Pandemija ir karantinas paveikė daugelį šalies verslų. Karantino metu uždarytos kavinės, uždrausti masiniai renginiai bei sumažėjusios galimybės keliauti – visa tai keliems mėnesiams sustabdė daugybės verslų veiklą. Ypač stipriai paveikti buvo maitinimo ir restoranų, kelionių, turizmo bei renginių organizavimo verslai.
Tam, kad būtų galima padėti verslams atsigauti bei išgyventi, buvo imtasi neeilinių priemonių. Norint padėti verslui ir žmonėms, kurie susidūrė su neigiamu karantino poveikiu, buvo priimtos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą lengvinančios nuostatos.
Be to, valstybės lėšomis buvo finansuotos prastovos, teiktos subsidijos smulkiesiems verslininkams ir įgyvendinamos verslo likvidumą užtikrinančios priemonės. Buvo ir tebėra svarbu žinoti, į ką kreiptis, kai sunkumai atrodo neišsprendžiami.
„Swedbank“ Finansavimo pardavimų palaikymo departamento vadovė Monika Cemnolonskienė patarė, nuo ko derėtų pradėti sunkumus patiriantiems verslams.
„Komunikacija su partneriais, taip pat ir banku yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių padėti verslui patekus į sunkią padėtį.
Visada patariame klientams susisiekti su savo vadybininku banke ir kuo anksčiau aptarti jau iškilusias ar dar tik galimas bėdas. Toks ryšio palaikymas gali suteikti daugiau stabilumo verslui, o pokalbio metu galime rasti naujų galimybių“, – patikino M. Cemnolonskienė.
Skaitytojų klausimai
Karantino metu ir po jo, „Delfi“ redakcija sulaukė nemažai skaitytojų laiškų, kuriuose žmonės pasakojo apie patirtus sunkumus ir teiravosi, ką daryti.
Vienas skaitytojas teiravosi, iki kada vis dar gali gauti pagalbos – karantinas juk jau baigėsi?
Kita skaitytoja teigė, kad norėtų kreiptis pagalbos, tačiau nėra tikra, kaip tą padaryti.
Kitame „Delfi“ gautame skaitytojo laiške vyras stebėjosi, kad nedidelį savo verslą turinti pažįstama sugebėjo karantiną ištverti geriau nei kai kurios didesnės įmonės ar restoranai: „Ne tik nė vieno darbuotojo neatleido, bet net į prastovas neišvarė. Mokėjo atlyginimus, susivaržė, kreipėsi į banką ir, kaip patikima klientė, turėjo visą pagalbą. Dabar toliau sėkmingai veikia.“
Kaip galima gelbėtis?
Taigi, realių galimybių gauti pagalbą tikrai yra. Nepaisant to, kad karantinas baigėsi, dalis priemonių galiojo iki antrosios pusės vasaros, kita dalis liks galioti iki pat metų pabaigos.
Pirmiausia iškilus sunkumams verslininkams patariama kreiptis į banko vadybininką, kuris visada įsigilins į kliento situaciją ir atsakingai ras tinkamiausią sprendimą. Pagalbos variantai gali būti labai įvairūs: nuo papildomo finansavimo, paskolos pratęsimo iki įmokų atidėjimo ir kitų.
„Swedbank“, bendradarbiaudamas su valstybės įmone INVEGA, taiko dvi pagalbos programas nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, kurios padeda verslams, susiduriantiems su apyvartinių lėšų trukumu.
Pirmoji – Invega „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, kuri galiojo iki paskutinės liepos dienos. Antroji – iki metų pabaigos galiojanti, lizingą ir paskolas apimanti Invega programa „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.
„Taip pat svarbu, jog karantino metu verslo klientams „Swedbank“ suteikė galimybę pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. Iki birželio mėnesio pabaigos bankas jau buvo patvirtinęs daugiau 1000 verslo įmonių paraiškų, dėl įmokų atidėjimo.
Atidėjus tokius mokėjimus klientai galėjo gauti Invega teikiamą 100 proc. palūkanų kompensavimą.
Bankas taip pat pasirašė sutartį su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, pagal kurią kas mėnesį teikia duomenis apie klientų sumokėtas palūkanas už paskolų/lizingo sandorius, kad agroverslo klientai galėtų gauti 100 proc. kompensaciją už jų sumokėtas palūkanas“, – paaiškino M. Cemnolonskienė.
Svarbiausia – kaip pats elgiesi
Taip pat banko atstovai patvirtino, kad itin daug lemia situacijos subtilybės ir individualus kliento vertinimas. Neseniai verslą pradėjęs ir su karantinu susidūręs žmogus, natūralu, gali jaustis sutrikęs, tačiau būtent tokiu atveju geriausia iškart kreiptis pagalbos.
Kiekviena situacija, kiekvienas klientas yra vertinami atskirai. Vieno bendro recepto nėra.
„Taip, kiekvieną kliento situaciją vertinime individualiai. Žiūrime, dėl kokių priežasčių klientui kilo sunkumų, taip pat kaip pati įmonė juos sprendžia. Kaip ir minėjome, komunikacija ir atvirumas tarp partnerių yra labai svarbus geriausių sprendimų radimui“, – patikino M. Cemnolonskienė.
Pasak jos, karantinas, kaip neplanuota situacija, ypatingas tuo, kad neleisdamas jai pasiruošti daug ko mus išmokė.
„Dabar valdydami visus procesus ir sistemas, peržiūrėdami įvairius scenarijus, galime bent preliminariai pasiruošti amortizuoti galimus sunkumus. Tai darome ir banko viduje, to paties tikimės iš savo klientų“, – sakė M. Cemnolonskienė.
