Kvalifikacijos pokyčiai
Užimtumo tarnybos duomenimis, įsivyraujanti tendencija, kai švietimo sistemoje vienų specialistų trūksta, o kitų – per daug, ateityje tik ryškės, todėl būtina skatinti perkvalifikavimo ir naujų kompetencijų įgijimo programas.
„Technologijų inovacijos, sparti pramonės robotizacija, skaitmenizacija reiškia, kad vis svarbesnis bus mokyklinis ugdymas, suteikiantis gamtos mokslų, technologijų, matematikos ir inžinerijos pagrindus. Šaliai reikia kuo daugiau mokymo specialistų, galinčių perteikti tokias žinias mokyklose. Tačiau patenkinti jo dažnai nėra kaip“, – pranešime žiniasklaidai sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Šių specialistų trūksta, tačiau fiksuojamas norinčiųjų dirbti kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojais perteklius. Jų Užimtumo tarnyboje registruota gerokai daugiau nei mokyklose reikės artimiausiu metu. Kūno kultūros, muzikos ir dailės mokytojo darbo ieškantieji sudaro du penktadalius (38,5 proc.) visų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų.
Žmonės, kurių profesija nebeatitinka darbo rinkos poreikių, Užimtumo tarnyboje gali įgyti paklausią kvalifikaciją ar kompetenciją, kurios šiai dienai labiausiai reikia. Pedagoginės krypties srityje Užimtumo tarnyba kol kas gali pasiūlyti tik ikimokyklinio ugdymo pedagogo bei mokytojo – edukatoriaus padėjėjo profesijas. Tačiau aktyviai bendradarbiaujama su universitetais bei kolegijomis, kad būtų pritraukta platesnio spektro modulinių programų – specialiojo pedagogo, logopedų ir panašiai.
„Pakeitus atitinkamus teisės aktus, programų spektras galėtų plėstis dar labiau, būtų galima galvoti apie universitetų parengtų modulių finansavimą rengiant matematikos, lietuvių, fizikos kalbos mokytojus“, – tvirtino Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Senstanti bendruomenė
Kitas iššūkis švietimo sistemai – senstanti mokytojų bendruomenė. Kas antras pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis žmogus – vyresnis nei 50 metų, kas ketvirtas – vyresnis nei 60 metų. Matematikos mokytojo darbo ieškančiųjų amžiaus vidurkis – 55 m., fizikos – 53 m., lietuvių – 50 m.
Daugiau nei pusė (60 proc.) matematikos mokytojo darbo ieškančių klientų – vyresni nei 60 m. Tarp lietuvių kalbos ar istorijos mokytojo darbo pageidaujančių priešpensinio amžiaus asmenys sudaro du penktadalius (atitinkamai 41,8 proc. ir 39,1 proc.). Jauniausi Užimtumo tarnybos klientai pageidauja dirbti teatro meno, ispanų ar italų kalbos mokytojais.
Trūksta ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais. Jų paklausą didina švietimo reforma, numatanti tokių vaikų įtraukimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Vienas šių specialistų pritraukimo į mokyklas kliuvinių – dažnai siūloma dirbti tik dalį dienos. Kas ketvirtas Užimtumo tarnyboje registruotas darbo pasiūlymas šiems specialistams – dirbti iki 20 valandų per savaitę, skelbiama pranešime spaudai.
G. Sinkevičės teigimu, ieškant sprendimų, kaip pritraukti jaunąją kartą į mokyklas, dėmesį vertėtų atkreipti ir mokytojo profesijos feminizaciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužę pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškojo 140 asmenų, iš jų – tik du vyrai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbo ieškojo 230 asmenų, tarp jų – du vyrai. Lietuvių kalbos mokytojo darbo dairėsi 55 žmonės, iš jų – vienas vyras. Anglų kalbos mokytoju dirbti norėjo 112 asmenų, iš jų – 10 vyrų.
2022 m. vykdant regionuose veikiančių mokyklų reformą, buvo pranešta apie 12 grupės darbuotojų atleidimų. Užimtumo tarnyboje darbo paieškas pradėjo tik 39 mokytojai iš 231, kuriuos buvo numatoma atleisti. Visi likusieji mokytojai perėjo dirbti į kitas mokyklas arba išėjo į pensiją.
Dauguma Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių mokytojų pradėjo dirbti pagal specialybę, keli persikvalifikavo ar ėmė vykdyti individualią veiklą. Šiais metais apie grupės darbuotojų atleidimus mokyklose nepranešta.