Tikriausiai daugelis sutiks, kad vaikai turi neišsenkamus energijos kiekius. Todėl jie mielai lanko sporto būrelius, kuriuose gali išsikrauti. Tačiau kartu su sporto malonumu kyla ir rizika susižaloti.

Sostinės gyventoja Dovilė dalijasi istorija, kaip jos trylikametis sūnus beveik mėnesiui negalėjo pats pasirūpinti savimi.

Lūžo abiejų rankų riešai

„Sūnus lanko futbolo būrelį tris kartus per savaitę. Pavasarį vyko varžybos ir kovodamas dėl kamuolio jis krito ant abiejų rankų“, – prisiminė pašnekovė.

Kadangi paaugliui stipriai skaudėjo susitrenktas vietas, jis su mama iškart nuvyko pas gydytojus.

„Paaiškėjo, kad ties riešais lūžo abi rankos“, – kalbėjo Dovilė.

Vaikinui buvo sugipsuotos abi rankos. Trylikamečio mama vylėsi, kad jau po dešimt dienų vieną iš rankų bus galima šiek tiek atlaisvinti gipsą pakeitus į specialų įtvarą. Vis dėlto nuvykus pakartotinai apžiūrai paaiškėjo, kad rankos sunkiai gijo, todėl su gipsuotomis rankomis sūnus prabuvo tris savaites.

„Pati esu dirbanti, tai man labai pasisekė, kad padėjo tėvai. Jie visą laiką ir prižiūrėjo sūnų. Žinoma, jis šiek tiek galėjo save prisižiūrėti, bet į tualetą nueiti ar pavalgyti vienam buvo tikrai sunku“, – prisiminė dviejų vaikų mama.

Dovilė prisipažino, kad po tokio įvykio suprato, kad savo vaikų ji nėra apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų.

„Kai vykstame į kelionę, tai automatiškai turime draudimą su kreditine kortele. Mėgstame slidinėti ir sūnus buvo susižeidęs čiuoždamas su snieglente. Tuomet kelionių draudimas padengė išlaidas. O šis įvykis buvo gera pamoka, kad reikia pasirūpinti draudimu ir nuo nelaimingų atsitikimų bet kuriuo metu. Gerai, kad kol kas dar galima Lietuvoje gauti nemokamą gydymą, tai daug papildomų išlaidų neturėjome, bet situacija galėjo baigtis ir liūdniau“, – prisipažino vilnietė.

Daugiausia gydyti dėl pečių lanko ir rankų sužalojimų

Lietuvos higienos institutas kasmet skelbia ataskaitas apie Lietuvoje įvyksiančias traumas. Paskutiniais skelbiamais 2018 m. duomenimis, per metus iš viso šalyje fiksuota beveik 410 tūkst. traumų.

Nors daugiausia traumų užfiksuojama asmenims, vyresniems nei 65 metai, vaikai (0–17 metų) susižaloja dažniau nei suaugusieji. Skaičiuojama, kad 2014–2018 m. ambulatorinių ligonių skaičius 0–17 metų amžiaus grupėje išaugo 6,3 proc.

Kaulų lūžis

Kalbant apie stacionarų gydymą pabrėžiama, kad pacientų skaičius 1 tūkst. gyventojų buvo panašus daugelyje amžiaus grupių. Tuo metu ambulatorinių ligonių tendencijos kitokios – gerokai daugiau traumų patyrė vaikai, ypač 10–14 metų, jaunimas bei darbingo amžiaus žmonės.

Tarp ambulatoriškai stacionaro priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje gydytų pacientų daugiausiai traumų patyrė 10–14 m. vaikai.

Taip pat pastebima, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) sužalojimų, dėl kurių buvo gydomi vaikai (0–17 m.) buvo pečių lanko ir rankų sužalojimai. Nemažai patirta ir galvos (28,1 proc.) traumų. Gydant ambulatoriniu būdu taip pat vyravo pečių lanko, rankų ir klubų bei kojų sužalojimai. 23,1 proc. – galvos sužalojimai.

Ataskaitoje nurodomos ir dažniausios susižalojimų priežastys. Beveik pusė visų vaikų susižalojimų įvyko dėl nukritimų.

Vienas dažniausių susižalojimų būreliuose – lūžę pirštai

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas teigė, kad įmonės turimais statistiniais duomenimis, dažniausiai traumas patiria 9–13 metų vaikai. Berniukai susižaloja dvigubai dažniau nei mergaitės.

„Dažniausiai vaikams mokyklose ar būreliuose pasitaikančios traumos yra sukeltos neatsargaus elgesio ant laiptų: vaikai paslysta, krenta nuo laiptų ir patiria rankų, ypač riešo, pirštų lūžius, kojų lūžius, kulkšnies išnirimus“, – pasakojo draudimo ekspertas.

Kalbant apie būrelius, pasak draudimo bendrovės atstovo, dažniausiai pasitaikančios traumos – krepšinio treniruočių metu lūžę pirštai.

Draudimo specialistas aiškino, kad apdraustam vaikui asmens draudimu patyrus nelaimę išmokos dydis priklauso nuo to, kokią sumą klientas pasirinko.

„Pavyzdžiui, jei pasirinkote 6000 eurų draudimo sumą ir jūsų vaikui lūžo riešo kaulas, jums bus išmokėta 180 eurų, jei dilbis – 300 eurų, jei žastikaulis – 480 eurų“, – aiškino A. Gimbickas.

Tuo metu, jei bus pasirinkta 10 000 eurų draudimo sumą, už tuos pačius lūžius bus mokama: už riešą 300 eurų, už dilbio kaulo lūžį – 500 eurų, jei lūžtų žastikaulis – 800 eurų išmoka.

Andrius Gimbickas

„Taigi, viskas priklauso nuo to, kokia suma nusprendėte apsidrausti, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su draudimo specialistus ir nustatyti sau tinkančią draudimo sumą“, – teigė jis.

Išmokos dydis priklauso ir nuo to, kokio sudėtingumo buvo lūžis ir gydymas. Pavyzdžiui, jei lūžo dilbio kaulas ir prireikė operacijos, o asmuo buvo apsidraudęs 6000 eurų suma, tuomet bus išmokėta 300 eurų už lūžį ir dar 300 eurų už operaciją.

Be to, apsidraudus asmens draudimu, vaikams draudimo apsauga galioja ir kovinių bei kontaktinių sporto būrelių, tokių kaip karatė, boksas, imtynės metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)