Gabrielė ir Monika yra artimos draugės, kurių pažintis prasidėjo užsienyje. Gabrielė gimė ir augo Vilniuje, o Monika – Šiauliuose, tad iki universiteto nebuvo pažįstamos.

„Baigę mokyklas abi išvažiavome mokytis reklamos ir marketingo į Jungtinę Karalystę, Coventry universitetą. Susipažinome paskaitose. Toliau sekė daug studentiško gyvenimo – paskaitos, baliai, darbų rašymai kartu naktimis bibliotekoje, kraustymaisi su draugais iš vieno namo į kitą, skrydžiai į Lietuvą. Kai nuskrendi vienas į kitą šalį, būna labai gera rasti artimą žmogų, su kuriuo labai panašiai matai pasaulį ir net neturint šalia šeimos, turėti draugę, kuria gali pasitikėti“, – kalba Gabrielė.

Pasak Monikos, ji visada norėjo keliauti ir pamatyti, kiek įmanoma daugiau pasaulio. Tačiau keliavimas su lėktuvais, gyvenant viešbučiuose, jai pasirodė labai brangus malonumas.

„Ypač jei nori ne vienoje vietoje apsistoti, o pakeliauti po visą šalį ar kelias, vienu metu. Rašydama bakalaurinį darbą daug „muilindavau“. Pasidarydavau pertraukėles ir įsijungdavau „YouTube“, kažką pažiūrėti. Vieną iš tų kartų, netyčia įsijungiau video, kur du jauni vyrukai laisvalaikiu perdarinėja seną mikroautobusiuką į kemperį ir su juo išvažiuoja pakeliauti. Viskas atrodė nerealiai ir jiems tai nekainavo milijonų. Sėdėjau apstulbusi, nes nieko panašaus nebuvau mačiusi“, – kalba ji.

Nuo to karto, Monika pagalvodavo, kad ateis ta diena, kai kažką panašaus įgyvendins ir ji.

„Gabrielė kažkaip iš pradžių dvejojo, abejojo, bet prirodžiau jai visokių video, pasidėliojome biudžetą ir galiausiai nusprendėme, kad kada, jei ne dabar, tokias nesąmones daryt?“, – dalinasi Monika.

Netrūksta iššūkių

Pradėjus įgyvendinti idėją, merginos susidūrė su dviem iššūkiais, vienas jų – automobilio pirkimas.

„Turėjome nemažai lūkesčių, tačiau, laikui bėgant, atkrito labai daug automobilio variantų. Pasilikome prie primityvaus ir laiko išmėginto varianto, su idėja, kad jei mums toks keliavimas „prilips“ – kada nors galbūt bus galima investuoti į didesnius ir įspūdingesnius mikroautobusus“, – kalba Monika.

Antrasis iššūkis – nenumatytos kylančios problemos ir klaidos. Pasak merginų, klaidų galima padaryti daug ir nors informacijos internete apie tai visai nemažai, bet kiekvieno keliautojo poreikiai labai skirtingi ir kartais tenka improvizuoti.

„Aišku, nežinau ar tai galima pavadinti klaidomis, nes iš kiekvienos situacijos išsisukome ir sugalvojome išeitį. Galutinis mikriuko variantas tikrai kiek skiriasi nuo pirminio plano, kurį susibraižėme dar prieš viską pradedant. Prieš pradedant projektą svarbu suprasti, kad čia tikrai nėra griežtų taisyklių, bet kokioje situacijoje siūlyčiau išlikti pozityviems ir kūrybiškiems“, – dalinasi Monika.

Ji priduria, kad jeigu turėtų galimybę įgyvendinti idėją iš naujo, šį kartą ji skirtų dar papildomą mėnesį visiems darbams: „nes po darbo, visą laiką skyrėme mikroautobuso darbams ir video kūrimui, tad momentais jautėsi nuovargis, tačiau žinojome, dėl ko dirbame ir dabar jau ilsimės“.

Kelionė į Kroatiją

Kaip pasakoja Gabrielė, nurodyti tikslų laikotarpį, kiek užtrūko mikroautobuso atnaujinimo darbai, yra sunku, kadangi įrenginėjimas reikalauja daug darbų.

„O kur buvo to pradžia irgi nebeaišku, nes prieš ieškant ir perkant dar reikia labai daug prisiskaityti, pasidomėti ir sužinoti. Bet, sakykime, vasario viduryje nusipirkome savo mikriuką (iš viso teko apžiūrėti gal 10–20 kitų, tai įsiskiepijome kantrybės su „perekūpais“). Nuo vasario iki gegužės darbai judėjo lėtai, nuvykome į autoservisą pas suvirintoją tvarkyti dugno ir dėdei išvedžioti elektrą, po šių mėnesių jau nelabai tikėjomės išvažiuoti šią vasarą, bet nuo birželio tiek paspaudėm gazą su darbais, kad iki liepos galo pabaigėm mikroautobusą taip, kad dabar jau gyvenam jame Kroatijoje“, – dalinasi ji.

Gabrielė ir Monika priduria, kad tobulumui ribų nėra, o darbų sąrašas yra paruoštas ir šiai žiemai. Sąrašo viršuje – perdažymas. Šiuo metu šiam projektui merginos yra išleidusios apie 7000 eurų, įskaitant ir automobilio kainą. Daugiau apie finansinę šio projekto pusę Gabrielė ir Monika pasakoja savo kanale „juodasmikras“.

Šią vasarą merginos užsibrėžė tikslą – su atnaujintu mikroautobusu nuvykti į Kroatiją. Anot Gabrielės, kelionė sekasi labai gerai, nors pradžioje buvo sunkoka suprasti tokį gyvenimo būdą.

„Bet tikrai pradedame įprasti prie tokio gyvenimo ritmo, kuriasi rutina, įpročiai, tai viskas tik į teigiamą pusę! O pati Kroatija tai labai graži šalis, kur tik bevažiuosi – gamta – žadą atimanti. Atrodo, nori fotografuoti kiekvieną čia pamatytą kampelį, bet supranti, kad nei telefone tiek vietos yra, nei po to bus laiko visas tas nuotraukas peržiūrėti. O dar ir vlogams medžiagą reikia rinkti“, – dalinasi ji.

Pagrindiniai minusai – kuras ir karštis

Monika, kaip viena didžiausių keliavimo privalumų, įvardija visišką laisvę ir tai, kad su savimi turi namus ant ratų.

„Gali leisti dienas ir miegoti kur tik nori, visada po ranka turėsi visus reikiamus daiktus, elektros, vandens ir dar lovą, kurioje gali pietų miegelio nusnausti. Žinoma, didelis pliusas ir tame, kad apsistojimas nekainuoja 100 eurų už parą, pavyzdžiui, čia, Kroatijoje“, – kalba ji.

Monika taip pat priduria, kad galima laisvai rasti vietos kemperiuose su visais patogumais, kurių kainos sezono metu svyruoja tarp 20–35 eurai, pagal poreikius.

„Žinoma, nemažai yra ir paprastų poilsiaviečių, kuriuose už nieką mokėti nereikia. Teko kol kas keliose tokiose miegoti, tai ir saugu, ir ramu, nes dažniausiai pilna tokių pačių kemperiukų aplink prisiparkavusių“, – kalba ji.

Monika pastebi, kad tokiame keliavimo būde yra ir minusų. Vienas pagrindinių yra kuras, kuris, kaip pastebi mergina, yra labai brangus.

„Jei kemperis didesnis ir nelabai ekonomiškas, gali būti, kad lėktuvo bilietai būtų daug pigesni. Kitas niuansas – jei kemperiukas negamina daug energijos ir jame nėra oro kondicionieriaus, didelė tikimybė, kad dažnai bus tikrai karšta (jei keliaujama šiltesnėse šalyse) ir ne vienas prakaito lašas bus nubrauktas. Kai kam čia didelė problema, kai kam ne visai – mes jau pripratome. Ir žinoma, jei kemperis mažesnis ar norinčių keliauti daug, gali pradėti jaustis trintis, nes visgi vietos tikrai nėra daug. Tad kartais reikia būti suprantingiems ir kantriems, nes nenori, kad atostogos būtų visiems sugadintos“, – pastebi ji.

Bus kelionių su sesėmis, broliais, tėvais, artimiausiais draugais iš Lietuvos ir užsienio

Kaip pasakoja Gabrielė, merginų pokalbiuose ir svajonėse visada sukasi Ispanija, tačiau kita kelionė dar nėra suplanuota.

„Kroatiją suplanavome tik savaitę prieš išvažiuojant! Tai šiuo metu į šį klausimą atsakyti sunkoka, nes gyvenam šia diena ir ryte dar nežinom, kur vakare miegosime, tai ką jau kalbėti apie kitą mėnesį laukiančią kelionę! Vieną žinome tikrai – bus kelionių su sesėmis, broliais, tėvais, artimiausiais draugais iš Lietuvos ir užsienio. Žinome, kad kemperiukas mažas, tai teks kažkaip kombinuotis, bet virtuvėlę, elektrą ir vandenį tai tikrai parūpins! O šiaip abi turim svajonių šalių, Europos išnaršyti liko dar nemažai, o į galvą ateina ir tokios nesąmonės kaip persikėlimas su mikroautobusu į JAV, tai belieka tik svajoti ir tas svajones pildyti“, – kalba Gabrielė.