Konteinerių niokojimas – paniekos verto elgesio pasekmė

Kaip pastebi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, atliekų konteinerių niokojimas – pakankamai opi ir nuolatinė problema. Ne išimtis yra pusiau požeminiai konteineriai.

„Situacijų, kuomet pusiau požeminių konteinerių maišai specialiai supjaustomi tam, kad būtų galima įlipti ir išlipti iš atliekų konteinerio, pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Matyt tai darantieji įsitikino, kad neverta. Tačiau didesne problema yra atliekų konteinerių deginimas ar net sprogdinimas – pastebi VAATC vadovas. – Maža to, kad tai visiems sukelia nepatogumus bei nuostolius. Tokio paniekos ir pasipiktinimo verto elgesio pasekmės gali būti labai skaudžios, juk kalbame ne tik apie turto sugadinimą, bet ir realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.“

Atliekų tvarkytojai susiduria ir su kitomis problemomis, pavyzdžiui, dėl netinkamų gyventojų išmetamų atliekų sugadinamais konteineriais. Kaip pastebi VAATC projektų vadovas Darius Radvila, situacijų būna įvairių – žmonės ir tepalus supila, ir dar neužgesusius pelenus suberia, taip pat į atliekų konteinerius sumeta lakštinius stiklus ar statybines atliekas.

„Neretai tokio neatsakingo elgesio pasekmė – konteinerio sugadinimas. Pavyzdžiui, lakštiniai stiklai gali nepataisomai supjaustyti pusiau požeminių konteinerių maišus. Taip pat šie maišai neretai sugadinami, kai neatlaiko į konteinerius metamų po statybų darbų likusių atliekų svorio“ – pastebi D. Radvila.

Nepatogumai ir nuostoliai visiems

Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų – tepalų, skysčių, lakštinio stiklo ar statybinių atliekų – per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių. Visų šių konteinerių sutvarkymo išlaidos siekia 60 000 eurų.

„Galvojimas, kad sudegė ne mano, o kažkieno konteineris – klaidingas, nes nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant mūsų visų – rinkliavos mokėtojų – pečių, tad visi tampame už tai atsakingi“ – įvertindamas nuostolių dydžius, sako T. Vaitkevičius.

Taip pat VAATC direktorius tikina, kad atliekų konteineriai visais atvejais yra tvarkomi ar pakeičiami naujais, tačiau gyventojai turėtų suprasti – priklausomai nuo situacijos, darbai gali užtrukti ne vieną dieną.

„Tam, kad sutvarkytume sudegusį atliekų konteinerį, kiekvieną kartą sprendžiame sudėtingus uždavinius. Jiems spręsti reikalinga speciali įranga – turime išsiurbti degėsius, pakeisti sugadintą konstrukciją, sutvirtinti korpusus ir t.t. Tai užtrunka ir be abejonės sukelia nepatogumų tiek atliekų tvarkytojams, tiek pirmiausiai patiems gyventojams“, – pastebi VAATC direktorius.

Pristatydamas konteinerių remonto darbų apmitis, specialistas taip pat akcentuoja, kad remonto trukmė ir kaina priklauso ir nuo gyventojų: „Deja, dažnai susiduriame su tuo, kad gyventojai nors ir mato, kad konteineris negali būti eksploatuojamas, nepaiso perspėjimų bei prašymų ir toliau į jį meta atliekas. Tai dar labiau apsunkina tokio konteinerio sutvarkymą“.

Į teisėsaugą kreipiamasi visais turto sugadinimo atvejais

Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, taip pat išardžius ar sugadinus įrenginį, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamės į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam, kad už žalą atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą, – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius. – Neabejotina, kad kiekvienas žmogus puikiai suvokia, kad jam metant neužgesintas nuorūkas, neužgesintus pelenus ar kitas degias medžiagas, konteineris gali užsidegti, todėl tokius veiksmus vertiname kaip padarytus tyčia ir siekiame, jog atsakomybė būtų visais atvejais pritaikyta.“

Džiaugdamasis, kad teisėsauga imasi vis aktyvesnių veiksmų tokias nusikalstamas veikas darantiems asmenims nustatyti, VAATC vadovas akcentuoja, kad šiam darbui būtina ir visuomenės pagalba.

„Tais atvejais, kai yra padegami konteineriai, kurie matomi pro šimtus daugiabučių namų butų langų, sunku patikėti, kad niekas nematė padegėjų. Tuomet kyla klausimai – kodėl? Kodėl bijoma pranešti apie nusikaltimą, kodėl nerūpi tai, kas vyksta mūsų kiemuose, kodėl toleruojame vandalizmą ir nusikaltimus. Labai kviečiame visus, kurie pastebi vandalizmo atvejus, pranešti mums arba policijai“ – sako T. Vaitkevičius.

Pusiau požeminiai konteineriai – patogumas gyventojams

Aikštelėse įrengti pusiau požeminiai konteineriai ne tik gerina estetinį miesto kraštovaizdį, bet ir yra 5 kartus talpesni nei įprastiniai konteineriai. Jie geriau apsaugo nuo atliekų skleidžiamo kvapo ir leidžia sutaupyti, nes dėl didelės konteinerių talpos jų aptarnavimo kaštai yra mažesni.

Tačiau tam, kad būtų išvengta nepatogumų ir nereikalingų nuostolių, kuriuos gyventojai patiria netinkamai naudodamiesi atliekų konteineriais, būtina laikytis bendrosios tvarkos taisyklių.

Atmintinė, kaip prižiūrėti pusiau požeminius konteinerius

• Nepamirškite visuomet uždaryti konteinerio dangčio – tai apsaugos atliekas nuo lietaus ir galimo gaisro pavojaus.

• Nemeskite degių atliekų – tai gali kelti pavojų jums patiems ir kitiems gyventojams.

• Nemeskite nesulankstytų pakuočių ir dėžių – jos užima daugiau vietos, todėl konteinerio tūris greičiau užsipildo.

• Nemeskite aštrių atliekų, lakštinio stiklo – tokios atliekos gali suplėšyti maišą.

• Nemeskite stambių gabaritų, statybinių atliekų – jas galite nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

• Atliekų nepalikite šalia konteinerio – jei plastiko, stiklo ar popieriaus konteineris yra perpildytas, pasinaudokite kitu artimiausiu toms atliekoms skirtu konteineriu.

• Neužstatykite konteinerių automobiliais – tai apsunkina konteinerių ištuštinimą, kelia nepatogumų tiek atliekų tvarkytojams, tiek patiems gyventojams.

• Pastebėję vandalizmo atvejį nelikite abejingi ir apie įvykį praneškite policijai – taip padėsite apsaugoti mūsų visų turtą, užkirsti kelią pakartotinam vandalizmui.

Daugiau informacijos rasite čia.