Atliekų kultūra gerėja, tačiau problemos niekur nedingusios

Nors apie atliekų kultūrą pastaruoju metu kalbama nemažai, džiugias pasivaikščiojimų gamtoje nuotaikas vis dar stelbia bešeimininkės, niekam nereikalingos atliekos – ne tik neatsakingai numestos nuorūkos ar palikti buteliai bei vienkartiniai puodeliai, bet ir senos, niekam nereikalingos automobilių padangos ar buitiniai prietaisai, kuriuos gyventojai tiesiog patingėjo išvežti ten, kur jiems būtų vieta.

Kaip pastebi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, gamtoje atliekų kultūros problemos ypatingai išryškėja pavasario ir vasaros sezonų metu, kuomet gyventojai daugiau laiko leidžia gamtoje ir kartais vis dar pamiršta paprastas, tačiau visiems puikiai žinomas elgesio taisykles.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Pavasarį, nutirpus sniegui, pamatome žiemos šiukšlinimo pasekmes. Šiltasis periodas atneša kitų iššūkių - be jokios abejonės tenka daugiau dėmesio skirti tvarkai gamtoje. Suprantama, kad atostogų metu niekas nenori apsunkinti savęs ir poilsio paversti tvarkymųsi, bet elementarūs kultūringo žmogaus įgūdžiai vargu ar gali apsunkinti, tuo labiau, kad juk ir patiems nepatinka poilsiauti apšnerkštose vietose. – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius. – Tų taisyklių nėra daug ir jos tikrai visiems žinomos, tačiau vis dar susiduriame su tuo, kad kai kurie poilsiautojai jas užmiršta. Gamtoje turime elgtis atsakingai, todėl tenka priminti ir apie vienkartinių indų naudojimo žalingumą, ir apie šiukšlių surinkimą gamtoje.

Tai, kad šiukšlinimo gamtoje problema kol kas vis dar nėra išspręsta, pastebi ir Vytautas Bartulis – vieno iš didžiausių Baltijos šalyse pėsčiųjų žygių organizatorių TrenkTuro įkūrėjas.

„Kurdami trasas randame visko: nuo kojinių, padangų ir šaldytuvų, iki plastiko buteliuose apsigyvenusių peliukų. Tikime, jog į žygį išsiruošę mūsų žygeiviai nenuima nuo savo automobilio padangų ir neridena jų į miško vidurį, bet net neabejojame, kad su savimi nešasi ne vieną pakuotę užkandžių. Taigi skatinsime savo žygeivius mažais žingsneliais judėti tvarumo link. Pavyzdžiui, susidėjus kuprinę dar kartą ją patikrinti per atliekų prizmę, – sako Vytautas Bartulis. – Negalime atsakyti už visų piliečių sąmoningumą, tačiau galime ugdyti koncentruotą žmonių grupę, kurie pasirenka mus. Tikime, jog žinia sklinda greitai ir nuo mažų dalykų norisi pereiti prie didesnių. Mes, kaip organizacija, imamės didesnių veiksmų, tokių kaip nacionalinių parkų saugojimas, tačiau savo žygeivių spręsti globalių problemų neįpareigojame. Lai pirmiausia jie pradeda nuo savęs.“

Foto: Organizatorių nuotr.

Laiką leidžiančius gamtos skatins elgtis atsakingiau

Nors neišspręstų atliekų kultūros problemų gamtoje netrūksta, žygius organizuojančio TrenkTuro atstovai pastebi augantį žygeivių sąmoningumą ir vis sparčiau besiformuojantį teigiamą požiūrį į tvarų vartojimą, norą prisiimti atsakomybę ne tik už savo pačių elgesį, bet ir už bendrą tvarką gamtoje.

„Masinių žygių metu rūšiuojame šiukšles, tad to paties tikimės ir iš savo žygeivių. Vis dažniau tenka pamatyti, kaip vienas kitas žygeivis parsineša ir maišelį su šiukšlėmis, mielai prisideda jas surenkant gamtoje. Taip pat matome ir tvaresnio vartojimo idėjų apraiškas – pavyzdžiui, kai kurie finišą pasiekę mūsų žygeiviai neima popierinio diplomo, tad džiaugiamės, kad su kiekvienu žygiu jų gaminame vis mažiau. Ateityje planuojame popierinių diplomų apskritai atsisakyti“ – pasakoja TrenkTuras partnerių ir veiklos plėtros vadovas Vytautas Bartulis.

Šiais metais kompanija žengė dar vieną žingsnį tvaresnio gyvenimo link ir apjungę pajėgas su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru skatins savo žygeivius dar daugiau dėmesio skirti rūpinimuisi aplinka.

„Viena pagrindinių mūsų vertybių – tvarumas, kurio pagrindas yra atsakingumas ir pagarba. Mes skatiname žmones gyventi aktyviai ir sveikai, tačiau mums rūpi ir gamta. Norime, kad didelis žmonių srautas jos nenuniokotų, todėl natūraliai ir patys turime imtis veiksmų, pagalvoti, kaip galėtume edukuoti žygeivius ir užtikrinti, kad gamtai būtų padaryta kuo mažesnė žala. Todėl labai atsakingai renkamės partnerius, su kuriais bendradarbiaujame. Pavyzdžiui, sutarėme, kad kavos gamintojai suteiktų nuolaidą tiems, kurie atsineša savo puodelį, taip pat vengtų pirkėjams dalinamų plastikinių dangtelių ir šaukštelių, – pasakoja TrenkTuro atstovas. – Keliame sau aukščiausius reikalavimus ir visuomet dairomės į autoritetus, kuriais galima būtų sekti ir iš kurių galima būtų mokytis. Šiuo atveju VAATC atliekų kultūros srityje tapo mūsų mentoriais, skatinančiais dar atsakingiau žvelgti į tvaraus gyvenimo idėjas.“

Foto: Organizatorių nuotr.

Kaip pastebi TrenkTuras žygių organizatoriai, gamtai ir patiems žygeiviams aktualių atliekų kultūros klausimų yra daugybė, tačiau ne apie visus juos susimąstome. Todėl bendradarbiaujant su VAATC bus orientuojamasi į tai, kas žygeiviams yra aktualiausia. Pavyzdžiui, kuprinės turinys: kokius maisto produktus reikėtų su savimi neštis, kaip žygio metu tinkamai išrūšiuoti atliekas ir kur galima jas išmesti. Visa žygeiviams aktuali informacija kaip elgtis gamtoje bus pateikiama dar prieš pradedant žygiuoti. Žygeiviai bus skatinami elgtis atsakingai ir prisiimti moralinius įsipareigojimus už atsakingą savo elgesį gamtoje.

„Tvarumas – viena iš svarbiausių mūsų vertybių. O tai ne tik rūpinimasis gamta, bet ir holistinis, visa apimantis požiūris. Jei TrenkTuro darbuotojas dirbdamas ofise ar būdamas namuose rūšiuoja šiukšles, mieste geria kavą iš daugkartinio naudojimo puodelio ir nuolat klausia, kaip dar galėtume paskatinti savo žygeivių atidumą ir atsakingumą – mums tai yra vienas didžiausių laimėjimų. Tikime, jog būtent nuo darbuotojų ir pradeda suktis tvarumo ratas, kuris tokiu būdu pasiekia ir mūsų žygeivius. Į tai mes ir investuojame“ – sako TrenkTuro vadovas Vytautas Bartulis.

„Viena yra kalbėti teoriškai, kita yra imtis konkrečių veiksmų. Labai džiaugiamės TrenkTuro parodyta iniciatyva ir atsakomybe, kurią įmonė ne tik prisiima pati, bet ir dalinasi su kitais žygeiviais. Norėtųsi tikėti, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos paslaugas teikiančios, prekes gaminančios ar parduodančios įmonės. Esu įsitikinęs, kad kiekviena iš jų gali atrasti kuo prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Net mažas pokytis šia linkme būtų didžiulė pagalba mūsų gamtai ir dar vienas svarbus žingsnis link sąmoningumo ir teigiamų pokyčių atliekų kultūroje“ – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.