Tvaraus transporto situacija Lietuvoje gerėja
Nors lietuviai – asmeninių automobilių entuziastai, dalinimosi platformų populiarėjimas rodo, kad ieškoma ir kitų mobilumo būdų. Anot „Carvertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, rinkoje atsirandant alternatyvoms dalis vairuotojų jas ir pasirenka, pavyzdžiui, elektrines transporto priemones – paspirtukus, dviračius, automobilių dalinimosi platformas ar visuomeninį transportą. Turėti automobilį kai kuriems žmonėms yra neišvengiama būtinybė, kitaip sunku patenkinti jaunos šeimos su mažu vaiku poreikius.
„Tikriausiai didesnis pokytis bus matyti pasibaigus šiam dešimtmečiui, tačiau kol kas sunku prognozuoti, ko galime tikėtis net ir per artimiausius kelerius metus dėl rinkoje matomo nestabilumo, sutrikusios naujų ir naudotų automobilių tiekimo grandinės“, – sakė pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad sparčiai besivystantis gyventojų mobilumas turėtų sulaukti ir didesnio valstybės dėmesio bei griežtesnės kontrolės. Elektriniai paspirtukai ar elektriniai dviračiai turėtų turėti unikalius skiriamuosius ženklus, nes jie niekuo nesiskiria nuo kitų elektrifikuotų, eisme dalyvaujančių transporto priemonių. O ir patys žmonės pernelyg atmestinai vertina atsakomybę, kai pasirenka tokias transporto priemones.
Nors besipiktinančių gatvėse besimėtančiais elektriniais paspirtukais – nemažai, panašu, kad jų poreikis net didės. „Kadangi matome bendrą tendenciją, jog žmonės vis labiau linkę rinktis alternatyvius mobilumo būdus, tikėtina, jog ir paspirtukų paklausa niekur nedings. Tiesa, šis mikromobilumo sprendimas sulaukia kur kas daugiau kritikos nei kiti dėl saugumo iššūkių ir pastatymo kultūros miestuose. Visgi, tiek paslaugos tiekėjai, tiek atsakingos valdžios institucijos imasi papildomų veiksmų šioms rizikoms valdyti ir stengiasi užtikrinti paspirtukų naudotojų bei kitų eismo dalyvių saugumą“, – aiškino „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Mažinti taršą neatsisakant nuosavo automobilio galima įsigijus elektromobilį. Iki 2035 metų naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas bus uždraustas. Dar 2015 m. pasirašytame Paryžiaus susitarime Europa iškėlė tikslą – iki 2030 m. 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dėl to neatsitiktinai sistemingai mažinamas taršių transporto priemonių naudojimas ir skatinama rinktis elektromobilius. Elektrinio mobilumo tikslai apibrėžiami ir Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos apraše.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra įregistruota virš 14 tūkst. elektromobilių, mes pirmaujame Baltijos šalyse, tačiau nepaisant to tenka pripažinti, kad Baltijos šalys ir Lenkija kol kas atsilieka, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
„Prognozuojame, kad per artimiausius penkiolika metų elektromobilių infrastruktūra ir rinka vystysis itin greitai. Tokią vystymosi spartą lems reguliavimo ir skatinimo sprendimai, įkrovimo infrastruktūros plėtra. Numatoma, kad iš Modernizavimo fondo iki 2026 m. bus skirta apie 70 mln. eurų parama elektromobilių infrastruktūrai vystyti. Prognozuojama, kad bendras 2025 m. Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius galėtų siekti 50 tūkst., iki to laiko bus įrengta apie 1,2 tūkst. įkrovimo prieigų“, – tikslais dalinosi „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.
Lietuviams sunku priimti pokyčius
Nors per pastaruosius kelerius metus transporto priemonių elektrifikacija bei mobiliojo dalinimosi rinka Lietuvoje žengė milžiniškus žingsnius, dar yra kur tobulėti. Daugelis lietuvių užsispyrusiai sėda prie vidaus degimo variklį turinčio automobilio vairo ir neplanuoja nieko keisti.
K. Kaikaris sako, kad, atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančias tvaraus transporto tendencijas, Lietuva dar tikrai nėra priešakyje, tačiau jau tarp gerokai pažengusių šioje srityje. Mūsų valstybė pamažu žengia link elektrifikacijos – investuoja į elektromobiliams palankesnę infrastruktūrą, skiria paramą tiek gyventojams, tiek verslams, norintiems įsigyti tvaresnį transportą, bei taiko mokestinę sistemą įsigyjantiems taršius automobilius. Be viso to, miestuose galima pamatyti vis daugiau dviratininkams ir pėstiesiems pritaikytų kelių.
M. Buzelis taip pat atkreipė dėmesį ne tik į vartotojų įpročius, bet ir į šalies valdžios priimamus sprendimus šiais klausimais. Bet kokio automobilio gamyba palieka didelį CO2 pėdsaką, tad, kad ir kaip būtų paradoksalu, pasirinkti naudotą mažataršį automobilį yra tvariausias sprendimas. Pagal elektra varomų automobilių registracijas bei populiarumą Lietuva vis dar labai stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Lietuvoje nauji elektromobiliai sudaro apie 2,2 procento visos naujų automobilių rinkos, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje viršija 16 proc. Tik griežtesnė taršos politika bei didesnė perkamoji galia ir kruopštesnis išlaidų vertinimas gali padaryti įtaką vairuotojų pasirinkimui. Elektromobiliai vis dar yra ir ateinančius kelerius metus bus per brangus ir per daug nepatogus pasirinkimas dažnam Lietuvos vairuotojui.
„Verta akcentuoti, kad Lietuvoje dar nėra tinkamos taršos politikos. Be su CO2 emisija susieto registracijos mokesčio Lietuvoje nėra priemonės, kuri formuotų tikrą taršos kontrolę. Taigi, kad ir kaip būtų sunku, atitinkamos institucijos turi rasti ryžto nepopuliariems sprendimams priimti. Reikia pabrėžti, kad valstybė turėtų atkreipti dėmesį į kitose šalyse pasiteisinusią praktiką dėl alternatyvių transporto priemonių unikalaus žymėjimo bei griežtesnės kontrolės“, – sprendimų trūkumus įvardino „Carvertical“ atstovas.
Vartojimo įpročiai keičia verslą
Akivaizdu, kad kitų Europos šalių vairuotojai pokyčius priima greičiau, Lietuvoje tam kelią rodo verslai, siūlantys įvairesnių pasirinkimų klientams bei diegiantys naujoves įmonių viduje.
Anot M. Buzelio, besikeičiantys vartojimo įpročiai skatina sparčiau augti transporto priemonių dalinimosi platformas. Mobilumo evoliucija stipriai prisideda ir prie siuntų ar maisto pristatymo įmonių judėjimo krypties – vis dažniau siuntos pristatomos taip pat naudojant alternatyvaus judrumo transporto priemones.
Dalijimosi ekonomikos sprendimai tampa vis patrauklesni priimant kasdienius sprendimus. Dažniau renkamės ne įsigyti, o nuomotis ar prenumeruoti reikalingus daiktus, būstą ar automobilį. Tai rodo ir „CityBee“ daugiau nei per dešimtmetį sukaupta patirtis – vis didesnė dalis didmiesčių gyventojų renkasi derinti alternatyvius mobilumo sprendimus ir siekia atsisakyti nuosavo automobilio. Įmonė pastebėjo, kad lietuviams atsisakyti automobilio kur kas sunkiau, nei dalintis kitais kasdieniais daiktais ar paslaugomis. Mums vis dar svarbu nuolatos šalia turėti automobilį, kad ištikus netikėtai situacijai jis būtų itin lengvai pasiekiamas.
„Pastebime, kad atsiranda daugiau žmonių, kurie renkasi vairuoti nuosavą elektromobilį ar priima alternatyvius mobilumo sprendimus dėl mažesnio poveikio aplinkai, tačiau, bent jau šiuo metu, didžioji dalis nuosavo automobilio atsisako dėl ekonominių priežasčių. Kylanti infliacija ir stipriai išaugę nuosavo automobilio įsigijimo ir priežiūros kaštai skatina žmones rinktis automobilių dalijimosi, automobilių prenumeratos ir alternatyvias judumo paslaugas“, – sakė K. Kaikaris.
Anot jo, kalbant apie dalinimosi ekonomiką, viskas prasideda nuo žmonių – kuo jie labiau linkę keisti savo įpročius ir ieškoti alternatyvų, tuo ir verslams didesnis impulsas priimti tam palankius sprendimus. Iš verslo pusės – svarbu klientui pasiūlyti kokybišką, patikimą, patogią ir jo poreikius atitinkančią paslaugą, kurią būtų lengva „prisijaukinti“. Automobilių dalijimosi sėkmė rinkoje taip pat priklausys nuo infrastruktūros kokybės ir nuo valdžios institucijų priimamų sprendimų.
„Ignitis“ atstovas pridūrė, kad transporto keitimas į elektromobilius padeda vienu metu spręsti net kelias problemas – klimato kaitos, energetinių resursų taupymo bei nacionalinio saugumo klausimus, kurie šiandien kaip niekad aktualūs. O ar ilgainiui išnyks ar bent mažės lietuvių nuosavo automobilio poreikis, priklausys nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, kiek ir kaip sėkmingai bus vystomos dalinimosi automobiliais (elektromobiliais) paslaugos, kaip tobulės viešojo transporto kokybė ir patogumas, net nuo to, kaip plėsis ir kiek ilgės dviračių takai. Gera žinia ta, kad pagal bendrą įregistruotų elektromobilių skaičių Lietuva tvirtai pirmauja Baltijos šalyse. Neabejotina, kad ši tendencija tik stiprės.
