Nors Zagrebas ir nėra įsikūręs greta Adrijos jūros, tačiau jį supanti gamta tikrai žavinga – miestas įsikūręs pietinėje Medvednicos kalno papėdėje ir šiauriniame Savos upės krante. Tokia Kroatijos sostinės geografinė padėtis turėjo įtakos ir jos vystymuisi – Zagrebas yra padalytas į du didelius rajonus: senamiestį (aukštutinį miestą) ir kiek naujesnį ir modernesnį - žemutinį miestą.

Su draugais Zagrebe lankėmės prieš pat pasauliui susiduriant su COVID-19 pandemija ir ne turizmo sezono metu (rudenį). Nepaisant žvarbių oro sąlygų kelionė į Kroatijos sostinę visiems paliko vien teigiamus įspūdžius. O ir kainos Zagrebe studentams daugiau nei įkandamos – už erdvaus 3 kambarių buto, esančio visai netoli miesto centro, nuomą mokėjome vos apie 12 eurų už naktį asmeniui (gyvenome keturiese). Vietos taksi ir viešojo transporto kainos taip pat nesikandžioja. Tiesa, net ir vasaros sezono metu iš Lietuvos nuvykti į Zagrebą nėra taip pigu ir paprasta, kaip į Kroatijos pajūrio kurortus, tačiau būnant netoliese šį miestą aplankyti tikrai verta.

Foto: Shutterstock

Nuo katedros iki sudužusių santykių muziejaus

Kelionę po Zagrebą pradėkime nuo senamiesčio arba aukštutinės miesto dalies (Gornji Grad). Norintiems gražių Zagrebo panoraminių nuotraukų bus nesunku rasti vietelę, iš kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į žemutinę miesto dalį. Ypatingai gražių vaizdų galite pamatyti leidžiantis Saulei. Svarbu paminėti, kad viršutinė miesto dalis 19 a. pabaigoje smarkiai nukentėjo nuo Zagrebą supurčiusio žemės drebėjimo. Šis žemės drebėjimas paskatino vystyti modernesnę žemutinę miesto dalį.

Aukštutinį miestą galima nesunkiai pasiekti ir automobiliu, ir viešuoju transportu, ir pėsčiomis. Tiesa, keliaujant pėstute labai rekomenduoju išbandyti Zagrebo funikulierių. Nors jis ir tituluojamas vienu trumpiausių funikulierių pasaulyje (juo kylate vos keletą akimirkų), tačiau nuo pat paleidimo 1890 metais jis išlaikė savo formą, konstrukcinę sąrangą ir net nemažą dalį techninių sprendimų. Dėl šių priežasčių jis pelnytai įtrauktas į saugomų kultūros objektų sąrašą ir yra vertas kiekvieno turisto dėmesio. Net jei ne dėl savo istorijos – tai dėl galimybės greitai ir patogiai pasiekti aukštutinį miestą.

Aukštutinėje miesto dalyje, kaip ir pridera šalies sostinei, įsikūrė dauguma šalies politinių institucijų. Kadangi esame politika ir tarptautiniais santykiais besidomintys jaunuoliai nepraleidome progos pasižiūrėti, kaip atrodo Kroatijos konstitucinis teismas, parlamentas ir vyriausybės rūmai. Tiesa, tai buvo visai nesudėtinga, nes jie įsikūrę toje pačioje aikštėje. Dėl gražios architektūros, eidamas pro šalį, net nepajaustum, kad svarbiausios šalies politinės institucijos yra visai greta tavęs, jeigu ne prie jų įėjimų budintys policijos pareigūnai ir žurnalistai.

Šv. Marko bažnyčia

Politinių šalies institucijų apsuptos Šv. Marko (Šv. Morkaus) aikštės centre stovi vienas pagrindinių Zagrebo simbolių – šv. Marko bažnyčia. 13 a. iškilusi romanikos stiliaus, vėliau pertvarkyta pagal gotikinės architektūros principus, Šv. Marko bažnyčia yra vienas seniausių pastatų visame mieste. Bažnyčia patraukia praeivių akis išskirtiniu savo stogu, ant kurio iš čerpių išdėlioti Zagrebo ir 1868 – 1918 m. Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtyje gyvavusios autonominės Kroatijos ir Slavonijos karalystės herbai.

Foto: Shutterstock

Aukštutinėje miesto dalyje taip pat įsikūrusi ir Zagrebo katedra. Gotikinio stiliaus bažnyčia, nors ir ne kartą perstatyta, renovuota ir nukentėjusi nuo žemės drebėjimų (paskutinysis vieną iš jos bokštų rimtai apgadino dar 2020 m.) ir toliau išlieka vienu įspūdingiausių architektūrinių paminklų mieste. Katedra puošia ne tik sostinės panoramą, bet ir didžiausio nominalo – 1000 kunų – kupiūrą. Netoliese aukštutiniame mieste galite rasti ir atkurtus senuosius miesto gynybinius įtvirtinimus, jų bokštus ir net išgirsti šaudant patranką.

Vienas įdomiausių ir unikaliausių aukštutinio miesto traukos objektų, įsikūręs visai netoli Šv. Marko aikštės – Sudužusių santykių muziejus. Galiu pasakyti iš savo patirties – jame norisi ir verkti, ir smagiai kvatotis. Absoliuti dauguma muziejaus eksponatų savaime beverčiai – tai skrudintuvai, batai, suvenyrai, nuotraukos, žurnalai ar panašūs, daugelio mūsų buityje sutinkami daiktai. Turinį jiems suteikia greta jų pateikiamos istorijos.

Atleidimo raštelis buvusiai mylimajai Sudužusių santykių muziejaus svečių knygoje

Kiekvienas muziejaus eksponatas ir jo istorija – visiškai unikalūs. Vienintelis eksponatus jungiantis bendras vardiklis yra sudužę žmonių santykiai. Tarp eksponatų rasite suknelę, kurią dėvėjo per savo vestuves žuvusi mergina. Rasite ir pasakojimą apie tai, kaip santykius su buvusia antrąja puse primena „New Yorker“ žurnalai. Vienas netikėčiausiai įsimintinų eksponatų – skrudintuvė – iš buvusios antros pusės atimta tam, kad ji neturėtų, kur skrudinti savo duonos.

Užsukus į muziejų rekomenduoju pasižvalgyti ir svečių knygoje. Ji – tarsi dar vienas eksponatas, prie kurio praleidau bent 10-15 minučių, vartydamas tiek piktus, tiek ilgesio kupinus žmonių linkėjimus savo buvusiems mylimiesiems, trumpas, bet įdomias istorijas iš muziejaus lankytojų gyvenimo.

Aukštutinėje miesto dalyje galite rasti ir ne vieną jaukų barą ar kavinę, kur galėsite praleisti vakarą, paragauti vietos virtuvės patiekalų ir gėrimų. Tiesa, šiek tiek laiko prisitaikyti reikalavo nemažoje dalyje barų ir restoranų sudarytos sąlygos rūkyti viduje. Nors Balkanuose tai pakankamai įprasta praktika, tačiau tokius dalykus mes jau pamename tik iš vyresnių kartų pasakojimų, o ne iš kasdienio gyvenimo.

Pokalbis su krepšinio legendos mama

Vis dėl to pagrindinė miesto barų ir restoranų susitelkimo vieta yra Tkalčičeva gatvė, kurioje net ir esant žvarbiam orui rasite pačių įvairiausių restoranų, kurie siūlo skirtingų pasaulio šalių virtuvės šedevrus (mūsų su draugais širdis užkariavo graikų restoranėlis), o tuo pačiu – skirtingą restorano aplinką ir kainas kiekvienam pagal jo skonį ir piniginės tūrį. Skubantiems turistams puikiai pasitarnaus nedideli greito maisto restoranėliai ir kioskeliai, siūlantys picos gabalėlius arba Balkanuose populiarius burekus išsinešimui. Taip pat nepamirškite paragauti šalies tradicinio patiekalo – štruklių.

Foto: Shutterstock

Žemutinėje Zagrebo dalyje (bent centrinėje jos dalyje) jums nereikės automobilio – į svarbiausias ir įdomiausias miesto vietas jūs galite nesunkiai nuvykti tramvajumi, kurio bilietėlius mes su draugais įsigijome vietos kioskeliuose. Miesto centrinė aikštė yra įsikūrusi žemutinėje miesto dalyje. Pagrindinis jos simbolis – Josipo Jelačičiaus aikštė. Šį politiką ir kariškį sutiksite ne tik Zagrebo centre, bet ir ant 20 kunų banknoto. Daugiau nei dešimtmetį Austrijos – Vengrijos imperijos sudėtyje buvusiai Kroatijai vadovavęs J. Jelačičius yra vienas svarbiausių šalies istorinių veikėjų, kovojusių už šalies laisvę ir panaikinęs baudžiavą.

Zagrebe galite pamatyti nemažai su 1991–1995 metais vykusiu nepriklausomybės karu susijusių objektų. Viena pagrindinių sostinės gatvių yra pavadinta 87 dienas apsuptyje išbuvusio Vukovaro miesto, tapusio nepriklausomybės karo simboliu, vardu. Mieste galima pamatyti ir ne vieną šiam mūšiu atminti skirtą grafitį. Net viename iš mūsų aplankytų barų buvusi tatuiruočių salono reklama kvietė ant kojos išsitatuiruoti miesto apgulties simboliu tapusio Vukovaro vandens bokšto vaizdinį. Sostinėje yra ir memorialinės lentos, skirtos karo meto vykusių Zagrebo bombardavimų aukoms atminti.

Mūšiams Vukovare atminti skirtas grafitis

Žemutiniame mieste taip pat pamatysite įspūdinga architektūra pasižyminčius Kroatijos valstybinio archyvo rūmus, Kroatijos nacionalinį operos ir baleto teatrą, daug didelių ir mažų parkų, kitų žaliųjų zonų. Norintiems aplankyti modernius muziejus ar galerijas – dauguma jų yra įsikūrę būtent žemutinėje miesto dalyje. Vienas įdomiausių – Nikola Teslos vardu pavadintas technikos muziejus, kuriame pamatysite ir senųjų miesto tramvajų, ir lėktuvų ir kitų įdomių eksponatų. Tiesa, ieškodami informacijos apie šį muziejų internete nepasimeskite – N. Teslos vardu pavadintas muziejus yra ir kaimyninės Serbijos sostinėje Belgrade.

Lietuva – krepšinio šalis. Dauguma mūsų žino Zagrebo „Ciboną“, šalia kurios arenos yra įsikūręs legendinio Kroatijos krepšininko Draženo Petrovičiaus muziejus. 1993 m. autoįvykyje žuvusiam vienam geriausių visų laikų Europos krepšininkų įamžinti skirtas muziejus leidžia susipažinti tiek su jo krepšinio karjera, tiek su asmeninio gyvenimo detalėmis. Visgi tai toli gražu nebuvo įdomiausia mūsų vizito dalis.

D. Petrovičiaus muziejuje

Stoviniuojant visai greta D. Petrovčiaus marškinėlių kolekcijos prie mūsų priėjusi moteris prisistatė esanti legendinio krepšininko mama. Kadangi ji kalbėjo kroatiškai, mes negalėdami patikėti savo ausimis galvojome, jog įsivėlė kažkokia klaida. Nusileidus muziejaus iš antro aukšto, D. Petrovičiaus mama mūsų laukė su šypsena veide ir krepšinio kamuoliu, kurį padovanojo mums, rankose. Nors vis dar buvome smarkiai pasimetę dėl to, kas vyksta, padedant gidei padėkojome Biserkai Petrovič, apsikeitėme keletu sakinių apie Arvydą Sabonį ir patraukėme į greta muziejaus įsikūrusią D. Petrovičiui atminti skirtą kavinę puodeliui kavos.

Skulptūra D. Petrovičiui

Vis dėl to, Kroatija – futbolo šalis. Tai šalis, išugdžiusi tokias šio sporto legendas kaip Luka Modričius, Davoras Šukeras ir Ivanas Rakitičius. Pačiame Zagrebo centre galite apsilankyti Kroatijos futbolo rinktinės muziejuje, kuriame sužinosite apie šios šalies futbolo istoriją, didžiausius laimėjimus, svarbiausius futbolininkus. Jeigu stebite ir sekate futbolą – jums ten tikrai patiks. Kadangi kartu su draugų kompanija esame aistringi šios sporto šakos fanai, neapsiribojome tik muziejumi – aplankėme ir vietos stadioną.

Foto: Shutterstock

Kroatijos futbolo stadionuose Lietuvos vardas jau gerai pažįstamas – mūsų šalį ten garsina Splito „Hajduk“ vyr. treneris Valdas Dambrauskas ir šios ekipos sporto direktoriumi dirbantis Mindaugas Nikoličius. Nors ir nepavyko apsilankyti žymiajame Zagrebo „Maksimir“ stadione, tačiau apsilankėme aukščiausioje šalies lygoje žaidžiančio Zagrebo „Lokomotiva“ namu arenoje. Tądien aikštelėje rungėsi vietos „Lokomotiva“ ir svečiai iš Rijekos. Nors stadionas buvo gana tuščias, bilietus į rungtynes įsigyti siūlė ir vietos perpardavinėtojai. Tiesa, jų siūlomos kainos idealiai sutapo su bilietų kainomis kasose. Nusipirkę legalius bilietus ir spragėsių, skanduodami „įvartį!“, pasimėgavome vietos futbolo kovomis ir gražia šeimininkų pergale, kuri puikiai vainikavo smagų vizitą Kroatijos sostinėje.