Kiekvienas rūšiavimą supranta skirtingai
Prieš keturiolika metų pradėjęs dirbti Utenos regiono atliekų tvarkymo centre (URATC), automobilių transporto inžinierius Darius nei namuose rūšiavo atliekas, nei žinojo, kur Utenoje yra sąvartynas. Atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo inžinieriaus pozicijai jis puikiai tiko dėl vadybos ir vadovavimo gebėjimų.
Dabar jo valdos - septynios Utenos regione veikiančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės su daiktų mainų stotelėmis „Dalinkimės" bei šešios žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Visa tai daugiau mažiau aktualu visiems regiono namų ūkiams.
„Kiekvienas turi savo viziją, kaip rūšiuoti atliekas, ir yra įsitikinęs, kad daro teisingai ir pakankamai. Kai paaiškėja, kad atliekų tvarkymo taisyklės ir asmeninė vizija nesutampa, iškart kyla konfliktas. Sprendžiame juos kasdien.
Iš pirmo sakinio gali suprasti, kiek pažengęs žmogus yra atliekų kultūros tema. Vienas drebia, kad atvežė šiukšles, kitas sako, kad nori priduoti atliekas. Vienas iki spindesio išplauna pomidorų padažo stiklainį, o kitas pyksta, kad nepriimame jo neišrūšiuotų statybinių atliekų, nes vien už atvežimą jaučiasi nusipelnęs medalio", - palyginimų pažeria D. Linkevičius.
Norėtų atliekas priduoti bet kada
Šiandieninės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nieko bendra nebeturi su šiukšlynais, kokie išlikę sovietmečiu gyvenusiųjų atmintyje. Ne tik Utenos regione, bet ir visoje Lietuvoje jos yra aiškios struktūros, numatant vietas skirtingo tipo atliekoms. Tai akivaizdu kiekvienam, bent kartą čia apsilankiusiam.
„Čia - plastikai, ten - tekstilė, ten - langų stiklas", - rankos mostu į didžiulius konteinerius rodo D. Linkevičius. Kiekviena atliekų rūšis specialistui - atskira tema, o gyventojams aktualiausia, kaip kuo greičiau ir kuo paprasčiau atsikratyti tuo, kas nebereikalinga.
Procesus ypač paspartino atliekų priėmimo sistemos skaitmeninimas, nes nebereikia ranka pildyti dokumentų, bet paprasčiausias būdas taupyti laiką ir energiją - susiplanuoti turimų atliekų pridavimo laiką.
Kiekvieną savaitę, anot Dariaus, pasitaiko žmonių, kurie atvyksta į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų surinkimo aikšteles nedarbo dienomis - sekmadieniais ar pirmadieniais - ir piktinasi: „Tai kur dabar dėti?! Palikti prie vartų?!". Teisingas atsakymas - pasitikslinti prieš važiuojant, lygiai kaip įprasta pasitikslinti parduotuvių darbo laiką.
Supykęs paliko priekabą
Kitas itin skaudus daugumai momentas — susimokėti už atliekų tvarkymą. Kažkodėl, sako Darius, dar gajūs įsitikinimai, kad visas su atliekomis susijusias paslaugas privalo padengti vietinė rinkliava, atliekos turi būti priimamos nemokamai ir neribojant kiekio, nes atliekų tvarkytojai iš jų užsidirba. Taip nėra - tenka sumokėti turintiems daugiau atliekų nei įprastai susidaro buityje, taip pat nerūšiuojantiems (skirtinguose Lietuvos regionuose nemokamai priimamų atliekų kiekiai ir apmokėjimo tvarka skiriasi).
„Nemokėsiu", - kartą pareiškė vienas į URATC sąvartyną atliekas pristatęs vyras ir išvažiavo palikęs savo priekabą su neišrūšiuotomis atliekomis ant transportui skirtų svarstyklių. Pasirodo, priekaba buvo nuomota, tai nusiraminęs po pusdienio grįžo ieškoti", - pasakoja D. Linkevičius.
„Aš moku pinigus, o tu - tvarkykis", - žiūrėk, jau savo atliekų neišrūšiavęs ar neišardęs klientas aikštelės darbuotojui, nors reikalavimas priimti tik tinkamai išrūšiuotas atliekas nėra jų asmeninė užgaida.
Siaubą tiek pavieniams žmonėms, tiek įmonių atstovams kelia statybinių ir remonto atliekų rūšiavimas, nors paprasčiausia ir pigiausia atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, nesvarbu, ar tai statybų aikštelė, ar virtuvė. Tereikia atskirti antrines žaliavas kaip plastiko plėvelė bei kartonas, taip pat dažų pakuotes ir kitas pavojingąsias atliekas bei medieną.
Pokyčiai - akivaizdūs, tik nespartūs
Padėti gyventojams suprasti taisykles - nelengva užduotis, ypač, kai gyventojai nėra linkę gilintis į esamą tvarką, bet Darius kantrus - priprasti prie pokyčių daugumai reikia ne kelių mėnesių, o kelių metų.
Štai, vieną didesnių nepasitenkinimo bangų sukėlė draudimas aikštelėse nebepriimti automobilių plastiko.
„Būdavo, nusiperka žmogus „lavonėlį" (nebetinkamą naudoti automobilį, - red), išardo namuose, užsidirba pridavęs metalą, o plastikus veža į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Dabar ardymą namų sąlygomis draudžiama teisės aktais, ne atliekų tvarkytojų sprendimu, ir gyventojams reikėjo laiko susitaikyti", - pasakoja D. Linkevičius.
Pasitaiko besipiktinančių, kad gyventojams skirtose aikštelės priimamos tik lengvųjų, o ne įmonių veikloje ar žemės ūkyje naudojamos padangos. Pasiūlome jiems kreiptis į privačius tokių padangų tvarkytojus.
Tačiau specialistas pasidžiaugė, kad tepalus, automobilinę alyvą bei jų talpas vairuotojai jau įprato tinkamai rūšiuoti. Jų surenkama vis daugiau.
Gyventojų sąmoningumo pokytį puikiai iliustruoja ir aikštelėse stovintys apytuščiai plastiko pakuotėms bei tekstilei skirti konteineriai. Įprotį naudotis taromatais ir atgauti už butelius sumokėtą užstatą, D. Linkevičiaus manymu, jau turi daugelis, kaip ir nukreipti nebeaktualius drabužius bei kitas tekstilės atliekas į tam skirtus konteinerius mieste.
Ne iš karto žmonės įvertino ir iš žaliųjų atliekų gauto komposto naudą. 2012-aisiais pasiimti komposto atvažiuodavo vos vienas kitas. Vėliau URATC komanda sugalvojo akciją keisti sugedusią stambią elektronikos techniką į pusę kubo komposto. Praėjus dešimtmečiui, skatinti nebereikia — sparčiai realizuojamas visas.
Nepasikliauna dirbtiniu intelektu
Daugiausia džiaugsmo atvykusiems į Utenos regiono atliekų surinkimo aikšteles teikia čia veikiančios stotelės „Dalinkimės", iš tolo šviečiančios ryškia oranžine spalva. Vienus džiugina galimybė palikti nebereikalingus daiktus, kitus - pasiimti juos be jokio atlygio.
„Dalinkimės" veikia Ignalinoje, Molėtuose, Anykščiuose, Zarasuose, taip pat Utenos rajone ir, kaip būdinga tokioms mainų vietoms, yra dosnios vaikams skirtų daiktų, knygų, žaislų, baldų, indų, elektronikos prietaisų ir, kartais, retesnių objektų kaip plūgas ar akėčios.
Vieni daiktai - natūralios gyvenimo kaitos, kiti perteklinio vartojimo atspindžiai.
Tai gerai matyti žvelgiant atskiroje pastogėje sukrautas elektronikos atliekas: suskilusius televizorių ekranus, sugedusius šaldytuvus, skalbykles, smulkią elektronika. Daugybė jų - prastos kokybės gaminiai, suvilioję pirkėjus žema kaina, bet greitai virtę atliekomis.
„Supratimas, kad esame vartotojiška visuomenė manęs nei labai liūdina, nei džiugina. Taip, reikia stengtis nealinti gamtos, bet ir žmonių gyvenimas negali sustoti.
Norėtųsi, kad atliekų tvarkymas taip sparčiai vystytųsi kaip vystosi technologijos ir gamyba.
Tačiau nereikėtų puoselėti vilčių, kad greit šiukšliadėžės ims pačios rūšiuoti, o mums nieko nebereikės daryti. Dirbtinis intelektas linkęs palengvinti mūsų protinį darbą, o fizinės žmogaus jėgos reikės ir toliau.
Jei dar neišbandėte, pasiteiraukite dirbtinio intelekto, kaip rūšiuoti atliekas. Akimirksniu gausite instrukciją ir, kiek bandžiau, visai neblogą. Liks tik išmesti, kur nurodyta", — mintimis dalinosi atliekų tvarkymo specialistas.
Galvosūkis - naujosios atliekos
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai net dirbtinis intelektas pasijustų bejėgis. Pavyzdžiui, kartą paaiškėjo, kad kaip elektronikos atlieka priduotas šaldytuvas - su maisto produktais viduje. Apie tai po kelių dienų išdavė pūvančio maisto kvapas.
„Kiekvienas turi savo viziją, kaip rūšiuoti atliekas, ir yra įsitikinęs, kad daro teisingai ir pakankamai", - sako D. Linkevičius, pasakodamas apie sugedusį šaldytuvą, kurį į atliekų surinkimo aikštelę atvežė su maisto likučiais."
Kartą tarp baldų atliekų D. Linkevičiaus kolega pastebėjo įmestą kovinę granatą su sprogdikliu. Ja pasirūpino iš Panevėžio atskubėję išminuotojai.
„Dabar mūsų galvosūkis - nuvirtę vėjo jėgainių sparnai. Šalinti jas sąvartynuose draudžiama, perdirbimo galimybių nėra, nes nėra aiški medžiagų, iš kurių pagamintos detalės, sudėtis.
Panaši situacija su saulės panelėmis. Tokių šiuolaikinių atliekų vis daugėja, atliekų tvarkymo sistema sudėtingėja ir naivu tikėtis, kad dirbtinis intelektas sugalvos, kaip viską sumetus į vieną duobę iš to išauginti gėles", - šmaikštumo nestokoja pašnekovas.
