Vilnietis Laurynas jau daugybę metų žaidžia krepšinį. Nors vyras gyvena šia sporto šaka ir stengiasi nepraleisti nė vienos treniruotės su draugais, jam yra ne kartą tekę patirti traumą treniruočių metu.

Atsistatė ir po dviejų mėnesių

Sostinės gyventojas skaičiuoja, kad per visus metus jam net penkis kartus yra įplyšę čiurnų raiščiai.

„Tikriausiai kiekvienas, kuris žaidžia krepšinį ar tinklinį, nors kartą yra tai patyręs“, – sako vyras.

Pasak pašnekovo, dažniausiai nemalonūs nutikimai, kai įplyšo raiščiai, jam nutiko nykstelint koją leidžiantis po pašokimo ar ne taip pastačius koją.

„Pirmas kelias minutes jaučiamas siaubingas skausmas. Greitai ištrauki iš bato koją, ji ištinsta, pašaldai ir važiuoji į ligoninę šviesti: žiūrėti, ar nutrūko raiščiai ar tik įplyšo“, – pasakoja Laurynas.

Vyras teigė, kad įplyšus raiščiams tenka tepti specialiais kremais ir laukti, kol skausmai praeis, o koja atsistatys. Pašnekovui yra tekę be krepšinio ir lengvo vaikščiojimo praleisti ir du mėnesius po traumos.

Foto: Linas Kunigėlis

„Kartais taip nutinka, nes nepadarai gero apšilimo, kartais psichologinė pusiausvyra, kartais ir viršsvoris gali turėti įtakos. O kartais tiesiog taip nutinka. Būna, kad su komandos nariais jau baigiame treniruotis, pakalbam, kad sužaidžiam dar kartą. Ir tą kartą kas ir nutinka. Visi jau būna išvargę, nebesusikoncentravę“, – svarstė vilnietis.

Svarbiausia – gera mankšta prieš didelį fizinį krūvį

Kineziterapeutas Vladas Stankevičius teigė, kad norint sumažinti raiščių ar sausgyslių traumų riziką, prieš treniruotes labai svarbu padaryti apšilimą ir mankštą.

„Jei kalbėsime apie sportininkus, tai jiems labai reikia stiprinti būtent raiščius. Tam yra specialūs pratimai. Žinoma, prieš sportą dažnai darome visą amplitudę pratimų, tačiau čia labai svarbu būtent pratimai raiščiams stiprinti“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, sustiprinus kojų raiščius užtikriname, kad koja yra stipri, o tai sumažina raiščių plyšimų riziką.

Gerai apšilti ir stiprinti savo raiščius turėtų ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir visi įvairiomis sportinėmis veiklomis užsiimantys gyventojai. Pratimus raiščiams ir sausgyslėms reikėtų kartoti kuo daugiau kartų, tačiau nebūtinai pilna amplitude.

Foto: Shutterstock

Kineziterapeutas taip pat atkreipė dėmesį, kad sportuojant nereikėtų pervertinti savo galimybių ir amžiaus.

„Tai ypač galioja vyrams, kurie yra šiek tiek vyresni, o galvoja, kad turi jaunų vyrų kūnus. Jie iškart, be apšilimo skuba sportuoti, o tuomet ir laukia traumos. Čia taip pat prisideda ir viršsvoris, jų sąnariai ir kremzlės nebe tos, prastesnis raumens elastingumas“, – vardijo specialistas.

Nepamiršti savo sausgyslių ir raiščių turėtų ir aktyviai nesportuojantys gyventojai. Juk minėtų traumų galima patirti ir paslydus žiemos metu.

„Žinoma, vieni žmonės šių traumų niekada nepatiria per gyvenimą, kiti – ir ne po kartą. Tiesiog reikia visada pasisaugoti ir kasdien gerai prasimankštinti. Ypač senyvo amžiaus žmonėms. Juk 10 minučių kas rytą pasimankštinti nėra taip sunku“, – akcentavo pašnekovas.

Išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos

Penkis kartus krepšinio treniruotėse raiščių įplyšimo traumą patyręs Laurynas pasakojo turėjęs draudimą, tačiau pagal turėto draudimo sąlygas jam išmokos už tokią traumą nepriklausė.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pasakojo, kada dėl sausgyslių ar raiščių traumų galima tikėtis draudimo išmokos. Išmoka priklauso asmens draudimu apsidraudusiam asmeniui, kuriam diagnozuotas bet kokios vietos raiščio, sausgyslės patempimas, plyšimas, o gydymas truko ne trumpiau septynių dienų.

„Bendrovės duomenimis, sausgyslių plyšimas ar raiščių patempimas – viena dažniausių žalų, nutinkančių apsidraudusiems asmens draudimu“, – kalbėjo jis.

Andrius Gimbickas

Pavyzdžiui, pernai bendrovė užfiksavo daugiau nei 2500 atvejų, kai asmens draudimu apsidraudę gyventojai patyrė minėtas traumas.

„Vadinasi, vidutiniškai po septynis apsidraudusius gyventojus kasdien patiria tokias traumas“, – skaičiavo specialistas. Iš viso asmens draudimu apsidraudusiems asmenims buvo išmokėta beveik ketvirtis milijono eurų išmokų (247 tūkst. eur). Pagal „Lietuvos draudimo“ statistiką, dažniausiai sausgyslių patempimo, plyšimo traumas patiria vaikai ir paaugliai. Taip pat šios traumos dažnesnės 41–60 metų amžiaus gyventojų grupėje.

Kokio dydžio išmoka priklauso apsidraudus asmens draudimu, priklauso nuo to, kokią draudimo sumą klientas pats pasirinko sudarydamas draudimo sutartį. Taip pat išmokos suma priklauso nuo gydymo trukmės ir gydymo būdo.

Pavyzdžiui, jei pasirinkote 6 tūkst. eur draudimo sumą ir patyrėte sausgyslės ar raiščio plyšimą, jums bus išmokėta 60 eur, jei gydymas truko septynias dienas, tuo atveju, jei prireikė gydymo gipso tvarsčiu ar kitu įtvaru ir jis truko 14 dienų, už tokią traumą mokama 120 eur. Dar didesnė išmoka būtų mokama tuo atveju, jei dėl traumos atlikta rekonstrukcinė operacija.

Jei drausdamasis pasirinkote 10 tūkst. eur draudimo sumą, už tą pačią traumą gausite priklausomai nuo gydymo trukmės ir pobūdžio 100 arba 200 eur.

„Didžiausia išmoka mokama tuo atveju, jeigu prireikia operacijos – tokiu atveju draudimo išmoka būtų 300 eur, kai draudimo suma 6000 eurų, arba 500 eur kai draudimo suma 10 tūkst. eur,– įvardijo A. Gimbickas. – Taigi, viskas priklauso nuo to, kokia suma nusprendėte apsidrausti, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su draudimo specialistus ir nustatyti sau tinkančią draudimo sumą“.