Atsiskaitymų internetu kreivė šoko aukštyn

Anot Swedbank atstovų, karantino metu šalies gyventojai ėmė aktyviau naudotis skaitmeninėmis kasdienių finansų priemonėmis, o labiausiai išaugo mokėjimo pavedimų internetu kiekis. Banko duomenimis, šių metų balandžio mėnesį klientai atliko kone 50 procentų daugiau pervedimų interneto banke nei tuo pat metu praėjusiais metais.

„Įvesti fizinės veiklos ribojimai paskatino gyventojus rinktis skaitmenines alternatyvas. Todėl smarkiai išaugo apsipirkimai internetu ir su tuo susiję mokėjimai. Be to, gyventojai per interneto banką kur kas aktyviau jungėsi prie įvairių elektroninių valstybės ar kitų įmonių paslaugų“, – teigia Swedbank Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Išaugusį naudojimąsi išmaniaisiais atsiskaitymo būdais pastebėjo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji specialistė Ieva Valeškaitė: „Per karantiną neabejotinai pagausėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais. Žmonės buvo raginami neiti į parduotuves ir pirkti internetu, o jei ir ėjo – atsiskaitė elektroniniais būdais.“

Išmanieji atsiskaitymo būdai „duoda į kaulus“ mokėjimui grynaisiais

Išmaniaisiais atsiskaitymo būdais galime laikyti mokėjimą debetine, kreditine kortelėmis, elektroninį pinigų pervedimą, atsiskaitymą kriptovaliutomis, taip pat bekontakčius atsiskaitymus telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu.

I. Valeškaitė išvardija išmaniųjų atsiskaitymo būdų privalumus: „Pirmiausia – saugumas. Skaitmeninėje erdvėje esančių pinigų negalima pamesti, o einant gatve jų niekas nepavogs.“ Specialistė prideda, kad elektroninėje erdvėje yra lengviau taupyti – ten galima matyti mėnesio išlaidas, lengviau skaičiuoti finansus.

Ekonomistė teigia, kad tendencija atsiskaityti negrynaisiais pinigais labiausiai plinta tarp jaunosios kartos, verslo atstovų.


O kokios tendencijos jaučiamos mažmeninės prekybos sektoriuje?

„Atsiskaitymų kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis skaičius auga kasmet“, – teigia Maximos komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Jos teigimu, nemaža dalis pirkėjų per karantino laikotarpį įprato atsiskaityti kortelėmis, o šis įprotis išlieka ir po karantino.

„Liepą ne grynaisiais atsiskaitančių pirkėjų dalis siekia 43 procentus“, – sako E. Dapkienė

Stipriai išaugusį mokėjimą negrynaisiais pinigais fiksuoja ir įmonė „Kesko Senukai Digital“. Anot marketingo departamento vadovės Ievos Vasiliauskienės, nors pirkėjai už prekes buvo linkę atsiskaityti išmaniaisiais būdais, visgi karantino metu šių atsiskaitymų pagausėjo: „Mėnesį iki karantino atsiskaitymai grynaisiais sudarė 18 procentų visų atsiskaitymų, tačiau per visą karantino laikotarpį sumažėjo iki 1,6 procento. Šiuo metu atsiskaitymai grynaisiais sudaro apie 13 procentų.“

Populiariausias internetinių sukčių triukas – kvietimas investuoti

Swedbank saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augant elektroninių paslaugų ir operacijų skaičiui, tuo siekia pasinaudoti skaitmeninėje erdvėje veikiantys sukčiai. Remiantis banko duomenimis, pusė šalies gyventojų yra susidūrę su internetiniais ar telefoniniais sukčiais, kas šeštas dėl to patyrė finansinių nuostolių.

Žinomų žmonių kvietimas investuoti – viena internetinių sukčių gudrybė. Kvietimas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu.

Kaip veikia investuoti siūlantys sukčiai? Jie pasitelkia elektroniniu paštu siunčiamus pranešimus su pasiūlymais investuoti, skverbiasi į socialinę žiniasklaidą. Pinigus pasisavinti trokštantys apgavikai gyventojus dažnai vilioja naudodami žiniasklaidos priemones imituojančius socialinių tinklų įrašus, tinklalapius su pasakojimais apie neva sėkmingas žinomų šalies žmonių investavimo patirtis.

Melagingus pasiūlymus investuoti galima drąsiai vadinti šiuo metu populiariausiu būdu išvilioti pinigus. Swedbank skaičiuoja, kad per praėjusius metus į melagingas investicijas gyventojų nukreipta suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Pinigų išviliojimas telefonu − vis dar tendencingas

„Nors mūsų kasdienybė tampa vis išmanesnė ir sukčiai stengiasi nuo jos neatsilikti, telefoninis sukčiavimas išlieka antru veiksmingiausiu būdu prarasti pinigus“, – sako Swedbank mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas.

Anot specialisto, telefoniniai sukčiai skambina gyventojams prisistatydami finansinių institucijų darbuotojais ir bando įtikinti, kad gyventojų banko sąskaitos duomenys nutekėjo arba jų sąskaitose atliekamos neteisėtos operacijos. Tam, kad būtų neva užtikrintas lėšų saugumas ir nebūtų prarasti pinigai, reikalaujama perduoti banko sąskaitos informaciją, suteikti prisijungimo prie interneto banko duomenis.

„Nors dažnas gyventojas žino apie tokį sukčiavimo būdą, tačiau netikėtumo ir psichologinio spaudimo akivaizdoje viskas pasimiršta. Apgavikams vis dar pavyksta įtikinti gyventojus, kad jų artimieji pateko į avariją ar turi problemų su teisėsauga, o jiems pagelbėti reikalinga didelė pinigų suma“, – teigia Swedbank atstovas.

Šešiasdešimt trejų Delfi skaitytoja Janina sako sykį nukentėjusi nuo telefoninių sukčių. „Kai sulaukiau skambučio, buvo jau vėlus vakaras, ruošiausi eiti miegoti. Pakėlusi telefono ragelį, išgirdau kalbant vyrą, kuris su dideliu susijaudinimu balse pateikė informaciją apie neva į avariją pakliuvusį mano sūnų. Kaip tyčia skambučio dieną mano sūnus po ilgos darbo dienos turėjo važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, todėl išsyk patikėjau skambinančiojo žodžiais“, - su kartėliu prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Janina pasakoja, kad nieko nelaukdama padiktavo skambinusiam vyrui savo banko sąskaitos numerį, išdavė reikiamą prisijungimą ir, tik vėliau atsikvošėjusi, suprato, ką padarė. „Nelabajam vyrui atidaviau visus sąskaitoje buvusius pinigus, ten jų buvo beveik 42 tūkst. eurų“, - patirtimi dalijasi pašnekovė.

Internetinė prekyba
Foto: Shutterstock


Meilė iš išskaičiavimo

Anot Swedbank atstovų, jei internetinis mylimasis staiga paprašo nemažos pinigų sumos, greičiausiai patekote į romantinio sukčiaus akiratį.

Romantines pažintis mezgantys internetiniai sukčiai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad net atėjusios į banko padalinį jos nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.

Nors tokio sukčiavimo atvejų yra nepalyginamai mažiau, tačiau patiriamos žalos gali būti didelės – vidutinis romantinių sukčių „grobis“ siekia apie 15 tūkst. eurų.

Ant kabliuko – parduotuvių siūlomos didelės nuolaidos

Swedbank saugumo ekspertai perspėja, kad socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose sukčiai suvilioja gyventojus įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis. Įkliuvę į šią apgaulės schemą, gyventojai ne tik nesulaukia žadėto pirkinio, bet ir patiria finansinių nuostolių.

Sukčiai naudojasi vis labiau populiarėjančia internetine prekyba Lietuvoje – kuria fiktyvias interneto parduotuves. Siekdami privilioti kuo daugiau žmonių, nusikaltėliai tariamoms prekėms taiko didžiules nuolaidas ir reklamuoja jas populiariuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“.

Gyventojai nukenčia dėl savo patiklumo – pamatę skelbimą, siūlantį įsigyti prekę su 80 ar net 90 procentų nuolaida, jie skuba pirkti, nesusimąstę, jog tai sukčių jaukas. Net ir įvykdę pirkimą bei elektroniniu paštu atsiųstuose „užsakymo dokumentuose“ pamatę, pavyzdžiui, Kinijos juanių sumą, klientai ne visada supranta patekę į spąstus. Dažniausiai žmonės susigriebia tada, kai nesulaukę užsakymo nesėkmingai bando susisiekti su tariama parduotuve.

O kaip „Kesko Senukai Digital“ užtikrina savo klientų saugumą? „Mūsų elektroninė parduotuvė Senukai.lt yra aiški ir gerai atpažįstama klientui“, – teigia I. Vasiliauskienė. Moteris prideda, kad jos atstovaujama įmonė įgyvendina įvairias technines ir organizacines priemones, kurios apsaugo parduotuvės klientų duomenis nuo neteisėto pasisavinimo.

Pasinaudoja išduotais duomenimis

„Visgi nuostoliai, patekus į fiktyvių parduotuvių schemą, dažniausiai gali neapsiriboti pristatyta ne tokia preke ar iš viso nepristatyta preke. Įgiję banko kortelių duomenis, nusikaltėliai pasitelkia juos neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, - teigia Swedbank darbuotojai.

Gavę gyventojų asmeninius finansinius duomenis sukčiai skuba pasinaudoti jais ir apsipirkti elektroninėse parduotuvėse, taip pat gali perduoti arba parduoti juos bendrininkams. Todėl vos įtarę, kad asmeniniai duomenys galėjo patekti į nepatikimas rankas, gyventojai turėtų suskubti ir apie tai informuoti savo banką.

Kaip užtikrinti saugų naršymą internete?

Tam, kad naršymas internete nekainuotų jums visų santaupų, Swedbank atstovai pataria nespausti ant įtartinų nuorodų, neatidaryti prisegtų bylų, kurios gautos iš nežinomų siuntėjų. O kaip atpažinti nesaugias nuorodas? „Dažniausiai asmeninei informacijai surinkti naudojamos nuorodos, kuriose siūloma pamatyti „skandalingas“ naujienas, vaizdo įrašus, atsiimti atsitiktinai laimėtą prizą“, –pasakoja Swedbank atstovai.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į saugaus slaptažodžio pasirinkimą. Ekspertai perspėja: „Nenaudokite to paties slaptažodžio visose ar keliose savo paskyrose, ir jei dėl saugumo jūsų prašoma pasikeisti slaptažodį, taip pat nenaudokite senojo variacijos. Tarp „manoslaptazodis“ ir „manoslaptazodis1“ saugumą užtikrinančio skirtumo nėra.“

Swedbank rekomenduoja, kad žmonės saugotų savo prisijungimo priemones ir įeinančio skambučio metu niekam jų nediktuotų. Taip pat neatidarinėtų nuorodų ir nevestų jokių kodų į įtarimą keliančius tinklalapius.