Sostinėje pasirinkimas – 90 aikštelių kirstoms eglėms surinkti ir Kalėdų miškas – gyvoms sodinti

Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybė, gyventojų patogumui bus įrengtas platus kalėdinių eglučių surinkimo tinklas. Specialiai tam skirtų vietų kasmet vis daugiau, šį sezoną jų suplanuota per 90, jos visos bus parengtos naudoti nuo Trijų karalių dienos – sausio 6-osios. Su atliekų vežėjais susitarta, kad iš specialių surinkimo vietų į biokuro katilines ar į kompostavimo aikšteles eglės bus vežamos visą sausio mėnesį.

Jei šventėms pasipuošėte gyvą kalėdinę eglutę, prisijunkite prie Kalėdų miško kūrimo – Vilniaus miesto savivaldybė planuoja naują, kasmete tapsiančią akciją, kuri padės išsaugoti bent dalį žaliaskarių ir kartu sukurs įspūdingą žaliąją erdvę netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tiksli sodinimo data bus paskelbta puslapyje www.vilnius.lt/kaledumiskas. O iki tol vertėtų nepamiršti savo eglučių laistyti ir drėkinti jų šakas.

Galimybė palikti egles ir kitose Vilniaus regiono savivaldybėse

„Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kviečia kurti švarią aplinką kartu, tad svarbu žinoti, jog eglutes taip pat galima nemokamai priduoti visose Vilniaus regione veikiančiose didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse (šios tinkamos labiau). Aikštelių sąrašą, adresus, darbo laiką bei kitą aktualią informaciją rasite čia: www.vaatc.lt/aiksteles/

Priimamos ir vazonuose įsodintos eglutės – jos vėliau bus sodinamos uždarytų sąvartynų teritorijose. Toks šių eglučių panaudojimas ypač prasmingas – uždarytų sąvartynų kaupai išliks šimtmečiams, tad norima jų užimamas teritorijas grąžinti gamtai“, – naudinga informacija dalijasi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.

DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė)

Be to, svarbu žinoti, kad ir kitose Vilniaus regiono savivaldybėse yra galimybė draugiškai atsisveikinti su eglutėmis. Trakuose žaliaskares bus galima sunešti į joms skirtus konteinerius Trakų g. 2C (konteinerių aikštelėje prie „Kiubetės“ kavinės) ir Vytauto g. 60 (už „Iki“ prekybos centro). Specialūs konteineriai eglutėms nurodytose vietose stovės nuo sausio 4 dienos. Taip pat galima naudotis ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštele Gedimino g. 36A, kur taip pat galite palikti nupuoštas eglutes ir kitas žaliąsias atliekas.

Elektrėnuose prie Draugystės g. 6 namo, prie Sodų g. 5 namo, prie Trakų g. 37 namo, prie Trakų g. 15 namo, prie Saulės g. 12 namo, prie Pergalės g. 43 namo. Šalčininkuose sausio 11-12 dienomis prie daugiabučių, esančių Mickevičiaus g. 1A ir Vilniaus g. 9 bus pastatyti specialūs konteineriai kalėdinėms eglutėms. Tuo atveju, jeigu nurodytomis dienomis negalite pristatyti eglutės į paruoštą konteinerį, gyventojai kviečiami nuvežti ją į Žaliųjų atliekų aikštelę (Čiužakampio k.).

Švenčionių rajono gyventojai maloniai kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į tam skirtas surinkimo aikšteles trijuose miestuose: Švenčionyse – Taikos gatvės kvartale prie senosios katilinės; Pabradėje – atliekų bendro naudojimo aikštelėse prie daugiabučių namų ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos; Švenčionėliuose – Lauko g. požeminių konteinerių aikštelėse (priešais parduotuvę „Lakaja“).

Ukmergės miesto ir rajono gyventojai kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar eglių šakas iki sausio 18 dienos palikti įrengtose atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse.

Širvintose eglutės bus surenkamos nuo 2021 m. sausio 7 d. iki sausio 10 d. Specialūs konteineriai eglutėms surinkti bus pastatyti konteinerių aikštelėse, kurios yra: J. Janonio g. 13 (šalia krepšinio aikštelės); Jaunimo g. 21; Kalnalaukio 19 (priešais įvažiavimą į automobilių techninės apžiūros įmonę). Taip pat kalėdines eglutes nemokamai galima atiduoti ir nuvežus jas į Šniponių k. esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Jeigu šiemet namuose džiaugiatės dirbtine eglute, ir nusprendėte su ja atsisveikinti, tai taip pat galima padaryti tvariai. Pasak VAATC atstovų, plastikines eglutes, kurios yra geros būklės, galite palikti stotelėse DĖK’ui, kurios skatina atsakingai vartoti bei visiems kartu kurti dalinimosi kultūrą, kai panaudotas daiktas gali toliau puikiai tarnauti kitam šeimininkui. Vilniaus regione veikia 16-os dalijimosi daiktais stotelių DĖK’ui tinklas. Jų adresus galite rasti čia: https://www.stoteledekui.lt/

O jei jūsų eglė visgi nebetinkama naudojimui (tik, žinoma, šį sprendimą vertėtų priimti atsakingai, nes tam, jog plastikinė eglutė būtų tvaresnė alternatyva nei natūrali eglutė, ją reikėtų panaudoti ne mažiau kaip 12–20 kartų), tuomet jas nemokamai galite priduoti visose Vilniaus regione veikiančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Eglutės persodinimui itin svarbi oro temperatūra

Jei visgi šiemet namuose karaliavo vazoninė eglė ir norite ją persodinti, tuomet verta pasitelkti Linos Liubertaitės patarimus. Tinklaraštininkė, apželdinimo žinovė, kursų „Geltonas karutis“ organizatorė pastebi, jog pastaraisiais metais šylant klimatui, žiemos darosi vis švelnesnės ir šiltesnės. Tai koreguoja ir eglučių persodinimo eigą bei taisykles. Dėl to, ji siūlo du persodinimo variantus: šaltai ir šiltai žiemai.

Lina Liubertaitė

Jei žiema šalta, persodinimo eiga yra tradicinė:
• Šventėms pasibaigus, perkeliame eglutės sodinuką į vėsią vietą (balkoną, terasą, garažą), kad stabdytume jos vegetaciją;
• Laistome pagal poreikį ir saugiai laikome iki pavasario, kol iš žemės visiškai išeis įšalas ir bus tikrai pakankamai šilta;
• Pavasarį persodiname.

Jei žiemą laikosi maždaug 0 °C ir aukštesnė temperatūra (nėra susiformavęs įšalas, Kalėdų eglutė gali būti persodinta kur kas greičiau, bet reikia leisti jai vėl apsiprasti lauko aplinkoje):
• Kasdien išneškite eglutę į lauką vis ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, pirmą dieną lauke palikite valandai, antrą – dviem, trečią – iki pusdienio ir t. t. Toks eglutės grūdinimas tikrai yra prasmingas, nes ji geriau adaptuojasi, tad ir sėkmingo persodinimo tikimybė yra didesnė;
• Maždaug po 2 adaptacijos savaičių eglutę galima persodinti. Prieš tai gerai palaistykite. Šaknis galite užpilti mulčiu, kad eglutei būtų jaukiau. Aišku, jei netikėtai atšalo, persodinimo planus teks keisti ir palaukti pavasario.

Neskubėti persodinti

Kaip pastebi L. Liubertaitė, kartais žmonės skuba ir nieko nelaukdami eglutę pasodina iš karto po švenčių. Toks variantas įmanomas, tačiau tada eglutės prigijimo sėkmė tampa tikra loterija. Taip staigiai persodinti galima bandyti nebent mažytes ir tikrai labai gerai išlaikytas eglutes.
„Apskritai kambaryje eglutę laikykite kuo trumpiau. Šis patarimas, žinoma, aktualesnis tik įsigijus eglę, bet ateičiai reikėtų žinoti, kad tai geriausia daryti iki maždaug 2 savaičių. Laikant ilgiau šiltoje patalpoje, eglutė tarsi supranta, kad atėjo pavasaris, todėl jos pumpurai pradeda sprogti.

Nerekomenduoju iš karto persodinti, jei ant eglutės jau matote sprogstančius pumpurus (šviesiai žalius ūgliukus). Tokiu atveju, būtina stabdyti eglutės vegetaciją, perkeliant į vėsią vietą, ir laukti pavasario. Juk tikrai nenorite po kurio laiko žiūrėti į aptrupėjusią, parudavusią ir liūdną eglutę, ypač jei pasodinote ją reprezentacinėje savo kiemo vietoje. Kitaip tariant, jei jau ryžomės persodinti, skirkime tam dėmesio ir laiko“, – pataria apželdinimo žinovė Lina Liubertaitė.

Kur geriausia sodinti

Pasak kraštovaizdžio dizaino kursų „Geltonas karutis“ organizatorės, eglutė, net jei ji dar visai mažutė, vis tik, yra medis, kuris ilgainiui užaugs tikrai aukštas ir platus. Priklausomai nuo eglės rūšies ir veislės ji gali užaugti net iki 30-40 m aukščio. Todėl parenkant jai vietą sklype, būtina laikytis visų medžių sodinimo reikalavimų, išlaikyti tinkamus atstumus nuo namo, tvoros ir pan.

Dėl to renkant vietą eglei sklype labai svarbu apgalvoti keletą aspektų: kur yra pravestos komunikacijos ar vamzdžiai (elektra, vanduo ir pan.), kad nepasodintumėte eglutės virš jų ir ilgainiui šaknys nepradėtų jų kliudyti, sukeldamos pavojų bei kur užaugęs medis mes šešėlį, kad nesukurtumėte nepageidaujamo pavėsio kitiems sklype augantiems augalams arba kaimyno kiemui.

„Itin svarbu pasodinus medį jam kurį laiką skirti daugiau rūpesčio. Kadangi niekada negali būti užtikrintas, kad persodinimas yra sėkmingas, galima pabandyti pagerinti sąlygas tokiais būdais: naudokite kompostą, nes iš karto po pasodinimo eglutei reikalingas didesnis naudingųjų medžiagų kiekis; pirmaisiais ir antraisiais metais nepamirškite eglutės palaistyti; pavasarį palaistykite specialiomis priemonėmis su probiotikais, kurios gali palengvinti eglutės prigijimą.

Taip pat ji skatina atkreipti dėmesį ir į tai, kad eglutės yra tinkamos antriniam panaudojimui. Pavyzdžiui, jų šakomis galima uždengti jautrius šalčiui augalus sode ar kieme; taip pat plonas eglės šakų sluoksnis gali būti puikus komposto dėžės pagrindas.

Be to, nuo seno yra žinomas ir eglių aromaterapijos poveikis. Anot žolininkų, nubyrėjusios eglės spyglius galima panaudoti raminančiai, aromatinei voniai. Tik, žinoma, prieš tai spyglius reikėtų šiek tiek pavirti, o nuovirą supilti į vandenį ir tuomet jau leisti sau jame pagulėti bei atsigauti po dienos darbų. Ir tai tik vienas iš galybės pavyzdžių, kaip prieš bet ką išmetant turėtumėme pagalvoti bent kelis kartus.

Esminiai žingsniai, jei nusprendėte eglutę persodinti:

1. Visų pirma, perneškite eglę iš kambario į vėsesnę patalpą. Tai gali būti įstiklintas balkonas, nešildomas šiltnamis ir pan. Svarbu, kad nebūtų minusinės temperatūros.
2. Taip medelį palaikykite keletą savaičių. Būtinai patikrinkite, kad vazone nebūtų išdžiūvusi žemė.
3. Jau galite išnešti eglę į lauką. Patariama tai daryti, kai lauke laikosi pliusinė temperatūra.
4. Vazoną įkaskite į žemę, o eglę pridenkite. Jei žemė yra įšąlusi, tuomet vazoną apipilkite pjuvenomis, nukritusiais lapais ir pan., kas apsaugos medelio šaknis.
5. O pavasarį, kai tik jau pavyks įbesti kastuvą į žemę, pats metas eglę persodinti į nuolatinę vietą. Ją parinkite pagal medelio rūšį. Pavyzdžiui, paprostosios ir „sidabrinės“ eglės yra atsparesnės šalčiams ir mažiau reiklios dirvai, o baltajai eglei ar kėniui tinkamesnė drėgnesnė, derlinga ir kiek pavėsinga bei nuo vėjų apsaugota sklypo dalis.