Šiemet verslas išgyveno išties sudėtingą vasarą, tačiau vieniems verslams ji gerokai sudėtingesnė nei kitiems. Kaip pastebi R. Verkauskaitė-Kazanskienė, vos paskelbus karantiną, kelionių agentūros, renginių organizatoriai ir visi laisvalaikio pramogų centrai buvo priversti nutraukti savo veiklą.
„Netgi tada, kai turėjom pakopinį karantino švelninimą, dalis verslo neturėjo galimybės pilnai grįžti į savo apimtis. Pavyzdžiui, šiandien mes vis dar ribojame tiek savo verslo, tiek asmenines keliones, kas reiškia, kad turizmo agentūros iki šios dienos išgyvena tikrai sudėtingesnius laikus. Iš kitos pusės, mes turime mažiau atvykstančio turizmo, kas reiškia, kad viešbučių užimtumas vis dar nepasiekė to paties lygio, kurį mes turėjome prieš karantiną. Rudenį turėtų vėl prasidėti įvairios konferencijos, didieji renginiai mūsų arenose, tai klausimas, pagal dabartines prognozes, kiek tų renginių mes iš tikro turėsime“, – sako „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė.
Kalbėdama apie šiuo metu versle vyraujančias nuotaikas, ji pamini, kad pastaruoju metu verslas naudojosi įvairiomis pagalbos galimybėmis ir ruošiasi galimiems sunkumams rudenį.
„Pirmoji verslininkų užduotis buvo pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios buvo rinkoje, tam, kad jie pastiprintų dabartinę situaciją. Faktas, kad karantine sustojęs verslas neteko pardavimų, pritrūko apyvartinių lėšų. Sprendimų jie ieškojo kalbėdamiesi su bankais, su verslo partneriais. Dabar ką visi daro, kaip įvardija ne vienas verslas – kritiškai peržiūri savo verslo situaciją, verslo planą, ir bando „pasidėti pagalves“, kritiškai pagalvoti, kur yra verslo rizikos ir kaip jas būtų galima suvaldyti“, – teigia R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
Vienas iš pasiruošimo pavyzdžių – verslai, susidūrę su pirkimų iš Kinijos strigimu karantino metu, šiandien galvoja, kuo ateityje būtų galima pakeisti vieną ar kitą tiekėją, kaip greitai būtų galima tai padaryti, jei pasikartotų buvusi karantino situacija.
Susidūrus su sunkumais versle, „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė pabrėžia komunikacijos svarbą – sprendžiant krizines situacijas, naudinga kreiptis į savo banką, verslą aptarnaujantį vadybininką ar konsultantą, ir aptarti, kokia yra įmonės situacija, kokie sprendimai ją palengvintų, pavyzdžiui, paskolų įmokų atidėjimas, terminų pratęsimas ar papildomas skolinimas.
Stebint karantino pasekmes verslui, imtasi vykdyti įvairias pagalbos priemones, į kurias, bendradarbiaudama su valstybės įmone „Invega“, įsitraukė ir„Swedbank“. Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams pristatytos dvi pagalbos verslui programos.
„Pirmoji programa yra paskolos labiausiai nukentėjusiems verslams – tai įmonės, kurių pardavimai krito daugiau nei 30 proc., tačiau jos išlaikė daugiau nei pusę savo darbuotojų. Jos turėjo galimybę kreiptis į bankus dėl paskolos iki 1 mln. eurų už itin žemas palūkanas, ši programa galiojo iki liepos 31 dienos. Iki tol vien į „Swedbank“ buvo suteiktos 265 paskolos, skolinta beveik 16 mln. eurų paskolų. Antroji – portfelinės garantijos programa, kurioje valstybės įmonė „Invega“ suteikia 80 proc. garantiją už verslui suteikiamą paskolą. Tai reiškia pastiprintas galimybes verslui gauti finansavimą, nes užstatinė pozicija yra pastiprinta – dėl šios paramos verslas vis dar gali kreiptis, o programa galioja iki metų pabaigos“, – teigia R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
Daugiau – transliacijos įraše.
