Ne tik socialiniuose tinkluose pasipylė klausimai dėl šio mokesčio, bet ir „Delfi“ redakcija sulaukė nusistebėjimų, ar tikrai reikia rinkti tokio dydžio rinkliavą iš kiekvieno kliento.

„Kadangi dėl karantino vizitas pas ortodontą buvo nukeltas, neseniai man paskambino iš mano odontologijos klinikos ir informavo, kad jau galiu apsilankyti pas gydytoją. Taip pat administracija pranešė, kad gali būti imamas 10 eurų dezinfekavimo mokestis. Iki galo taip ir nesupratau, ar tas mokestis vienkartinis, ar tiek reikės susimokėti kas kartą apsilankant.

Nieko dėl to nesakiau, nes vizito nukelti nebegaliu, kadangi ir taip jau nežinau, ar dėl karantino ir neįvykusių konsultacijų nekils gydymo sunkumų. Vis dėlto mokestis atrodo pakankamai didelis. Jeigu per dieną klinika sulaukia 10 klientų, vien dėl šio mokesčio gali papildomai užsidirbti 100 eurų. O pacientų, manau, yra gerokai daugiau. Tad kyla klausimas, ką už tokią sumą jie ten dezinfekuos? Gydytojas, pas kurį lankausi, ir taip laikėsi nepriekaištingos darbo higienos“, – stebėjosi savo patirtimi su „Delfi“ pasidalinusi mergina.

Taip pat ir dar viena moteris pranešė, kad klinikoje ją užregistravo birželio mėnesiui ir įspėjo dėl 10 eurų mokesčio. Socialinių tinklų uždarose grupėse žmonės irgi aiškinasi, kokia čia nauja tvarka.

„Paaiškinkite man, nesuprantančiai, kodėl stomatologai prašo 20 eurų už apsaugos priemones – nejaugi vienkartinis chalatas, kaukė ir pirštinės tiek kainuoja, kai ministras teigia, kad per dieną nusileidžia po 5 lėktuvus su šiomis priemonėmis, kažkoks kosmosas“, – rašė viena feisbuko vartotojų.

Papildomam mokesčiui – nepritaria

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau nurodė, kad visos poliklinikos ir visi privatūs kabinetai planinį darbą galėjo atnaujinti nuo gegužės 18 d., tačiau pirmiausia, konsultuodamiesi su infekcijų kontrolės arba Higienos instituto (HI) specialistais, turėjo parengti ir patvirtinti paslaugų atnaujinimo planą, kurį privalėjo pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ligoninėms, teikiančioms odontologijos paslaugas, irgi buvo nurodyta prisitaikyti prie karantino sąlygų ir jos galėjo pradėti dirbti tik susiderinusios planą su įstaigos infekcijų kontrolės specialistu, o kur jo nebuvo – konsultuojantis su HI. Taip pat koronavirusinės infekcijos klasteriui priklausančios ligoninės planą turėjo derinti COVID-19 paslaugų teikimą organizuojančia regiono įstaiga. Suderintą planą turėjo patvirtinti įstaigos vadovas ir tuomet jį pateikti NVSC specialistams.

Burnos higiena
Foto: Shutterstock

Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pasisakė, kad nepritaria tokio papildomo mokesčio įvedimui dėl apsaugos priemonių.

„Iš tikrųjų, pirmąkart iš jūsų išgirdau apie šį mokestį, todėl man sunku komentuoti tokį sprendimą. Aišku, gyvename laisvoje rinkoje ir kainodarą privačios klinikos pačios tvarko. Aš kategoriškai galiu pasakyti, kad neturėtų būti tokio mokesčio. Kainodara susideda ne vien tik iš dezinfekuojančio skysčio ar apsaugos priemonių, ji susideda iš daugelio komponentų. Ir patalpos, ir elektra, ir atlyginimai, ir visi kiti dalykai, todėl neturėtų būti tokių atskirų mokesčių“.

Pirmininko teigimu, žinoma, kainos kiekvienoje klinikoje yra skirtingos, bet viskas turėtų būti įskaičiuota į teikiamų paslaugų kainą. Tuomet, jo teigimu, klientas ir nusprendžia, ar jam toje vietoje apsimoka taisytis dantis.

„Dabar išeina, kad ir už šiukšles gali paprašyti atskirai susimokėti ir dar už kažką. Manau, tai tiesiog būtų kainodaros beprotybė. Paslaugos kaina juk susideda ne tik iš dezinfektanto, bet ir kitų dalykų. Mano nuomone, turi būti aiškūs ir matomi kainynai, kiek už tą paslaugą turėsi sumokėti“, – sakė jis.

A. Šeikus pridėjo, kad kalba apie privačias įstaigas, o valstybinėse gali susidaryti ir dar kitokia situacija, mat ten vis tiek dalis paslaugų yra kompensuojama.

„Niekas ant medžių neauga“

Valstybinės „Žalgirio“ klinikos direktorė Alina Pūrienė prašė atkreipti dėmesį, kad dėl susidariusios neįprastos situacijos Lietuvoje ir pasaulyje atsirado papildomų išlaidų ir prašė žmonių daugiau supratimo.

Alina Pūrienė

„Buvo jau daug rašyta, kad tos apsaugos priemonės turėjo vienokią kainą prieš visus įvykius, kitokią kainą įvykiams prasidėjus ir tų priemonių pradėjus trūkti, o dabar vėl kita kaina, bet vis dar ne tokia, kokia buvo prieš karantiną. Šios priemonės yra tikrai reikalingos, bet kam – valdžiai, daktarams, žmonėms?

O gal visiems jos reikalingos, kad mes saugiai galėtume dirbti ir neužsikrėsti arba neužkrėsti ir kažkas vis dėlto turi užmokėti už šį saugumą? Jeigu valstybė sumoka, vadinasi, nieks jokio cento neima iš paprastų žmonių. Mes visą skubiąją pagalbą teikiame nemokamai ir tai yra valstybės rūpestis, jog tokia pagalba būtų suteikta“, – tikino vadovė.

Tačiau, A. Pūrienės teigimu, kai vėl leidžiamos planinės paslaugos, dalis paslaugų buvo ir valstybinėse įstaigose mokamos.

„Ten, kur valstybė kompensuodavo iš PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo – „Delfi“) lėšų, tą valstybė ir kompensuos toliau. Ten, kur būdavo mokamos paslaugos, jos tokios ir išlieka. Nejaugi kažkam atrodo, jeigu žmogus eina mokamų paslaugų, jam kompensuos valstybė? Mes neturime tokio norminio dokumento, kad už tai mokėtų valstybė. Kas tada turi užmokėti? Daktarai, kurie nueina privačiai dirbti, ar žmogus, kuris suorganizavo visą šį paslaugų teikimą? Vadinasi, visa tai gula pacientui ant pečių ir, žinoma, kerta per kišenę“.

Pasak direktorės, jau girdimos šnekos, kad apsaugos priemonėmis turi aprūpinti įstaigos vadovas, bet vis tiek už tai turi kažkas užmokėti.

„Jeigu valstybė užmoka, niekam nekyla jokių klausimų, bet jeigu ne, tai nei daktaras, nei įstaigos vadovas iš savo kišenės nemokės. Išeina, kad pacientas turi tai padaryti. Manau, kad dabar daugelyje įstaigų, kadangi atsiranda gudruolių, kurie nesutinka mokėti už papildomas priemones, pabrangs pačios paslaugos.

Supraskite, niekas neauga ant medžių – nei pinigai, nei apsaugos priemonės. „Žalgiryje“, ką valstybė garantuoja, tas bus žmonėms atiduota, ko valstybė negarantuoja, bus priskaičiuota pacientui. Už kiek nupirkome, už tiek parduosime ir nieko sau nepasiliksime“, – aiškino ji.

A. Pūrienė priminė, kad visą laiką jų įstaigoje reikėjo mokėti už medžiagas pačiam pacientui, o tai įtvirtinta ir norminiame dokumente.

„Vadinasi, apsaugos priemonės irgi yra papildomos medžiagos. Tačiau juk viskas daroma tik dėl to, kad žmogus būtų sveikas. Iš esmės, ir daktaras, ir padėjėja didžiają dalį apsauginės aprangos gali vilkėti visą dieną ir dėl kiekvieno paciento nereikia jos persivilkti, kadangi kai kas yra ir daugkartinio naudojimo. Tačiau pabrėžiu, kad gydytojai užsidirba ne iš apsaugos priemonių ir neperpardavinėja jų, bet sveikatos priežiūros įstaigos privalo teikti saugias paslaugas“.

Paklausta, kaip vertina kai kurių privačių klinikų sprendimą papildomai klientus apmokestinti už priemones 10 eurų, direktorė sakė, kad tai nėra didelė suma.

„Manau, kad 10 eurų yra labai maža kaina. Tai yra daroma dėl žmonių saugumo ir kad būtų saugiau, geriau, kvalifikuočiau suteiktos paslaugos. Medicinoje nugalėtojų nėra ir kad kažkas iš to daugiau uždirbtų negalima taip sakyti, užtat streso, nuovargio, įtampos, blogos savijautos – štai kokios medicinos darbuotojų dienos.

Daugiau čia niekas negavo, o tie, kurie gavo, dirbo savo vidinės ramybės sąskaita. Galvojate, kad odontologai su mielu noru dedasi tas specialias kaukes ir prakaituoja kombinezonuose? Suprantame, kad ir žmonėms yra blogai, jie irgi kenčia dėl visos šios situacijos ir neuždirba daugiau, bet juos reikia raminti. Turime visi išgyventi šį laikotarpį“, – sakė A. Pūrienė.