš tūkstančius metų jie ją ir sukūrė. Kita vertus, į graikišką mokyklą Jurgos vaikams patekti buvo itin paprasta – pakako vienu sakiniu prisistatyti, iš kur atvyko, kur gyvena, ir kitą dieną jau keliavo į pamokas.
Pirmuosius šešerius metus vaikai mokosi pradinėje mokykloje, kitus trejus metus – gimnazijoje, o paskutiniuosius trejus metus – licėjuje. Jurga sako, kad graikų švietimo sistema iš pažiūros primena lietuvišką, tačiau pastebi ir skirtumų.
„Pirmiausia, vaikai labai stipriai yra mokomi graikų kalbos. Jie nagrinėja Homero kūrinius senąja graikų kalba – pastaroji yra itin sunki netgi patiems graikams, ką jau kalbėti apie mūsų baltapūkius lietuviaičius. Antra, geografijos pamokos vyksta tik iki šeštos klasės. Galbūt čia ir yra atsakymas, kodėl dažnas vietinis suglumsta išgirdęs minint Lietuvą. Aišku, jis neprisipažins, kad nežino, kur tiksliai yra mūsų šalis, todėl tik atsako, „ai, jūs ten, iš viršaus“. Bet kaip smagu, kai mūsų graikų draugų šeima apie Lietuvą savo artimiesiems pasakoja kaip tikri žinovai – rūpinamės, kad žinia apie mūsų šalį sklistų kuo plačiau“, – sako Jurga.
Įkurtuvių pradžioje būta ir juokingų momentų. Jurga pasakoja turėjusi graikų kalbos pradmenis ir nuo pat pradžių su vietiniais stengusis šnekėti tik graikiškai, tačiau neretai žodžius keisdavo gestai ir įvairūs kalbos dariniai, tokie, kaip „tram pam pam“.
„Kai kurie atvykėliai įsitikinę, kad ši kalba yra labai sunki, todėl pramoksta vienintelį, patį sunkiausią žodį – „ευχαριστώ“, lietuviškai reiškiantį „ačiū“. Tačiau graikai vertina užsieniečių pastangas išmokti jų kalbą, noriai moko, taiso klaidas. Ši kalba labai praverčia ne tik kasdienybėje, bet ir norint pažinti vietinę kultūrą, tradicijas“, – pastebi Jurga.
Po litrą alyvuogių aliejaus per savaitę
Graikai, sako ji, yra labai svetingi ir geranoriški – padeda pažinti kultūrą, pramokti unikalaus kretietiško dialekto. Su lietuvių kultūriniu paveldu Jurga stengiasi supažindinti ir vietinius.
„Graikę draugę, kuri yra nuostabi kulinarė, išmokiau kepti lietuvišką duoną, pasidalinau ir raugu. O kai kartą maniškis nunyko, ji pasidalino lietuviškos duonos raugu su manimi! Tikras stebuklas gyventi kitoje šalyje ir dalintis savo papročiais – mes mokomės iš jų, jie žavisi mūsų darbštumu“, – šypsosi Jurga.
Paklausta apie graikų virtuvę, lietuvė neabejoja – apie tai būtų galima sukurti ilgiausius romanus. Vietiniai maistą ruošia su meile, mėgaujasi gaminimo procesu ir ištisus metus yra lepinami šviežių kvapnių pomidorų, agurkų, žalumynų, vynuogių, braškių, apelsinų, persikų. Galvą apsuka ir svaiginantys citrinmedžių žiedų kvapai.
„Ir, žinoma, alyvuogių aliejus. Kai jį atrandi, naudoji visur: ir šaukštą ryte, ir salotas gardini, ir troškinius gamini. Jei atvykę per pirmuosius metus suvartojome 10 litrų, tai dabar – po litrą per savaitę“, – juokiasi moteris.
Graikės, pasak Jurgos, yra tikros virtuvės virtuozės, iš kurių ji išmoko daug gaminimo paslapčių ir autentiškų salos patiekalų: Dakos, Dolmade, Kalitsuniai, Fakes, Fava, Juvetsi, Tsigariasto, Briam.
Avokadų sodai ir slapti paplūdimiai
Su norinčiais aplankyti Kretą, Jurga dalijasi pačios atrastais salos lobiais. Pirmiausia ji rekomenduoja nuvažiuoti į vienu gražiausių paplūdimių pasaulyje tituluojamą Balos lagūną, kurioje akys raibsta nuo mirguliuojančios žydros jūros, o pėdas kutena kriauklelės ir smulkus smėlis. Saulės vonių mėgėjams verta aplankyti ir Elafonisi salą, o Falasarnoje, einant per antikines pirtis, galima užklysti į slaptą paplūdimį.
Žygeiviams ir kvapą gniaužiančių vaizdų kolekcionieriams kone privaloma nuvykti į Aradenos tarpeklį – pereiti pagrindinę jo atkarpą prireiks apytikriai trijų valandų, o laukinės gamtos grožis ir didybė atmintyje išliks visam gyvenimui.
Jurga rekomenduoja ir kitus paslaptingus Kretos kampelius: tūkstantmečius menančius, tačiau tik neseniai atrastus urvus su dramblio kaulais, esančius prie Koutalo, Kera bažnyčias ant paplūdimio kranto, avokadų sodus, druskų kambarius, SPA baseinus, alyvmedžių ir apelsinmedžių giraites.
„Patariu nuvykti ir į mažą bažnytėlę kalnuose, kuri tą dieną švenčia ir vaišina visus svečius. Arba su pikniko kilimėliu įsitaisyti antikiniame amfiteatre ir patekant pilnačiai mėgautis simfoninio orkestro muzika, sklindančia nuo virš tarpeklio kabančios scenos“, – turistų dar neatrastus Kretos lobius vardija Jurga.
Lagamine pasilikite vietos lauktuvėms
Simona Stulgytė, didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturas“ turizmo ekspertė sako, kad Kreta yra visame pasaulyje populiari, lietuvių keliautojų itin mėgstama atostogų kryptis. Kur bežengtum, čia sienos alsuoja antika, o gamta prisirpusi vaiskiausių aromatų.
Nors garantuota saule sala lepina ištisus metus, norintys pasimėgauti karščiausiais jos spinduliais, čia plūsta balandžio – spalio mėnesiais. Kretoje veiklos ras tiek ištroškę adrenalino, tiek pasiilgę vandens pramogų, tiek norintys ramiai atgauti jėgas Vakarų pasaulio kultūros lopšyje.
„Tai yra didžiausia Graikijos sala su galybe skirtingų viešbučių. Kiekvienas atras sau priimtiniausią poilsio oazę: vieni viešbučiai garsėja įspūdingomis vandens pramogomis, kiti, įsikūrę atokiau, patiks pageidaujantiems privatumo. Visas apgyvendinimo įstaigas vienija ta pati savybė – aukšta kokybė ir pojūčius pažadinantis, šviežias kretietiškas maistas“, – salos privalumus vardija „Novaturo“ atstovė.
Nors pirmiausia sala poilsiautojus vilioja dėl krištolinio vandens, pėdas glostančio smėlio ir vaizdingos gamtos, S. Stulgytė pastebi ir vieną didžiausių Kretos išskirtinumų – kad ir kur eitum, čia visuomet prisiliesi prie antika alsuojančios architektūros ir unikalių, šimtmečius menančių augalų, o vietiniai pakerės besąlygišku svetingumu.
„Kiekvienas, net mažiausias miestelis, čia mena turtingą praeitį, tad, pernelyg nenutolę nuo viešbučio, poilsiautojai gali savo akimis išvysti tai, apie ką skaitė tik istorijos vadovėliuose. Žinoma, Kreta yra didelė sala, todėl norintys paganyti akis į neaprėpiamą jos grožį, gali nuomotis automobilius, naudotis viešuoju transportu ir taksi paslaugomis – jos Kretoje yra nebrangios, infrastruktūra puikiai išvystyta. O norintieji nuo pečių nusiimti visus planavimo rūpesčius, gali prisijungti prie „Novaturo“ organizuojamų ekskursijų – mūsų gidai yra visuomet pasiruošę keliautojams atskleisti Kretos grožį ir didybę“, – pataria S. Stulgytė.
Ji juokiasi, kad grįžtant iš Kretos privalu lagamine atlaisvinti vietos kretietiškam alyvuogių aliejui ir kitiems, iš alyvmedžių pagamintiems sveikatingumo ir grožio produktams. Taip sodrūs atostogų skoniai ir kvapai poilsiautojus lydės dar ilgai po atostogų.