Lietuvoje psichologinį smurtą kenčia didelė dalis pedagogų
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad Lietuvos mokytojai, skirtingai nei daugelio kitų profesijų atstovai, susiduria su trijų rūšių psichologiniu smurtu.
„Nagrinėjome atvejus, kai psichologiškai prieš mokytojus smurtavo mokyklos vadovybė. Pasitaiko atvejų, kai mokytojai taiko psichologinį smurtą vieni prieš kitus. Na ir labiausiai auganti tendencija, kai mokytojai susiduria su smurtu iš mokinių ir jų tėvų pusės“, – sako sąjungos pirmininkas.
„Artimiausiu metu LŠMPS planuoja kartu su vienu iš universitetų pradėti tyrimą, kuriuo bus siekiama nustatyti tikrąjį psichologinio smurto lygį Lietuvos švietimo įstaigose. Vėliau, šių metų rudenį, planuojama surengti didelį renginį, keliant pagrindinį – psichologinio smurto švietimo sektoriuje – klausimą“, – paaiškina pašnekovas.
Jis pamini ir tai, kad kitų metų pradžioje planuojama startuoti su švietimo kampanija.
„Mūsų turima informacija leidžia daryti prielaidą, kad psichologinis smurtas švietimo sektoriuje yra labai opi problema, todėl privalome išsiaiškinti tikrąją situaciją ir imtis veiksmų, psichologinį smurtą ne tik šalindami, bet ir užkardydami naujus jo atvejus“, – sako sąjungos pirmininkas E. Milešinas.
Kenčia tiek jaunesni, tiek ir vyresni pedagogai, siekiantys pokyčių
Vilniuje dirbanti fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė sako, kad jai pasisekė tiek su mokyklomis, kuriose teko dirbti, tiek su sutiktais kolegomis. Vis tik, specialistė neslepia, apie psichologinį smurtą prieš mokytojus jai teko girdėti ne kartą.
„Bendraujant su kolegomis suprantu, kad man tikrai pasisekė. Yra tekę išklausyti baisių istorijų apie mokytojų patiriamą psichologinį smurtą iš įstaigos vadovų, kitų mokytojų. Ši problema Lietuvoje egzistuoja ir labai gerai, kad apie tai pradedama kalbėti“, – pasakoja specialistė.
Mokytoja teigia, kad dažniausiai diskutuojama apie psichologinį smurtą prieš vaikus, tačiau į tai verta pažvelgti kiek giliau. Juk jei mokytojas pats patiria engimą, jam sunkiau valdyti emocijas, kantriai bendrauti su jaunimu.
„Mokytojai įstaigoje dalinasi krūviais, nuo to priklauso ir jų gaunamas atlyginimas. Pasitaiko, kad mokytojai vieni kitus apkalba, konkuruoja tarpusavyje. Nebūtinai įtampa jaučiama tik iš vadovų pusės, ji gali būti patiriama ir tarp kolegų“, – įsitikinus E. Stankūnaitė.
Anot jos, psichologinį smurtą taip pat patiria jauni pedagogai. Iš vienos pusės, jauni mokytojai yra laukiami mokyklose. Vis tik, jie dirbti ateina su naujomis idėjomis, iniciatyvomis. Tokie mokytojai dažnai nori keisti sistemą, ją tobulinti. Tai gali būti ne itin patogu kolektyvui, kuris pripratę prie nusistovėjusios tvarkos ir nenori jos keisti.
Trūksta empatijos ir lygiaverčio bendravimo
Fizikos mokytoja sako, kad žvelgdama į kai kurių kitų mokyklų vadovus, dažnai pagalvoja, kad jiems trūksta emocinio raštingumo. Anot jos, norint, kad įstaigoje nebūtų psichologinio engimo apraiškų, svarbu sukurti lygiavertį santykį tarp kolegų.
„Mano nuomone, švietimo įstaigų vadovai yra ruošiami koncentruojantis į vadybines bei finansines žinias. Vis tik, atrodo, kad pamirštama ugdyti ir emocinį raštingumą, kuris yra būtinas dirbant su kitais žmonėmis. Naujoji mokinių ir mokyklos darbuotojų karta – kitokia. Jiems autoriteto pripažinimas nėra savaime suprantamas dalykas. Jei seniau jaunesnis žmogus privalėjo pripažinti autoritetu kitą žmogų jau vien todėl, kad jis vyresnis, šiuo metu tai pasikeitė.“, – teigia pašnekovė.
Ji sako, kad šiuo metu gali pasidžiaugti darbu įstaigoje, kurioje yra kuriamas pagarbus ryšys tarp vadovybės ir pedagogų, mokytojai yra išgirsti, jie nebijo išsakyti savo nuomonės.
Pokyčių siekia suburdama kolegas
E. Stankūnaitė įsitikinusi, kad tik įkvepiantis mokytojas gali iš tiesų „uždegti“ vaiko širdyje ugnį, kuri leistų pilnai atsiskleisti jo potencialui. Būtent dėl šios priežasties pedagogė jau antrus metus kuria programą „Mokytojų Palaikymo Ratai“. Jų tikslas – susitikus su kolegomis išsikalbėti, bendrauti ir patirti bendrystę.
„Mes kuriame draugišką mokytojų bendruomenę. Čia jie gali dalintis visais iššūkiais, bendrauti su kolegomis, kurie susiduria su analogiškomis problemomis. Šių grupių tikslas – pajusti, kad kolega gali būti ir draugas ar pagalbininkas, o ne priešas ar konkurentas“, – mintimis dalinasi pašnekovė.
Mokytoja teigia, kad tokiu būdu pedagogai gauna ir psichologinį palaikymą, kurio taip trūksta. Ji pastebi, kad tokie susitikimai – labai naudingi. Jų dėka pedagogams lengviau bendrauti su mokiniais, kitais mokytojais. Jie gali įgyti taip reikiamų emocinio raštingumo įgūdžių.
„Atsiliepimai apie šiuos susitikimus – labai teigiami. Kolegos dalinasi, kad darosi lengviau bendrauti su skirtingais žmonėmis. Ši veikla – mano pasirinktas būdas kovoti su psichologiniu smurtu prieš mokytojus“, – teigia ji.
Mokytoja pabrėžia, kad jai pačiai padeda išsikalbėjimas, savo emocijų ir poreikių aiškus įvardijimas tiek sau, tiek kitiems. Jos nuomone, viskas prasideda nuo lygiaverčio santykio kūrimo. Tokio bendravimo pavyzdį, anot pedagogės, galėtų parodyti mokyklos vadovai. Tokiu būdu ši bendravimo kultūra „nukeliaus“ iki pačių mokinių. O tai ir padės sukurti geresnę atmosferą visoje švietimo bendruomenėje.
Iniciatyvoje mato didelę prasmę
Vieni iš iniciatyvos „Mokytojų Palaikymo Ratai“ partnerių – „ACME grupė“. Šios įmonės vadovas Sergej Artemiuk teigia, kad jų socialinės atsakomybės veikla yra plėtojama trimis kryptimis: sveikata, švietimas ir bendruomenei aktualūs projektai.
Jis džiaugiasi tuo, kad jo vadovaujama įmonė prisijungė ir prie „Mokytojų Palaikymo Ratai“ iniciatyvos.
„Šie pedagogų susibūrimai apjungia net dvi prioritetines socialinės atsakomybės kryptis – švietimą ir sveiką gyvenseną. Siekiame skatinti kokybišką švietimą, vertybių ugdymą ir galimybę mokytis visą gyvenimą. Taip pat mums rūpi ir sveika gyvensena, aktyvus judėjimas, kuris pagerina visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo kokybę“, – kalba S. Artemiuk.
Jei nori padėti kitiems, turi ir pats jaustis gerai
„ACME grupė“ įmonės vadovas teigia, kad asmuo, kuris nori padėti kitiems, pirmiausia pats turi jaustis puikiai.
„Emocinė sveikata yra labai svarbi, kaip ir fizinė, tad ja reikia rūpintis. Emocinės sveikatos specialistų teigimu, sunkias emocijas reikia ne tik „išjudėti“, bet ir iškalbėti. Judėjimui kuriami treniruokliai, sporto aikštelės, tiesiami keliai aktyviam laisvalaikiui. Vis tik, emocijų iškalbėjimui, deja, erdvių turime visai nedaug ir ne visiems jos prieinamos“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad „Mokytojų Palaikymo Ratai“ – būtent tokia iniciatyva, kurioje kuriamas emocinis palaikymas svarbiausiems švietimo atstovams – mokytojams.
„Siekiant kokybiškos švietimo sistemos, svarbu nepamiršti ne tik modernių klasių, atnaujinamos mokslų metodikos, bet ir mokytojų emocinio palaikymo. Mokytojai turi be galo daug atsakomybių, bet emocinės pagalbos instrumentų Lietuvoje jiems beveik nesuteikiama“, – teigia S. Artemiuk.
Anot jo, šios iniciatyvos palaikymo idėją nuspręsta ne tik paremti finansiškai, bet ir suteikti mokytojų susitikimams bendrovės patalpas.
„Vis daugiau tyrimų rodo, kad žmonės mato verslą kaip pilnavertį visuomenės dalyvį, kuris ne tik kuria darbo vietas, bet ir aktyviai įsitraukia į problemų sprendimą, skatina atkreipti dėmesį į socialiai atsakingą veiklą, kelia tvarumo klausimus ir padeda kurti naujus sprendimus. Manome, kad esame vienas tokių verslų“, – teigia pašnekovas.
