Skrydžiui besiruošiančiuose orlaiviuose darbas prasideda dar toli gražu iki tol, kol imami krauti keleivių lagaminai, o baigiasi kur kas vėliau, nei trunka skrydis, po kurio malonia šypsena orlaivio palydovai palinki gero laiko svečioje šalyje.

Orlaivio palydove dirbanti Sandra Dailidko sako, kad malonia kelione rūpinasi ne tik personalas, – žmonės turi patys nepamiršti savo komforto.

„Rekomenduoju į skrydį pasiimti šiltesnių rūbų, turėti įkrovimo bateriją, ausinukus ir ausų kištukus“, – S. Dailidko išvardija daiktus, kurie kelionę padaro kur kas malonesnę.

Orlaivio palydovė pataria skrydžio metu gerti vandenį, mat lėktuve oda sausėja labiau nei įprastai.

Moteriškas patarimas – į ilgesnius reisus verta pasiimti drėkinamąją kaukę, nes sausėja oda, skrydžio metu reiktų gerti gana daug vandens, mat oda sausėja kur kas labiau, nei būnant lauke. Tiesa, kartais keleiviai gauna ne tik vandens, bet ir šampano dovanų. Anot orlaivio palydovės, tokios dovanos kukliems lietuviams neretai sukelia daug klausimų.

„Gana dažnai pasitaiko situacijų, kai keleiviams į skrydžius užsakoma šampano. Kai atnešame jo keleivius pasveikinti, jie dažnai nesupranta, nuo ko tai, ir nenori priimti. Tuomet paklausiame, gal kelionę nusipirko iš savo pažįstamų agentūroje, galbūt kokios nors metinės ar gimtadienis“, – apie malonius netikėtumus keliautojams lėktuve atvirauja mergina.

S. Dailidko pataria, kad net ir keliaudami praleisti išsvajotų atostogų žmonės per daug neatsipalaiduotų ir visuomet apsidairytų, ar ko nepaliko oro uoste, o vėliau – ir lėktuve.

„Esame radę telefonų, pasų. Būna, kad palieka pasą, o oro uoste reikia jį turėti, kad patektų į šalį. Aišku, tuomet labai greitai randame keleivį, kad jis neturėtų problemų. Kartais žmonės palieka ir rūbų, vaikų žaisliukų. Apie viską, ką randame, pranešame oro uostui“, – sako orlaivio palydovė.
Neretai su vaikais atostogų skrendantys lietuviai, anot oro palydovės, sau didesnį komfortą suteiktų tiesiog pagalvoję apie kelis paprastus dalykus: kad mažiesiems nebūtų šalta, kad būtų kuo užsiimti ir ką jie valgys, jei praalks.

„Šeimoms su vaikais patariu, kaip ir suaugusiems, į skrydį pasiimti šiltesnių rūbelių. Pasirūpinti veikla vaikams, pavyzdžiui, spalvinimo knygelėmis ar žaidimais, nes jei reisas ilgesnis, vaikams nebūna ką veikti. Be to, reikėtų paimti papildomo maisto ar užsakyti jo iš anksto, kad atneštų lėktuve, nes vaikai yra išrankūs. Užsakę maistą iš anksto keleiviai turi pirmumo teisę gauti patiekalą, jis jau būna pagamintas, paruošiamas ir gėrimas. Be to, nebereikia už tai mokėti. Jei ilgesnis skrydis, prekė jau gali būti išparduoda, kol jūs išalksite. Užsakius iš anksto galima įgulos paprašyti maistą atnešti ir vėliau“, – pataria pašnekovė.

Skrydžiuose laukiami visi orlaivio svečiai, o jei turite specialių poreikių, juos taip pat stengiamasi patenkinti, tad net katinas ar šuo, jei būtina, gali ramiai įsitaisyti specialiame narve. Tiesa, patekti gali ne kiekvienas gyvūnas, reikia jam turėti specialius dokumentus. Be to, dar taikomos skraidinimo paslaugos salone augintiniams, kurie yra gyvybiškai svarbūs.

„Keleivis su regėjimo negalia gali pasiimti su savimi lydintį šunį, kuris turi reikalingą sertifikatą. Yra atskira kategorija – emociniai šunys, juos taip pat galime priimti, jei keleivis pateikia pažymą, kad jam reikalinga šuns palyda“, – sako Povilas Bakūnas, Antžeminio aptarnavimo departamento vadovas.

P. Bakūnas pataria, kad atidėti sprendimo, ką valgyti lėktuve, kokią vietą pasirinkti, nereikėtų. Pasirūpinus tuo iš anksto, skrydis bus kur kas malonesnis, mat nereikės dėl nieko sukti galvos, tik mėgautis kelione.

„Reikėtų pagalvoti apie savo skrydį šiek tiek iš anksto. Žmonės skrenda atostogauti, ilsėtis, tai kodėl nepradėjus poilsio šiek tiek anksčiau, nuo momento, kai įsėda į lėktuvą, o mes tuo galime pasirūpinti“, – rekomenduoja Antžeminio aptarnavimo departamento vadovas.

Kas tuo metu, kai skrendate, vyksta pilotų kabinoje?

„Kai jau pakylame į reikiamą aukštį, dažniausiai veikia autopilotas, mums patiems nebereikia valdyti. Tačiau mums būtina prižiūrėti, ar visos sistemos veika tvarkingai, tikriname, ar degalų sudeginama tiek, kiek yra apskaičiuota, taip pat reikia kalbėti su skrydžio vadovais. Vyksta nuolatinis darbas, aišku, jo mažiau nei pakilimo ir nusileidimo metu, bet nemiegame“, – pasakoja pilotas Mindaugas Vasiliauskas.

Daugiausia darbo ir atsakomybės, anot piloto, reikalauja skrydžio pradžia ir saugus lėktuvo nutupdymas.

„Pakilimas ir nusileidimas yra labai skirtingi, jų metu priimami skirtingi sprendimai. Tarkime, kai lėktuvas kyla ir dar yra labai žemai, turime vengti paukščių, ar toliau kilti, ar sustoti, sprendimą priima kapitonas, nes paprastai jis turi daugiau patirties ir jam paskirta visa skrydžio sauga. Per sekundės dalį reikia priimti sprendimą. Pasiekus tam tikrą greitį, kad ir kas nutiktų, mes turime toliau kilti, nes neužtektų tako sustoti. Kaskart prieš pakylant daromi atskiri skaičiavimai“, – ką veikia pilotai, atskleidžia pašnekovas.

Tiems, kurie mano, kad technologijos pažengusios tiek, jog mobiliųjų išjungti ar nustatyti skrydžio režimo jau nebūtina, pilotas pataria geriau paisyti reikalavimų dėl savo pačių, keleivių ir visos įgulos saugumo. Nors technologijos išties pažengusios, visgi trukdžių tikimybė išlieka nemaža. O saugumas skrydžio metu yra prioritetas.

„Reikalavimas mobiliuosiuose įjungti skrydžio režimą, jei neklystu, buvo priimtas 1990 metais, kai telefonai skleisdavo daugiau bangų. Nuo to laiko lėktuvų sistemas stengtasi kuo labiau apsaugoti, bet trukdžių rizika niekur nedingo“, – sako M. Vasiliauskas.

Skrydžio komanda pataria žmonėms neskubėti iš lėktuvo ir nesistoti, kol jis dar rieda, mat vos nusileidęs lėktuvas dar manevruojamas, tad stovėdamas žmogus gali prarasti lygsvarą. Vargu ar kas nori pradėti atostogas nelaime. Kai jau tikrai saugu, pilotai išjungia saugos diržų įspėjimo ženklą, – tuomet drąsiai galima kilti pramankštinti kojas. Be to, laiptai privežami po 2–3 minučių, tad laiko pakanka pasiimti asmeninius daiktus. Na, o jei plojate sėkmingai pasiekę kelionės tikslą, pilotai tokį poelgį įvardija kaip arbatpinigius už gerą aptarnavimą.

„Plojimo pilotai paprastai negirdi, nes stabdant lėktuvą sukuriama atgalinė trauka, be to, sėdime su ausinėmis. Bet mums perduoda, kad keleiviai labai šauniai plojo, ir tikrai pasidžiaugiame tuo momentu. Aišku, visada smagu patiems išgirsti, kai ploja, ypač kai nusileidžiame sudėtingomis oro sąlygomis. Tai – kaip arbatpinigiai padavėjai: įvertina tavo darbą“, – sako į svajonių šalis skraidinantis pilotas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)