Populiariausias investavimo būdas Lietuvoje
„Remiantis neseniai Swedbank atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad Lietuvoje populiariausias investavimo būdas yra terminuotieji indėliai, tačiau gyventojai linkę manyti, kad geriausia investicija yra į nekilnojamąjį turtą“, – atskleidžia G. Šiaučiulytė.
Pasak pašnekovės, nekilnojamo turto vertė yra lengvai suvokiama, yra aišku, kaip iš jo gauti pasyvias pajamas.
„Finansų rinkos Lietuvoje kol kas nėra labai populiarios. Tačiau lietuviai po truputį atranda finansų rinkas, žvalgosi į Baltijos šalių akcijas bei biržoje prekiaujamus indeksinius fondus“, – pokyčius pastebi specialistė.
Jos manymu, Lietuvoje trūkta švietimo, žinių apie finansų rinkas, jos yra apipintos mitais.
Optimalios rizikos ir optimalios grąžos portfelis
Kaip teigia Swedbank Finansų rinkų tarnybos maklerė, kiekvienas investuotojas pagal savo rizikos profilį pasirenka tinkamiausią finansinę priemonę.
„Jei norima didesnės investicinės grąžos, turimas ilgas investavimo laikas, tuomet didesnę portfelio dalį sudarys akcijos, kurios generuoja didelę grąžą, tačiau rizika taip pat prisiimama didesnė“, – pavyzdį pateikia G. Šiaučiulytė.
Štai jeigu tikslas yra tik turto išsaugojimas, tuomet didesnę portfelio dalį sudarys Vyriausybių arba įmonių obligacijos.
„Be akcijų ir obligacijų yra tikrai daugiau turto klasių: nekilnojamas turtas, grynieji pinigai, žaliavos. Kasmet vis kita turto klasė generuoja vis didžiausią grąžą“, – pasakoja laidos „Delfi rytas“ viešnia.
Swedbank atstovė teigia, kad raktas į optimalios rizikos ir optimalios grąžos portfelį yra diversifikacija: lėšų paskirstymas po skirtingas turto klases ir skirtingas finansines priemones.
Kur slypi didžiausios rizikos?
„Rizikingiausios investicijos yra į bendrovių akcijas“, – patikina G. Šiaučiulytė. Ji prideda, kad su šia sritimi yra susiję daug rizikų, kurios skirstomos į dvi grupes.
„Pirmiausia, tai rizikos, susijusios su tuo, kas vyksta rinkoje, pavyzdžiui, įvairūs geopolitiniai įvykiai, centrinių bankų vykdomos pinigų politikos priemonės“, – vardina žinovė.
Kita rizikų grupė yra susijusi su pačia įmone – perkant bendrovės akcijas, neaišku, ar ateityje jos finansiniai rezultatai nebus prasti, ar neatsitiks kažkokių netikėtų įvykių. Pavyzdžiui, akcijos gali tapti nelikvidžiomis, praras savo vertę.
„Pradedantiesiems investuotojams, kurie nori žvalgytis akcijų rinkoje, pirmiausia patarčiau apsidairyti Baltijos šalių akcijos biržoje, kur esančios įmonės yra geriau žinomos, yra labiau suprantamas jų verslo modelis, dėl to įsivertinti rizikas yra lengviau“, – patarimu dalijasi Finansų rinkų tarnybos maklerė.
Patarimai pradedančiajam investuotojui
G. Šiaučiulytė teigia, kad kelionė į finansinę nepriklausomybę yra pakankamai ilga ir reikalauja nemažai planavimo.
„Vienas svarbiausių dalykų – nustatyti savo finansinius tikslus: juos rekomenduojama suformuoti konkrečiai, užsirašyti“, – pirmąjį žingsnį įvardina pašnekovė. Ji priduria, kad vėliau yra svarbu įsivertinti savo rizikos profilį – tai galima pasidaryti asmeniškai, bet gali padėti ir specialistai.
„Ne ką mažiau svarbu yra nustatyti pinigų sumą, kurią norima skirti investavimui: ar tai bus periodinis investavimas, ar vienkartinė investicija“, – pataria ekspertė.
Galiausiai, pasak specialistės, yra labai svarbu pasirinkti patikimą finansų tarpininką.
„Lietuvoje žmonės finansų tarpininką dažniausiai renkasi pagal tai, kur atlieka savo pagrindines, kasdienes bankines operacijas. Tai patogu, bet siūlyčiau nepamiršti pasidomėti ir kitų bankų ar tarpininkų siūlomais komisiniais mokesčiais“, – perspėja G. Šiaučiulytė.
Atkreipkite dėmesį į komisinius mokesčius
„Apibrėžimo, kokia yra didžiausia ir mažiausia investavimo suma, nėra“,– sako specialistė, ir pabrėžia, kad pradėti investuoti galima su mažomis sumomis.
„Minimali suma gali būti svarbi tik tuomet, kai investuojama į tam tikrus fondus arba obligacijas. Jeigu norima investuoti į įmonių akcijas arba indeksinius fondus, minimalios sumos nėra“, – paaiškina studijos viešnia.
Anot jos, galima pradėti investuoti perkant vos kelias įmonės akcijas už keliasdešimt eurų.
Moteris perspėja: „Labai svarbu pasidomėti komisiniais mokesčiais, kad nenutiktų taip, jog perkamų, tarkime, akcijų vertė bus mažesnė nei komisiniai mokesčiai.“
Taupyti ar spekuliuoti?
Swedbank atstovė paaiškina, kuo skiriasi trumpalaikės ir ilgalaikės spekuliacijos.
„Trumpalaikis investavimas yra vadinamas spekuliacija. Spekuliantai ieško tokių įmonių, kurios neturi ilgalaikio augimo potencialo, pelnosi iš akcijų svyravimo ir iš to gauną grąžą“, – teigia moteris.
Visgi, pradedantiesiems spekuliantams ir mėgėjams, anot G. Šiaučiulytės, reikėtų labai daug laiko skirti rinkos tyrinėjimui, suvokti sudėtingas pirkimo strategijas.
„Jei išsikeliami trumpalaikiai tiksliai, pavyzdžiui, sutaupyti tūkstantį eurų atostogoms, tuomet geriausia būtų rinktis taupymą“, – siūlo Finansų rinkų tarnybos maklerė.
Auksinės taisyklės nėra
„Nei vienas nepasakys, kada jau yra tas laikas, kai akcijas reikia pirkti ir kada parduoti. Ieškant tos tobulos progos, ji, tikriausiai, ne tik bus pražiopsota, bet ir bus sugaišta labai daug laiko“, – apie akcijų pirkimą ir pardavimą sako G. Šiaučiulytė.
Pasak žinovės, investuoti pradėti reikia tada, kai leidžia finansinės galimybės ir kai yra sukauptas pakankamas finansinis rezervas.
„Daug kam atrodo, kad stebėti savo investicijas gali užimti labai daug laiko. Tačiau šiame technologijų amžiuje viskas yra pasiekiama ranka. Savo investicijų stebėjimui užtenka skirti vos kelias valandas per savaitę – pasidomėti, kas vyksta rinkoje, paskaityti apžvalgas, prognozes“, – mitus apie juodą investavimo darbą griauna specialistė.
„Investavimas yra ilgas procesas, rinkos apdovanoja pačius kantriausius. Kuo ilgiau bus investuojama, tuo labiau tikėtina, kad grąža priartės prie daugiamečio vidurkio“, – apibendrinamąja mintimi pasidalina Swedbank atstovė.
