Ekraninis turizmas pritraukė ir į Vilnių
Ekraninis turizmas, pasak Miglės Bielinytės, yra išties populiarus ir nebe naujai susiformavęs reiškinys, nors anksčiau dėmesio ir mokslinių tyrimų, susijusių su tokiu turizmu, buvo žymiai mažiau. Šiuo metu jau neabejojama, kad į tam tikras vietas nukeliauti didelę įtaką daro kine ar populiariuose serialuose pamatyti vaizdai.
„Tai matoma tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje. Vilniuje turime labai konkrečių pavyzdžių, kai po tokių serialų kaip „Černobylis“, „Stranger Things“ pakilo noras keliauti į tas vietas ne tik Lietuvos mastu, – turėjome didelį turizmo srautą ir iš kitų šalių“, – kalba pašnekovė, prisimindama du itin didelio atgarsio sulaukusius serialus, kurie buvo filmuojami Lietuvoje.
Efektas kartais gali būti ir per stiprus
M. Bielinytės teigimu, sulaukiama itin konkrečių užklausų apie tam tikras šalis, miestus, juose esančias vietas, matytas seriale ar filme, su lūkesčiu būtent tas vietas aplankyti:
„Konkretūs pavyzdžiai – tas pats „Emily in Paris“ (liet. „Emilija Paryžiuje“, itin populiarus „Netflix“ serialas, aut. past.). „Viki Kristina Barselona“ – taip pat labai žinomas filmas, po kurio padidėjo srautas į Barseloną. Iš klasikinių nuskambėjusių grandų – „Haris Poteris“ ir kelionės į Jungtinę Karalystę, labai konkrečius objektus, „Žiedų valdovas“ ir Naujoji Zelandija, „Sostų karai“ ir Dubrovnikas, Kroatija. Galima rasti net moksliškai atliktų tyrimų, kaip tam tikri serialai paskatino keliones į konkrečias šalis“, – mintimis dalinasi „Novaturo“ komunikacijos vadovė.
Visgi, anot M. Bielinytės, filmai gali turėti ir kiek per stiprų efektą, tarkime, kino juosta „Paplūdimys“ su Leonardo di Caprio priešakyje sukėlė nemažai iššūkių suvaldant vieną Tailando paplūdimį po filmo užplūdusius turistus – vietinei valdžiai net teko imtis ribojimų.
Filmai, nepaliekantys abejingų: vienas gali dar labiau didinti srautus į Turkiją
„Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas sako, jog būtent per filmus žmonės gali keliauti po daugybę šalių, pamatyti neatrastus vaizdus ir išgyventi begales istorijų. K. Kazlauskas įvardija vieną iš šių metų „Kino pavasario“ pažibų, užkariaujančių žiūrovų širdis Europoje ir pasaulyje, – tai Turkijoje britų filmuota juosta „Po saulės“. Šiam filmui pašnekovas prognozuoja šių metų žiūroviškiausiojo titulą:
„Istorija labai paprasta: iš dabar jau suaugusios Sofi perspektyvos ji prisimena savo paskutines atostogas su tėčiu nuostabiame Turkijos kurorte. Žmonės, žiūrėję šį filmą, patiria labai skirtingų emocijų: vieni, tarp jų ir aš, iš filmo išėjome su šypsena, įkvėpti atostogų, praktiškai perkantys bilietus į tą mažą Turkijos kurortą, kiti išgyvena labai stiprią istoriją apie tėčio ir dukros santykius, treti – istoriją apie prisiminimus ir praradimus, o ketvirti po filmo tiesiog skambina tėčiui. Filmas jau pelnė apie 80 apdovanojimų, nominuotas 160 apdovanojimų ir taip pat buvo nominuotas Oskarui“.
Po šio filmo galima prognozuoti dar labiau padidėjusį srautą į Turkiją, kuri ir taip, anot M. Bielinytės, išlieka lyderių sąraše:
„Ką pastebime pastaraisiais metais – nebėra mito apie Turkiją, kad ten važiuoja tik pasyvių atostogų be rūpesčių norintys žmonės, šeimos su vaikais. Ne, Turkiją vadiname universalia šalimi, nes net sunku sugalvoti pavyzdį, kas, pasirinkę šią vietą, nepatirtų poreikių atitinkančios kelionės. Gali turėti aktyvias, ekstremalaus sporto kupinas atostogas arba darbostogas netikėtose, gražiose, puikaus klimato vietose. Taip pat žygiai pėsčiomis – vienam ar su draugais. Na, ir, žinoma, poilsis puikiuose viešbučiuose.“
K. Kazlauskas vardija savo šių metų „Kino pavasario“ favoritus, kurių sąraše pirmasis – į Japonijos estetiką nukelsiantis „Meile mano“. Taip pat detektyvas „Metas išeiti“ iš Pietų Korėjos, į kurį jau išpirkti visi bilietai, tačiau numatoma papildomų seansų antroje festivalio pusėje. Dar vienas K. Kazlausko dėmesį išskirtinai prikaustęs Turine, Italijoje, filmuotas filmas „Aštuoni kalnai“ apie draugystę ir kalnus.
M. Bielinytė sako, kad suorganizuoti kelionę pagal filmo motyvus tikrai galima, tačiau derėtų nepamiršti, kad susidomėjimas tomis vietomis bus didelis, tad ir žmonių srautas nemažas, o tai kartais nemaloniai nustebina čia išsiruošusius keliautojus. Dar vienas lūkestis – kad vieta realybėje atrodys lygiai taip kaip ekrane, o taip neretai irgi nebūna.
„Galiausiai, patarimas – jei organizuojama kelionė, kai norisi pamatyti ekrane išvystą objektą, siūlau neapsiriboti vien juo: jei jau keliaujame, tai ta vieta pasidomėkime labiau. Gerasis kino efektas, kad skatina domėtis ne tik materialiosiomis vertybėmis, o ir gyvenimo būdu, istorija, kultūra, sportu. Taigi, skatinu neapsiriboti objektu, o pasisemti daugiau įspūdžių“, – pokalbį užbaigia M. Bielinytė.