Simboliškai per Tris Karalius bažnyčiose šventinami smilkalai ir kreida, kuria virš durų užrašomos trys pirmosios karalių vardų – Kasparo, Merkelio (Melchioro) ir Baltazaro – raidės.

Teigiama, kad Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus pasveikinti ėję trys vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys Rytų išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Su savimi keliautojai nešėsi karališkų dovanų, kurios turi ir simbolinę reikšmę: Merkelis – auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią, Kasparas smilkalus, reiškiančius šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, o Baltazaras miros, simbolizuojančią gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją.

Ir nors Lietuvoje Trijų Karalių šventė nėra švenčiama ypatingai, yra šalių, kur Trys Karaliai svarbesni už Kalėdas, vyksta įspūdingos eisenos, kepami karalių pyragai su staigmenomis, renkami vakaro karaliai ir karalienės, o vaikai labiausiai laukia ne Kalėdų Senelio, o dovanų nuo Karalių.

Lietuva

Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras), jis išlikęs ir iki šiol tarp tų, kurie tiki, jog užrašas apsaugos namus nuo piktųjų dvasių. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje būta daugiau Trijų Karalių papročių – miestuose ir kaimuose buvo įprasta persirengti karaliais ir lankyti kaimynus, taip kartu pasveikinant juos su Naujaisiais metais. Karaliai pasipuošdavo popierinėmis karūnomis, apsisiausdavo baltomis skraistėmis. Užėję į svečius jie sugiedodavo po giesmę, ant durų bažnyčioje šventinta kreida užrašydavo pirmąsias vardų raides su kryželiais. Tuomet namų šeimininkų būdavo sodinami prie stalo, vaišinami, gaudavo dovanų.

Ispanija

Ispanijoje ir kitose ispanakalbėse valstybėse, Trys Karaliai atstoja Kalėdų senelį. Žinoma kaip El Día de los Reyes Magos, ši diena Ispanijos kultūroje laikoma Kalėdų diena. Ji švenčiama jau nuo sausio 5-osios vakaro, kuomet tradiciškai vaidinamos misterijos, kurių metu atkartojama Trijų Karalių kelionė ir Kristaus lankymas.

Laukdami Trijų Karalių atvykimo, Ispanijos miestai ir miesteliai visoje šalyje iš vakaro rengia įspūdingas eisenas pagrindinėse gatvėse. Šis paradas žinomas kaip Cabalgata de los Reyes Magos arba Trijų Karalių dienos paradas. Eisenose dalyvauja ne tik ryškiais kostiumais pasipuošę karaliai, bet ir jų palyda: tarnai, šokėjai, muzikantai, magai. Einant į minias mėtomi saldainiai.

Sausio 6-osios rytą vaikai gauna dovanas. Paprastai ši diena praleidžiama su šeima, ruošiami šventiniai pietūs, nepamirštant dar vienos didelės tradicijos – „Roscón de Reyes“. Tai žiedo formos tortas, kuriame gali būti džiovintų vaisių, apibarstytas cukrumi, padengtas mažais saldainių gabalėliais, kurie reprezentuoja karūnos brangenybes. Smagiausia torto dalis yra ta, kad viduje yra paslėpti du dalykai. Viena iš jų yra pupelė. Kas ją randa, tas yra nelaimingas ir jo bausmė – nupirkti pyragą kitiems metams. Tačiau tai gali būti ne toks jau blogas dalykas, nes kai kurios kepyklėlės, viliodamos klientus, pyraguose paslepia brangių dovanų ar čekių. Antroji staigmena yra figūrėlė. Kas suranda ją, skelbiamas tos dienos karaliumi ar karaliene.

Italija

Tradicinis Kalėdų atostogų sezonas Italijoje tęsiasi iki Trijų Karalių. Visos mokyklos, didžioji dalis įmonių būna uždarytos, tačiau dauguma parduotuvių dirba. Italijoje vaikai dovanas gauna du kartus per metus – per Kalėdas nuo Kalėdų Senelio, šią dieną italai labai švenčia, o kitą kartą – per Trijų Karalių šventę.

Sausio 6-oji taip pat žinoma kaip „La Befana“. Italų folklore Befana yra sena suodina ragana, kuri atneša dovanas italų vaikams naktį prieš šventę.

Pasakojama, kad pakeliui pas kūdikėlį Jėzų magai sustojo paklausti Befanos kelio ir paprašė jos prisijungti. Iš pradžių ji atsisakė, bet vėliau persigalvojo, bet jau buvo vėlu. Ji negalėjo rasti kūdikėlio Jėzaus, o atneštas dovanas perdavė kitiems vaikams. Iki šiol kiekvienais metais, sausio 5 d., ji keliauja ant savo šluotos, ieškodama ėdžios ir dovanoja dovanas bet kuriam italų vaikui, kuris šventės išvakarėse palieka batą ar pakabina kojines. Ši legenda atsirado XIII amžiuje ir ilgą laiką „La Befana“ buvo tradicija, apsiribojusi tik Roma ir aplinkiniais regionais, tačiau per pastaruosius šimtą metų ši šventė išpopuliarėjo visoje Italijoje.

Šventė nebūtų tinkama be dingsties kepti skanų maistą, o „La Befana“ nėra išimtis. Specialūs „La Befana“ patiekalai yra saldūs maži sausainiai, vadinami „Befanini“, ir „Befana“ pyragas. Kas savo gabalėlyje randa pupelę, yra tos dienos karalius arba karalienė.

Prancūzija

Prancūzijoje tradicija sako, kad kiekvienoje šeimoje turi būti išrinktas karalius. Namuose kepamas arba nusiperkamas „karalių pyragas“, žinomas kaip „La Galette des Rois“. Kepėjai jos viduje ką nors paslepia. Tai gali būti moneta, figūrėlė, o gali būti net brangakmeniai ar automobilio rakteliai.

Pyragas supjaustomas į tiek dalių, kiek yra šeimos narių. Kad išvengtų sukčiavimo, tradicijos sako, kad jauniausias žmogus turi lindėti po stalu. Paprastai tai būna vaikas, kuris praneša, kam skirtas pyrago gabalas. Be to, tradiciškai šeimos visada atpjauna papildomą pyrago gabalėlį ir palieka jį vargšams ar neplanuotam lankytojui.

Radęs tai, kas paslėpta, paskelbiamas karaliumi ar karaliene, ant galvos uždedama popierinė karūna, kuri parduodama kartu su pyragu. Laimingasis ją nešioja iki dienos pabaigos.

Airija

Airijoje sausio 6-oji yra žinoma ne tik kaip „Little Christmas“, bet ir kaip „Women’s Little Christmas“. Moterų Kalėdos yra diena, skirta moterims pailsėti nuo kalėdinio šurmulio, gaminimo, švenčių organizavimo. Senais laikais, kai moterys rūpinosi tik namais ir šeima, Trijų Karalių dieną jos turėjo taip vadinamą „Laisvą Dieną“. Tradicija išlikusi iki šių dienų. Vyrai tądien rūpinasi vaikais, namais, gamina maistą, o moterys leidžia laiką kaip tik nori, eina į kavines, barus, lanko viena kitą, mėgaujasi moteriška kompanija.

Didžioji Britanija

Didžiojoje Britanijoje iki Trijų Karalių stengiamasi nuimti visus kalėdinius papuošimus, nes tikima, kad laikomi ilgiau nei iki sausio 6 d., jie gali atnešti nelaimes. Šventinėse vakarienėse patiekiamas tradicinis karalių pyragas su viena pupele ir vienu žirniu. Vyras, radęs pupą, tampa to vakaro karaliumi, o moteris, suradusi žirnį, yra karalienė.

Lenkija

Epifanijos minėjimo bažnyčioje pabaigoje lenkų parapijiečiai gauna dėžutes su kreida. Atvykę į namus, jie kreida užrašo metus ir Trijų Karalių inicialus virš kiekvienų durų, kad palaimintų namus ateinančiais metais.

Puerto Rikas

Puerto Rike Trijų Karalių diena žinoma kaip El Día de Los Reyes. Sausio 5-osios išvakarėse vaikai į batus įdeda šieno ar žolės, skirtos kupranugariams, nešusiems Tris Karalius į Betliejų. Ryte vietoje šieno vaikai randa saldainius ir dovanas, kurias jiems atneša karaliai.

Etiopija

Etiopijoje Epifanija žinoma kaip Timkat ir švenčiama ne sausio 6 d., o sausio 20 d., pagerbiant Jėzaus krikšto dieną. Etiopijos krikščionys tądien rengiasi baltai, kad atkurtų šią šventą akimirką.