„Sunkiausia buvo ne pavasarį, kada vyriausybė paskelbė karantiną, o besniegę žiemą, kai žiemos sporto prekės, tokios kaip lygumų slidės, beveik niekam nebuvo įdomios.

Kai šiek tiek sušvelnino karantino sąlygas, kai leido atsidaryti, viskas ir užsikūrė. Sulaukėme tokios bangos, kad nespėjome dirbti“, – pasakojo „S-Sportas“ vadovas Svajūnas Ambrazas.

Kuo toliau, tuo visuomenė geria mažiau, o kai esi blaivus, tu nori judėti, sportuoti.
Svajūnas Ambrazas, „S-Sportas“

„Turime ir elektroninę parduotuvę, bet mūsų ne tokia taktika. Žmonės nori pačiupinėti, gauti konsultaciją, tokia mūsų strategija.

Tik atsidarius pajutome didžiulį klientų antplūdį, pirko dviračius ir ne tik juos, domino įvairios sporto prekės, viską pirko. Gegužė, birželis – labai geri mėnesiai.

Kalbant apie dviračius, juos šlavė ne tik pas mus, tokia tendencija visoje Europoje. Žmonės negali pinigų išleisti Turkijoje, Egipte ar dar kur nors, o juos išleisti vis tiek norisi, atsisuko į mus.

Pavyzdžiui, esame „Scott“ dviračių atstovai, pardavėme visus ir ėmė jų trūkti. Jau birželį buvome pardavę tiek dviračių, kiek pernai per visus metus“, – kalbėjo S. Ambrazas.

Dirbome daugiau nei įprastais laikais. Ypač tuomet, kai buvo uždaryti sporto klubai, o žmonėms reikėjo kažką veikti, norėjo išlįsti į lauką, pajudėti.
Vitalis Bogdanovičius, „Multisporto“ komercijos direktorius

Nors beveik iki birželio vidurio praktiškai nebuvo jokių masinių sporto renginių, varžybų, tai niekaip nepaveikė sporto prekių pardavėjų pajamoms.

„Varžybos yra saldainiukas, vyšnia ant torto, nes žmonės paprastai dviračius ar bėgimo batelius perka ne konkretiems startams. Pajamos gegužę, birželį tik augo.

Karantinas išryškino sveikatingumo svarbą, laikinai darbo netekę žmonės neturėjo ką veikti, juolab kuo toliau, tuo visuomenė geria mažiau, o kai esi blaivus, tu nori judėti, sportuoti, į muziejus ar kiną neprivaikščiosi. Eini į lauką, sporto salę ir žiūri, kuo gali užsiimti“, – apie besikeičiančius žmonių įpročius pasakojo S. Ambrazas.

Pardavus didžiąją dalį dviračių verslas susidūrė su netikėta problema – nėra kur užsakyti papildomų prekių.

„Visa Europa tuščia, niekas papildomomis atsargomis nesirūpino, o dviračių pardavimai pakilo visame pasaulyje. Aišku, Lietuvoje yra ir vogtų dviračių rinka, jų taip pat pamažėjo, nes uždarius sienas jų tiesiog neįvežė.

Be to, pati valstybė prisidėjo, kad dviračių paklausa augtų: atidavus seną automobilį, gauni kompensaciją naujam dviračiui. Tas taip pat pagyvino rinką ir tai išties geras dalykas“, – pasakojo S. Ambrazas.

Taip niekada nebūdavo, kad ištuštėtų tiekėjų sandėliai, dabar tiesiog neturi ką užsakyti. Ne kažkurio vieno tiekėjo, o visi gamintojai nebeturi dviračių.
Robertas Jasiulevičius, „Dviračių arena“ vadovas

„S-Sporto“ vadovo žodžius patvirtino ir kitų specializuotų dviračių parduotuvių atstovai.

„Panašu, kad ir mes birželį pasiekėme ankstesnių metų dviračių pardavimo apimtis. Populiariausi buvo hibridiniai ir MTB dviračiai. Karantino metu sparčiai daugėjo užsakymų elektroninėje parduotuvėje ir jų nesumažėjo pasibaigus karantinui. Mūsų klientų ratas – labai įvairus, ne tik dviračių sporto mėgėjai, nemaža dalis tiesiog miesto gyventojai, ieškantys patikimų, kokybiškų dviračių miesto kelionėms ar laisvalaikiui.

Ieškojo ne tik dviračių, bet ir ypač domėjosi aprangomis, tiek vyrai, tiek moterys. Šiuo momentu dviračių vėl netrūksta, bet užsakydami iš tiekėjų neturime pasirinkimo, imame tai, ką galime gauti“, – pasakojo „Velonova“ dviračių parduotuvės atstovė Viktorija Kaupienė.

„Dviračių arenos“ direktorius Robertas Jasiulevičius teigia, kad po karantino kai kuriais mėnesiais prekybos apimtys į viršų šovė trigubai.

„Paprastai vyrauja keturios parduodamų dviračių kategorijos: hibridiniai, MTB, miesto bei vaikiški dviračiai. Jie sudaro virš 90 proc. parduodamų šių transporto priemonių.

Taip niekada nebūdavo, kad ištuštėtų tiekėjų sandėliai, dabar tiesiog neturi ką užsakyti. Ne kažkurio vieno tiekėjo, o visi gamintojai tiesiog nebeturi dviračių“, – kalbėjo R. Jasiulevičius.

Anot jo, dviračių trūkumą lėmė ne kažkokie stabdžiai Azijoje, o neregėta paklausa Europoje.

„Kreipėsi lietuvis iš Airijos, ieškojo čia dviračio, susiorganizavo transportą, kuris jam nugabeno pirkinį į Airiją. Pasakojo, kad ten dviračių parduotuvės dar tuštesnės, pasiūloje – vos keli vaikiški dviračiai“, – pasakojo R. Jasiulevičius. Anot įmonės vadovo, elektriniai paspirtukai išliko tokie pat paklausūs, kaip pernai, išskirtinio paklausos bumo karantino metu nesijautė.

„Jie „ant bangos“ jau 2-3 metus. Nepasakyčiau, kad šiemet paspirtukų pardavimai būtų ženkliai šovę į viršų, skirtingai nuo dviračių paklausos. Nors buvome užsidarę mėnesį, be abejo, pajamos pavasarį žymiai didesnės už analogišką laikotarpį 2019-aisiais“, – džiaugiasi „Dviračių arenos“ vadovas.

Dviračiai pagerina sveikatą
Foto: E. Buiko nuotr.

Pasak R. Jasiulevičiaus, pardavimai elektroninėje parduotuvėje sudaro nedidelę dalį, 3-4 proc. bendros apyvartos. Čia užsakomi nebent įvairūs priedai, kažkokios dviračių detalės, bet ne patys dviračiai. Tačiau karantino metu el. parduotuvės pardavimai šoktelėjo 5 kartus.

„Perkant dviratį reikia jį gyvai pačiupinėti, jis turi savo dydį, geometriją, yra rėmo dydžiai pagal žmogaus ūgį. Juk prieš pirkdamas drabužį norite jį pasimatuoti, perkant dviratį galioja tokie pat principai.

Būna situacijų, kai žmonės ateina pirkti MTB dviračio, o išvažiuoja su hibridiniu. Pabando ir vieną, ir kitą, supranta, kad jam labiau tinka kito tipo dviratis“, – pasakojo R. Jasiulevičius.

Kalbinti dviračių pardavėjai tvirtino, kad ieškant patikimo dviračio, 500 eurų yra minimali suma, už kurią galima rasti ne vienerius metus tarnausiančią transporto priemonę.

„Žmonės važinėja ir už 300 eurų pirktais dviračiais, bet tai, galima sakyti, yra Lietuvos šiukšlinimas. Tokie dviračiai daug negali važiuoti, greitai lūžta“, – pasakojo S. Ambrazas.

Nuo užsakymo iki parduotuvės lentynos – pusmetis

„Galvojom, bus liūdna, bet viskas atvirkščiai, sulaukėme begalės užsakymų“, – tvirtina „Multisportas“ komercijos direktorius Vitalis Bogdanovičius. Anot jo, buvo dienų, kai sulaukė 4-5 kartus daugiau užklausų.

„Dirbome daugiau nei įprastais laikais. Ypač tuomet, kai buvo uždaryti sporto klubai, o žmonėms reikėjo kažką veikti, norėjo išlįsti į lauką, pajudėti.

Yra pora grupių klientų. Tie, kurie nenori įsigyti stambių treniruoklių, pirko smulkius dalykus, treniravimosi gumos, jogos kilimėliai, šokdynės, mankštinimosi rolai, taškinio masažo kamuoliukai.

Kiti, kas turi daugiau vietos namuose ar gyvena nuosavame name, pirko treniruoklius, bėgimo takus, dviračių treniruoklius, stakles. Kai uždegė žalią šviesą sportui lauke, greitai atsigavo lauko inventoriaus pardavimai – pirko tinklinio įrangą, krepšinio lankus, lentas, kamuolius.

Vasarą domisi aktyvaus laisvalaikio žaidimais, pavyzdžiui, lėkščių mėtymu, vasarą stipriai populiarėja padelio ir paplūdimio tenisas“, – kalbėjo V. Bogdanovičius.

Poveikis mūsų veiklai buvo žiaurus ir svarbus, tačiau mes buvome tam pasirengę.
Nicolas Fogola, „Decathlon Lietuva“ vadovas

Anot jo, sunku įvertinti elektroninės parduotuvės apyvartą, „Multisportas“ užsiima ir didmenine, ir mažmenine prekyba, dalis klientų užklausas teikia elektroninėje edvėje, o sprendimus priima atvykę gyvai į fizinę parduotuvę. „Manau, pusę apyvartos tenka elektroninei parduotuvei, čia sparčiai auganti sritis, per kelerius metus pajamos iš elektroninės parduotuvės augo kartais“, – teigė „Multisporto“ komercijos vadovas.

„Gali atrodyti, kad šiais laikais pakaktų geros, funkcionalios elektroninės parduotuvės. Kartais gyvai atvykęs klientas ilgai negali išsirinkti prekės, pusvalandį jį konsultuoji, o šis apsisuka ir išeina ar nuperka prekę už kelis eurus.

Tačiau fizinė parduotuvė – profesionalumo požymis, gali jam suteikti profesionalią konsultaciją, rekomenduoti, patarti, padėti išsirinkti. Yra daug atvejų, kai kažkas nuperkama internete, tačiau vėliau paaiškėja, kad žmogui tai visai netinka, padaryta klaida. Fizinė ir elektroninė parduotuvės turi savo pliusų ir minusų“, – teigė V. Bogdanovičius.

Dabar prekybininkams tenka prisitaikyti prie naujų sąlygų, anot įmonės komercijos vadovo, užsakymų reikia laukti pusmetį: dabar užsakytos prekės parduotuvės lentynas pasieks žiemą.

„Pavasarį nebeturėjome paklausiausių prekių: šokdynių, jogos kilimėlių, gumų. Ne paslaptis, kad nemažai prekių atkeliauja iš Kinijos, ten gamyklose susidarė didžiulės užsakymų eilės, nenuostabu, kad dalis produkcijos nepasiekia Europos. Gamybos terminai išaugo 3 kartus. Užsakant tiesiai iš Kinijos, nuo užsakymo iki prekės pristatymo – pusę metų“, – teigė V. Bogdanovičius.

Poveikis žiaurus ir svarbus verslui, bet prisitaikė

„Decathlon Lietuva“ vadovams karantinas mūsų šalyje anaiptol nebuvo staigmena ir tam sostinėje esanti paduotuvė pasiruošė.

Sporto ir laisvalaikio prekių gamybos ir prekybos milžinė „Decathlon“ Kinijoje turi grupę parduotuvių, tad nuo sausio atidžiai buvo sekama situacija Azijoje.

„Gautos informacijos dėka mes sugebėjome pasiruošti karantinui. Žinojome ir jau buvome pasirengę tam, jog veikla internete taps privaloma siekiant palaikyti ryšį su klientais tuo metu, kai fizinės parduotuvės bus uždarytos.

Taigi, adaptavome mūsų veiklą, pritaikėme komandą, kuri greitai besikeičiant situacijai atliko puikų darbą. Su šiuo iššūkiu susidūrė ir mūsų tiekimo grandinė. Poveikis mūsų veiklai buvo žiaurus ir svarbus, tačiau mes buvome tam pasirengę“, – pasakojo apie pirminį karantino poveikį verslui „Decathlon Lietuva“ vadovas Nicolas Fogola.

Kadangi kompanija stengiasi patenkinti visų sporto šakų atstovų poreikius, anot N. Fogolos, žmonės toliau pirko „Decathlone“.

„Karantino metu mes pastebėjome, kad įvairialypės priemonės ir prekyba, tai yra produktų, paslaugų ar konsultacijos teikimas tiek fizinėse parduotuvėse, tiek skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, el. parduotuvė, socialiniai tinklai, programėlės, yra privalomas visiems mažmeninės prekybos tinklams.

Stebėjome mūsų produkcijos ir paklausos pokyčius, žmonės susidomėjo tam tikromis sporto šakomis, kuriomis anksčiau nesidomėjo, pavyzdžiui, joga, pilatesu, „crossfitu“.

Žmonės ieškojo kilimėlių, svarmenų, dviračių treniruoklių namams ir panašiai. Karantinas keitė parduodamų prekių kategorijas, nuo drabužių ir batų mes didinome parduodamos sportinės įrangos bei aksesuarų dalį“, – apie pasikeitusius pirkėjų poreikius kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, nors visi sporto renginiai buvo atšaukti, tačiau daug žmonių toliau treniravosi ar tiesiog atrado sportą.

„Karantinas mūsų pardavimus balandį sustabdė apie 50 proc., tačiau dėkoju mūsų komandai ir el. prekybos sprendimams, kai kuriomis dienomis mūsų pardavimai internetu kompensavo ir fizinės parduotuvės apyvartą. Taip mes sugebėjome patenkinti daugelio sporto mėgėjų poreikius“, – patirtimi dalinosi N. Fogola.

Gegužę atvėrus realios parduotuvės duris pirkėjų srautas buvo šiek tiek didesnis nei prieš uždarymą.

Pasak „Decathlon Lietuva“ vadovo, karantino metu daug žmonių šią parduotuvę atrado internete, tą išduoda naujų klientų užsakymai (32 proc.), o atvėrus duris jie nusprendė išbandyti realią parduotuvę, daugiausiai ieškodami patarimų, konsultacijų, kurias jie gali gauti iš konkrečių sporto šakų specialistų, pavyzdžiui, dviračių sporto.

„Po šio periodo vartojimo įpročiai toliau keičiasi, tai reiškia, kad pavasario krizė atskleidžia naujas vartojimo tendencijas ir naują klientų požiūrį į jų apsipirkimo patirtį. Pirkimas internetu tik populiarės, taip pat žmogiškieji ryšiai apsiperkant bus kur kas svarbesni nei anksčiau.

Tai nėra konkurencija tarp fizinio ir internetinio apsipirkimo, tai papildoma patirtis, turinti stiprią pridėtinę vertę viena kitai“, – tikina N. Fogola.

„Žinojome, kaip žmonėms buvo svarbu sportuoti ir žaisti lauke po karantino periodo, praleidus kelias savaites užsidarius namuose.

Lietuvoje – nuostabios sąlygos sportui, aktyviam laisvalaikiui lauke ir gamtoje, aibė ežerų, upių, miškų, neužmirškime pajūrio, dviračių takų, miesto sporto aikštelių. Mes, kaip visų sporto šakų atstovai, sudarėme savo planą, kuris padeda mums patenkinti sporto ir treniruočių poreikius vasarą. Pradedant šeimos pasivažinėjimu dviračiais iki atsigaivinimo plaukiojant baidarėmis ežeruose, pasivaikščiojimu miškuose ar kempingo malonumais prie jūros“, – pasakojo N. Fogola.

„Decathlon Lietuva“ vadovas Nicolas Fogola