Pasak Agnės, tai antra užsienio šalis su visa šeima, antragimei buvo vos 3 mėn., kai kartu su tėvais išvyko į Kretą, su pirmagime šeima keliauja nuo 6 mėn., 2–3 kartus per metus.
„Sunkiausia yra patikra oro uoste ir bagažo pridavimas, ypač kai mažesnioji miega nešioklėje ir tenka išsiimti, norint praeiti vartus. Tai, iš esmės, miego rutinos sugriovimas. Šios kelionės metu sunkumų kėlė pervežimai, nes automobilių kėdutės nepropaguojamos Turkijos transporte, tai kėlė nerimą. Gana sudėtinga būti su vaiku, kuris nori ropoti, stotis ir judėti, bet įjungus vaizduotę – įmanoma. Daugiau sunkumų nelabai yra, viskas daugiausia priklauso nuo požiūrio, svarbu atsižvelgti į savo ir savo vaikų norus, pajausti vienas kito ribas dėl nuovargio“, – kalbėjo Agnė.
Keliaujantiems su vaikais ji pataria nepamiršti vandens ir užkandžių.
„Visada lankydami miestą ir norėdami pamatyti architektūrą, periodiškai ieškome žaidimų aikštelių vaikų poilsiui, gamtoje stojame įvairiems žaidimams (akmenukų mėtymui, pagaliukų rinkimui ar kt.). Neretai ilgesnius vaikščiojimus deriname su miegu. Naudojamės nešioklėmis. Na, ir žinoma, pasideriname iš anksto ką veiksime, vyresnėlei papasakojame planą ir perklausiame, ko nenorėtų ar norėtų“, – kalbėjo dviejų vaikų mama.
7 dienos Kemer regione
Pasak Agnės, šeima 7 d. praleido Kemer regione, o kelionės ritmas buvo pusiau aktyvus.
„Aplankėme Antalijos senamiestį Kaleci, į jį verta vykti ryte, kai dar nekaršta ir yra vėjelis, kitu atveju bus labai karšta vaikščioti tarp siaurų gatvelių. Verta pamatyti Adriano vartus, prieplauką ir jos bokštus, taip pat, tiesiog, pasivaikščioti siauromis gatvelėmis ir pastebėti jų namelių architektūrą (vengti gėlių pardavėjų). Taip pat siūlau aplankyti Antalijos mieste esantį Dudeno krioklį ir jo parką“, – kalbėjo Agnė.
Ji priduria, kad labai giriamas yra Antalijos akvariumas, kuris turi vieną ilgiausių tunelių.
„Bet, deja, bilietas ganėtinai brangus, o tunelis yra mažai žuvingas ir nepaliko didelio įspūdžio. Bendrai akvariume labai nedidelė įvairovė. Važiuojant link Tunektepo kažkur 1,2 km atstumu, įsikūrusi apžvalgos aikštelė ir kavinukė. Nesinaudojant keltuvais yra vaikščiojimo trasa 6,4 km, kuri lengvai įveikiama. Beldibi miestelyje yra Beldibi urvas (deja, matosi tik iš vandens). Yra gražios stačios pakrantės ir archeologinis paminklas, dažnai apima nejaukumo jausmas dėl galimų akmens riedulių“.
Keliautoja taip pat pasidalino, kad vertas dėmesio yra Goyniuko kanjonas, kurį sudaro 2, 9 ir 18 km atstumų trasos.
„Šį kartą įveikta tik trumpoji, bet trasa verta dėmesio, ji yra tarp lengvo ir vidutinio sunkumo (keliuku galima pasiekti kanjoną). Būtina imti valties plaukimą, o esant su didesniais vaikais – bridimą. Goyniuko miestelis padalintas į dvi autostrados dalis. Viena dalis arčiau vietinių kalnų, savotiškas kaimelis su savo turgumi, aikšte, mečete, žaidimo aikštele ir pan. Taip pat yra Dino parkas, kuris ganėtinai nedidelis, su mini zoologijos parku ir galimybe pamaitinti gyvūnus nemokamai“, – kalbėjo Agnė.
Ji priduria, kad visur keliavo su taksi arba užsakomuoju transportu, o gyveno grupės rekomenduotame viešbutyje, kuris, deja, ją nuvylė.
„Gyvenome viešbutyje, kurį rinkomės per šios vienos grupės rekomendacijas, deja, pati jo nerekomenduočiau, tikrai esame buvę geresniuose. Viešbutyje su švara nekaip, aptarnavimas labai orientuotas į rusakalbius ir bendrai lyginant labai atsainus, maisto įvairovė labai nedidelė, kambariai gana seno įrengimo ir nusidėvėję. Pliusai – šildomas baseinas, graži aplinka“.