Vilnietė Aušra dar po dviejų metų ryškiai prisimena savaitgalio išvyką į Trakus. Po nesėkmingo pasivaikščiojimo ji namuose įstrigo beveik pusmečiui.
„Pamenu buvo vasaris ir Trakuose vyko šventė. Buvo slidu, keliai nebarstyti. Leidomės ežero link nuokalne. Stengiausi eiti sniegu, kad nepaslysčiau, bet nenutaikiau kojos ir padėjusi ją ant ledo paslydau. Buvau su aukštakulniais, o tai tikrai nepadėjo“, – pasakojo pašnekovė.
Į darbą – beveik po pusmečio
Moteris pasakojo, kad buvo itin atsargi: aplinkui matė, kad žmonės slysta, krenta. Ji bandė eiti lėtai, stengėsi save saugoti, bet pastangos buvo nesėkmingos.
„To jausmo neįmanoma sumaišyti su niekuo. Dar manęs klausė, gal aš tiesiog koją išsisukau, bet, kai tau lūžta kaulas, tikrai suprasi. Be to, ir koja buvo išsisukusi į kitą pusę“, – prisiminė vilnietė.
Traumos metu Aušrai lūžo čiurna, nutrūko raiščiai.
„Situaciją apsunkino ir tai, kad buvau Trakuose, kur skubios operacijos nedaro. Kol Trakuose padarė rentgeno nuotrauką ir koją sugipsavo, užtrukau apie valandą. O kol važiavau iš Trakų į Lazdynų ligoninę Vilniuje koja nebuvo šaldoma ir ištino. Dar savaitę turėjau gulėti ligoninėje, kad praeitų tinimas ir būtų galima čiurną operuoti“, – kalbėjo sostinės gyventoja.
Palikus ligoninę po operacijos moters dar laukė ilga reabilitacija. Į darbą Aušra sugrįžo beveik po pusmečio. Pašnekovė teigė, kad be moralinių sunkumų, ji patyrė nemažai ir finansinių: sumažėjusios pajamos, išlaidos vaistams.
„Pamenu, dar mėnuo iki traumos buvau pagalvojusi apie draudimą, bet taip ir nenuvykau apsidrausti“, – teigė ji.
Nuo tinkamų batų iki kasdieninės mankštos
Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Jackytė pritarė, kad šios žiemos oro sąlygos buvo pakankamai palankios išvengti paslydimų ar traumų dėl slidaus kelio.
Vis dėlto specialistė pastebėjo, kad paslydus galima susilaužyti ne tik koją. Dėl slidaus kelio dažni ir kitų kūno dalių lūžiai: riešo, žastikaulio, kaklo kaulų. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susilaužo šlaunies kaklelį.
J. Jackytė dalijosi keletu patarimų, kaip esant pašalimui ir slidžiam keliui ar šaligatviams sumažinti riziką paslysti ir susižaloti.
Pirma, rekomenduojama būti dėmesingiems ir atidiems, ypač lipant laiptais. Svarbu, laikytis už turėklų, būti atidiems išeinant iš pastatų į lauką.
„Taip pat svarbu būti atsargiems lipant iš viešojo transporto: neskubėti išlipti, laikytis už turėklų, jei yra galimybė“, – kalbėjo ji.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į batus, kuriais avima slidžiu metu. Paslysti ir susižaloti mažesnė tikimybė bus, jei gyventojas avės batus grubaus reljefo padu. O moterims siūloma vengti aukštakulnių.
„Tamsiu paros metu gyventojams svarbu dėvėti atšvaitus, kad juos galėtų anksčiau pastebėti vairuotojai. Nereikia pamiršti, kad esant slidžiam keliui automobilio stabdymo kelias ilgesnis“, – kalbėjo specialistė.
Kita vertus, jei paslydimo išvengti nepavyksta, reikėtų mokėti taisyklingai kristi. Patariama kritimo metu atsipalaiduoti: tuomet raumenys nėra įtempti ir kritimo metu smūgis gali būti švelnesnis.
„Jei paviršius, kuriuo eina žmogus, labai slidus, reikia eiti išskėtus rankas į šonus ir čiuožti lyg slidininkui. O viena geriausių profilaktikos priemonių paslydimui – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl ypač rekomenduojame visiems reguliariai mankštintis“, – patarė J. Jackytė.
Teko operuoti ir du kartus
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiavo, kad, jo atstovaujamos įmonės duomenimis, žiemos laikotarpiu patiriama daugiausiai traumų paslydus, pargriuvus, pasitempiant ar nikstelėjus koją, palyginus su kitais metų laikais. Pavyzdžiui, vasarą ir rudenį tokių įvykių būna net du kartus mažiau, pavasarį – 1,4 karto mažiau.
„Tai, žinoma, susiję ir su oro sąlygomis: žmogus gali patirti traumą ir šiltuoju metų laiku, tačiau žiemą, ypač kai yra sniego, ledo, plikledžio, tai atsitinka dažniau“, – kalbėjo jis.
Pagal draudimo bendrovės duomenis, dažniausiai žiemą patiriamos traumos – rankų arba kojų lūžiai, išnirimai.
„Pasitaiko atvejų, kad prireikia ir ne vienos operacijos. Štai pernai turėjome atvejį, kai klientą dėl šlaunikaulio lūžio teko operuoti du kartus“, – prisiminė A. Gimbickas.
Kalbant apie draudimo išmokas, jos, apsidraudus asmens draudimu, priklauso nuo to, kokią draudimo sumą klientas pasirinko. Pavyzdžiui, jei pasirinkta 6 tūkst. eurų draudimo suma, o lūžo riešo kaulas, buvo išmokėta 180 eurų, jei dilbis – 300 eurų, jei žastikaulis – 480 eurų. Tuo metu pasirinkus 10 tūkst. eurų draudimo sumą, atitinkamai išmokos sieks 300, 500 ar 800 eurų.
Taip pat išmokama žala priklauso ir nuo to, kokio sudėtingumo buvo lūžis ir gydymas.
„Pavyzdžiui, jei lūžo dilbio kaulas ir prireikė operacijos ir buvote apsidraudę 6 tūkst. eurų suma, tuomet bus išmokėta 300 eurų už lūžį ir dar 300 eurų už operaciją“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar žmogus turi gydymo išlaidų draudimą, nes jis leidžia gauti išmokas dėl gydytojų konsultacijos dėl traumų ir tyrimų, operacijų ir procedūrų, vaistų ir ortopedinių priemonių.
