Pandemija pastūmėjo lietuvius nusikalsti

Rinkos ir vkisuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės teigimu, karantino metu (kovo-balandžio mėn. pabaigoje) atliktos gyventojų apklausos parodė, kad ši krizė daro didelį poveikį žmonių emocijoms ir elgesiui: išlieka aukštas streso lygis, didėja pyktis.

„Negalėdami grįžti į įprastą gyvenimą, nežinodami, kaip elgtis blogėjant materialinei padėčiai, nerasdami būdų keisti situaciją, dalis gyventojų jau imasi agresijos tiek prieš išorę, tiek prieš patį save. Tokio elgesio pasekmės: nusikalstamumo, smurto prieš aplinkinius ir save augimas“, – teigia dr. R. Ališauskienė.

„GRIFS AG“ plėtros vadovas Baltijos šalims Algirdas Skužinskas teiginiui, jog šalyje situacija sparčiai aštrėja taip pat pritaria ir teigia, kad šiuo metu pastebi daugėjančių tiek smulkių, tiek stambesnio masto vagysčių bei apiplėšimų, o sulaikomų vagių skaičius jau išaugo maždaug 3 kartus.

„Iki karantino paskelbimo per savaitę vidutiniškai sulaikydavome apie 45 asmenis, dabar šis skaičius padidėjo iki vidutiniškai 135 per savaitę. Dauguma jų sulaikomi dėl vagysčių parduotuvėje“, – teigia A. Skužinskas.

Pasak apsaugos specialisto, šiuo metu statistika rodo net 7 kartus išaugusią ir pasisavinamų prekių vertę. „Prieš įsigaliojant karantinui, prekių iš prekybos centrų per savaitę buvo bandoma išsinešti už vidutiniškai 720 eurų, o dabar ši riba per savaitę siekia net 4990 eurų“, – sako A. Skužinskas.

Nusikaltimų pobūdis tik rimtėja

Karantino sąlygų laikydamiesi žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, todėl natūralu, kad dauguma nusikaltimų, kurie lig šiol įvykdavo viešose erdvėse – miesto gatvėse, restoranuose – dabar persikėlė į uždarą, artimą ir elektroninę erdvę. Tai pakoregavo nusikaltimų dinamiką bei jos rūšis. Tą pastebi ir buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas.
„Paskelbtos griežtos karantino taisyklės ir įsivyravęs ekonominis sąstingis apribojo daugumos nusikalsti linkusių asmenų viešą judėjimą. Šiomis dienomis yra pastebimas net apie 20 proc. išaugęs vagysčių iš gyvenamų, ūkinių ir retai lankomų patalpų, kūno sužalojimų, smurto, seksualinių nusikaltimų skaičius. Nužudymų skaičius išaugo net dvigubai“, – teigia buvęs komisaras.

„GRIFS AG“ plėtros vadovas Baltijos šalims A. Skužinskas priduria,kad apsaugos įmonių darbuotojai, saugantys įvairias tiek miesto teritorijas, tiek privačių asmenų valdas, šiuo metu privalo išlikti budrūs.

„Pastebima, kad karantino metu kenčia ir rečiau lankomos sodybos. Vagiami įrankiai, buitinė technika, ypač žoliapjovės“, – sako apsaugos ekspertas.

Populiarėja sukčiavimai elektroniniu būdu

Pasak buvusio komisaro V. Račkausko, šiuo metu Lietuvoje pamažu įsivyrauja nauja tendencija – latentiniai nusikaltimai, kai tradicinius plėšikavimus viešose vietose pakeičia sudėtingesni, naujausiomis technologijomis paremti, uždaroje erdvėje padaromi nusikaltimai, apie kuriuos nukentėjusieji ne iškarto suvokia ar dėl įvairių motyvų nesikreipia.

„Tokio tipo nusikaltimai plika akimi nėra greitai pastebimi. Jei vagystė, kurioje yra pasisavinamas kito asmens automobilis, rezultatą mes galime iškart pastebėti, latentiniuose nusikaltimuose to iškart nematysime arba pastebėsime tik po ilgesnio laiko. Dažniausiai tai sukčiavimai elektroninėje erdvėje“, – aiškina V. Račkauskas.

Dauguma latentinių nusikaltimų, vykstančių elektroninėje erdvėje, pasireiškia neteisėtu duomenų rinkimu bei užvaldymu. Sukčiai skatina žmones atiduoti savo santaupas, prisijungimo kodus ir kitą asmeninę informaciją, įkalbinėja investuoti sukauptas lėšas. Tačiau, anot V. Račkausko, net ir tokiu atveju, nukentėjusieji dažnai nesuvokia, kad jų atžvilgiu yra daroma ar jau padaryta nusikalstama veika. Šioje situacijoje yra itin svarbus tinkamas visuomenės informavimas, kadangi manoma, jog švelnėjantys karantino apribojimai gali nesustabdyti įsibėgėjančio nusikaltimų augimo.

„Tik tinkamas visuomenės informavimas gali padėti užbėgti įvykiams už akių ir mažinti nusikalstamų veikų skaičių“, – akcentuoja buvęs komisaras.

Labiausiai vagia kosmetiką, alkoholį ir brangius maisto produktus

Anot Evaldo Budvilaičio, UAB „Neto Baltic“ steigėjo, remiantis kas dvejus metus atliekamo nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, labiausiai vagiamos prekės visame pasaulyje išlieka panašios - alkoholis, kosmetika ir kūno priežiūros priemonės, moteriški drabužiai, kvepalai, skutimosi peiliukai, be to, daugėja brangių maisto produktų ir medikamentų vagysčių.

„Nuostolius, patirtus dėl nesąžiningų pirkėjų kaltės, geriausiai sekasi suvaldyti kompleksiškai į nuostolių prevenciją žvelgiantiems prekybininkams, tad didėjantis dėmesys prekių apsaugai bus ne tik prekybininkų, bet ir jau pačių gamintojų tiksluose, o kartu ir galimu konkurenciniu pranašumu prieš konkurentus“, - sako jis.