Viena pažangausių, bet su trūkumais
Šis natūralios kalbos apdorojimo (angl. Natural Language Processing) įrankis įstabus tuo, kad geba sklandžiai ir natūraliai dėlioti atsakymus į jam užduotus klausimus ir yra paremtas kol kas pažangiausiais DI kalbos modeliais: laisvai prieinama įrankio versija paremta „GPT-3.5“, o „ChatGPT Plus“ (tik prenumeratoriams) – „GPT-4“. Tokį technologinį proveržį pokalbių robotui pavyko įgyvendinti apdorojus begalę informacijos, realių žmonių pokalbių ir išmokus rasti sąsają tarp žodžių ir sakinių. Todėl pokalbis su juo tarytum nesiskiria nuo dialogo su gyvu žmogumi.
Šį įrankį visiškai nemokamai kol kas gali išbandyti kiekvienas norintis – tereikia susikurti asmeninę paskyrą chat.openai.com svetainėje. Tai užtruks vos keletą sekundžių, o bendravimas su robotu neprilygs pokalbio su nė vienu virtualiuoju asistentu, su kuriuo galbūt teko bendrauti sprendžiant iššūkius įsigyjant prekę internetu ar atliekant kitas užduotis įvairių įmonių, organizacijų ar institucijų internetiniuose puslapiuose.
„ChatGPT“ gali ne tik atrinkti ir sugeneruoti turinį ir tekstą, bet ir apibendrinti, patikslinti atsakymus pagal naujas užklausas, pasitaisyti, pripažinti klaidas ir tai daryti daugeliu pasaulio kalbų. „ChatGPT“ taip pat jau gali generuoti vaizdinę medžiagą ir programinius kodus pagal tekstines užklausas“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė, mokslo prodekanė, mokslo grupės „Kalba ir technologijos“ pagrindinė tyrėja Ramunė Kasperė.
Pokalbių robotas netgi geba įsiminti prieš tai buvusius pokalbius su juo, o kiekvienas jo pateiktas atsakymas yra unikalus ir niekada nesikartoja. Vis dėlto, šis įrankis turi ir trūkumų. Kaip pastebi KTU profesorė, pokalbių robotas vis dar nėra visiškai patikimas.
„Kadangi šis įrankis veikia prognozuodamas labiausiai tikėtinus elementus, gautas rezultatas nebūtinai yra teisingas, gali būti netikslus ar net paremtas melagienomis ir fiktyvia informacija. Viskas priklauso nuo to, kokiais duomenimis šis įrankis yra apmokytas. Kol kas – tik duomenimis iki 2021-ųjų metų rugsėjo mėnesio, kurie, turint omenyje internete esančios informacijos atsinaujinimo greitį, gali būti jau gana pasenę“, – teigia R. Kasperė.
Profesorė taip pat įžvelgia ir dar vieną trūkumą – riziką duomenų saugumui ir konfidencialumui, mat visos įvedamos užklausos yra išsaugomos ir naudojamos įrankiui tobulinti. Todėl, kaip pabrėžia ji, naudotojai turėtų būti atsargūs įvesdami informaciją.
„Kitas esminis šio įrankio bruožas yra tai, kad dirbtinis intelektas iš tiesų nėra sąmoningas, nemąsto ir neįvertina sugeneruoto turinio kokybės, tikrumo, patikimumo ir poveikio, todėl gali generuoti netgi įžeidžiantį ar stereotipus įtvirtinantį turinį. Pavyzdžiui, jei įrankis yra apmokytas istoriniais duomenimis, kuriuose atsispindi lyčių stereotipai, tai ir jo pagal užklausą generuojamas turinys perduos tokią informaciją.
Kadangi įrankis gerai apibendrina didžiulius duomenų kiekius, jis taip pat gali generuoti labai apibendrinto, abstraktaus pobūdžio informaciją ir neperteikti ar klaidingai perteikti kultūrinius elementus, o tai gali vesti link kultūrų niveliacijos. Visgi verslas ir pramonė su dideliu smalsumu laukia tokių priemonių kūrimo ir diegimo, nes gerai ir greitai parašyti tekstai yra svarbūs reklamai, rinkodarai, žiniasklaidai ir įvairioms kitoms sritims“, – sako pašnekovė.
Nėra tobulai pritaikytas lietuvių kalbai
Bene visiems akivaizdu, kad kažkur pasaulyje išrastos technologijos ne visuomet pritaikytos visoms pasaulio tautoms. Kiekviena iš jų turi begalę skirtumų, o technologijas privalu adaptuoti pagal kiekvieno naudotojo poreikius. Diskutuojant apie šį įrankį ir jo galimybes, daugeliui kyla klausimas – ar natūralios kalbos apdorojimo įrankis gabus susitvarkyti su lietuvių kalba taip pat, kaip tai daro anglakalbėse valstybėse?
Kalbą ir technologijas tirianti profesorė pabrėžia, kad šioje vietoje išties yra spragų. Vis dėlto, tik laiko klausimas, kada ši technologija adaptuosis ir prie mažiau paplitusių pasaulio kalbų.
„Lietuviškai šis įrankis veikia kiek prasčiau nei anglų kalba. Atsakymuose pasitaiko kalbos klaidų, neegzistuojančių žodžių ar dar didesnių netikslumų. Šis įrankis pateikia puikius atsakymus apie tokias užklausas, kuriomis egzistuoja daug duomenų, apie temas, kurios yra plačiai nagrinėtos ir aprašytos įvairiuose šaltiniuose. Natūralu, kad lietuvių kalba, kuri laikoma mažiau išteklių turinčia kalba, nėra tiek daug informacijos kaip anglų kalba, ypač apie tam tikrus retesnius dalykus ir temas, tad ir įrankio sugeneruotas turinys gali neatitikti realybės.
Pabandykite įvesti užklausą apie kokią nors nedidelę vietovę Lietuvoje ar mažai žinomą ir kukliai aprašytą įvykį, ir atsakymas, kurį gausite, bus labai bendro pobūdžio, abstraktus, o dažnu atveju ir netikslus. Visgi pažanga vietoje nestovi. Šios dirbtinio intelekto technologijos labai sparčiai mokosi ir tobulėja. Tad tikėtina, kad ir lietuvių kalba jos netrukus taps neatsiejama tikrovės dalimi ir bus plačiai naudojamos“, – aiškina ji.
Kai kur jau ėmė drausti
Nors „ChatGPT“ vis dar yra bandomojoje stadijoje, nenuginčijama ir tai, kad technologinis progresas jau dabar kelia ne tik džiugesį, bet ir įvairias baimes. Kaip aiškina profesorė, „akivaizdu, kad taip sparčiai tobulėjančios technologijos ir beprecedenčiu greičiu plintantis jų naudojimas kelia nemažai klausimų, nes jos jau keičia nusistovėjusias taisykles ir praktikas žiniasklaidos, švietimo, prekybos, teisės ir kitose srityse.“
Vis dėlto, jos teigimu, štai būtent teisinis reguliavimas dirbtinio intelekto srityje yra nepakankamas. Natūralu, kad šiai technologijai atsiradus ir išpopuliarėjus tik prieš keletą mėnesių, visuomenėje vis dar trūksta suvokimo ne tik apie technologijos naudą, bet ir grėsmę, todėl ir teisinis reguliavimas, kaip teigia profesorė: „eina iš paskos“.
„Visgi yra bandančių šį įrankį drausti. Pavyzdžiui, Italija neseniai uždraudė „ChatGPT“ dėl duomenų apsaugos reikalavimų. Įrankį sukūrusiai amerikiečių bendrovei „OpenAI“ nurodyta įdiegti amžiaus patikrą prieš naudotojams pradedant naudotis šiuo pokalbių robotu ir paaiškinti Italijos žiniasklaidoje, kaip ir kodėl bendrovė tvarko naudotojų asmeninius duomenis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidento Joe Bideno administracija taip pat jau ėmėsi veiksmų, siekdama įtvirtinti teisinį šios srities reguliavimą. Visuomenė kviečiama teikti komentarus dėl galimų dirbtinio intelekto sistemų atskaitomybės priemonių, nes atsiranda vis daugiau klausimų dėl jų poveikio nacionaliniam saugumui ir švietimui“, – pasakoja pašnekovė.
Dilema dėl ateities kartų
Kaip pastebi ir profesorė, ir šia technologija besidomintys žmonės, daugėja svarstymų ir apie tai, koks likimas laukia ateities kartų. Turint tokią technologiją ir galimybę praktiškai bet kokią užduotį atlikti ir atsakyti į reikiamus klausimus vos per keletą sekundžių, kyla abejonių, ar tam tikrų profesijų rengimui nekils didžulių iššūkių.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite hipotetinę situaciją – mokytojas mokykloje ar dėstytojas universitete skiria namų darbus, kuriuose nurodyta parašyti rašinėlį ar kitokią tekstinę užduotį. Ką tai reiškė iki šiol? Veikiausiai moksleiviams ir studentams tai reikšdavo ne ką kitą, kaip ilgas valandas kūrybinio proceso, o kai kam ir kančias. Tačiau šiandien sužibo viltis – pokalbių robotas šias užduotis gali atlikti greičiau nei bet koks žmogus istorijoje. Net ir patys stropiausi moksleiviai ir studentai dabar gali imti svarstyti užduočių neatlikti savarankiškai, o sutaupytą laiką skirti laisvalaikio užsiėmimams.
„Ar ši technologija kelia grėsmę? Ar gali būti, kad išnyks profesijos, kuriose analizė ir rašymas yra esminiai gebėjimai? Ar profesionaliems duomenų analitikams ir rašytojams ateityje teks tik faktų tikrintojų, redaktorių, korektorių vaidmuo? Beveik neginčijamai aišku tik tai, kad rašymo įgūdžius bus dar sunkiau ugdyti, nes tekstą ir turinį generuojančios technologijos bus pasitelkiamos visose gyvenimo srityse.
Akademinėje bendruomenėje visame pasaulyje vyksta nemažai diskusijų leisti ar drausti moksleiviams ir studentams naudotis šia priemone mokymosi procese. KTU taip pat diskutuojama dėl šio įrankio taikymo galimybių ir kylančių iššūkių studijų procese. Kai kurie Australijos, Prancūzijos ir Amerikos universitetai uždraudė savo studentams naudotis šiuo įrankiu studijose“, – sako profesorė.
Paklausta, kaip būtų teisingiausia – drausti ar leisti mokslo bendruomenei naudoti DI, profesorė atvirai sako: „Tikriausiai vieno teisingesnio kelio nėra, nes abu gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, tačiau didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti kritinis mąstymas ir jo ugdymas, kad galėtume tam tikrą technologiją ne tik vienaip ar kitaip naudoti, bet ir suprasti kaip tai teisingai daryti bei įvertinti kaip ji naudojama kitų.“
KTU mokslininkės pastebėjimu, pirmiausia būtina didinti visuomenės informuotumą apie DI įrankių galimybes ir trūkumus bei galimai keliamas grėsmes, ypač susijusias su duomenų apsauga, konfidencialumu. Aišku ir tai, kad mokyklose moksleiviai su šiais įrankiais taip pat turi būti supažindinami.
„Tokie įrankiai puikiai gali tarnauti mokytojams formuojant dalykų ir pamokų turinį, užduotis, netgi testus. Mokymo procese turi būti aiškiai nurodyta, ar ir kaip, kokia apimtimi šiuos įrankius galima pasitelkti atliekant įvairias užduotis, besimokantieji turėtų būti skatinami analizuoti ir kritiškai vertinti „ChatGPT“ pateikiamą turinį. Moksleiviai ir studentai taip pat turi aiškiai suprasti, kada naudojimasis tokiais įrankiais tampa plagiatu. Studentai galėtų laisvai naudotis įrankiu kaip informacijos paieškos sistema ar pateikti užklausas paaiškinti sunkiai suprantamus dalykus ar temas paprasčiau.
Tačiau pateikti „ChatGPT“ ar kito turinį generuojančio įrankio rezultatą kaip studento atliktą darbą yra nepriimtina ir laikoma plagiatu bei akademiniu nusižengimu. Reikia akcentuoti skaidrumą, etišką naudojimą ir atsakomybę už sugeneruotą turinį. Juk įrankį sukūrusi įmonė neprisiima atsakomybės už galimą turinio poveikį. Visa atsakomybė tenka naudotojui. Nors technologijos turėtų būti integralia mokymo proceso dalimi, savaime jos netransformuoja ir nekeičia mąstymo. Tinkamai atrinkti technologijas integruojantys mokymo metodai ir strategijos yra esminė besimokančiųjų mąstymo progreso sąlyga“, – pabrėžia pašnekovė.
Ieškoma kontrolės mechanizmų
Nekyla abejonių, kad greitai ims rastis įvairūs kontrolės mechanizmai, kurie padės atskirti, ar sugeneruotas tekstas tėra DI kūrinys, ar vis dėlto nuoširdaus žmogaus darbo išdava. Kaip aiškina R. Kasperė, plagiato patikros sistemose jau diegiamos galimybės patikrinti, ar rašto darbe nėra DI sugeneruoto teksto.
„Pavyzdžiui, aukštosiose mokyklose dažnai naudojama „Turnitin“ plagiato patikros sistema tokią galimybę jau turi. Ji gerai veikia tikrinant anglų kalba parašytus rašto darbus. Yra ir kitų viešai prieinamų įrankių, patikrinančių, ar tekstas nėra sugeneruotas „ChatGPT“ ar kitų pokalbių robotų. Tačiau jų patikimumas kol kas nėra aukštas. Visgi įrodyti, kad tekstas sugeneruotas dirbtiniu intelektu, nėra taip paprasta, juk toks sugeneruotas turinys nėra atkuriamas. Net ir pateikus tą pačią užklausą, įrankis generuoja skirtingą atsakymą.
Tačiau jei šiandien plagiatą iš dirbtinio intelekto įrankių sistemos atpažįsta dar ne taip gerai, tai ateityje toks atpažinimas bus tikrai efektyvus ir patikros sistemos patikimai nustatys, ar tekstas yra sugeneruotas dirbtinio intelekto įrankių. Svarbu suprasti, kad tokiomis technologijomis jau naudojamasi, žmonės vis greičiau supranta, kaip pasilengvinti savo kasdienes užduotis pasitelkiant šį įrankį. Taip pat ir moksleiviai bei studentai.
Klaidinga būtų manyti, kad mokyklose moksleiviai ar universitetuose studentai šiuo įrankiu nesinaudoja. Tad būtina permąstyti mokymo metodus, kuriais ugdome rašymo, kūrybiškumo ir analitinius gebėjimus, taip pat ir tai, kokiais metodais vertiname besimokančiųjų pasiekimus“, – svarsto pašnekovė.
Kaip ir ankstesni technologiniai laimėjimai, taip ir šis, pasak profesorės, netruks prigyti – tereikia laiko prie jo priprasti ir išmokti jį pritaikyti.
„Prieš pusšimtį metų atsiradus elektroniniam skaičiuotuvui mokytojai netgi protestavo, kad mokyklose jie būtų uždrausti, nes laikė tai grėsme mokinių matematikos žinių įsisavinimui. Bet greitai suvokta, kad grėsmė perdėta. Tad ir „ChatGPT“ ar panašių technologijų poveikis, nors šiuo metu ilgalaikėje perspektyvoje nėra išsamiai žinomas, nebūtinai bus neigiamas. Svarbu šias technologijas naudoti etiškai, skaidriai ir atsakingai“, – teigia KTU profesorė.
Dirbs vietoje žmonių?
Netrūksta ir svarstymų, ar šis įrankis gali atimti darbą iš tam tikrų profesijų žmonių. Kai kurie jau pradėjo galvoti, kad netrukus masiškai darbdaviai ims dalinti atleidimo lapelius. Anot profesorės, profesijų, kurias gali paveikti ši technologija, spektras gana platus. Tai – programuotojai, duomenų analitikai, žurnalistai, rašytojai ir turinio kūrėjai, finansų analitikai, grafikos dizaineriai. Sąrašas čia nesibaigia – rizika egzistuoja ir gerokai platesniame veiklų sąraše.
„Amerikiečių žurnalo „Fortune“ duomenimis, generatyvinis dirbtinis intelektas galimai paveiks apie 10 procentų užduočių, kurias atlieka aštuoni iš dešimties JAV darbuotojų. Tai rodo, kad dirbtinis intelektas paveiks beveik kiekvieną profesiją, tačiau nebūtinai labai didele apimtimi. Bet juk dar ne taip seniai net negalėjome įsivaizduoti kai kurių ir šiuo metu egzistuojančių profesijų.
Tad jei dirbtiniu intelektu bus galima atlikti bent dalį užduočių ir sutaupyti laiko kitoms prasmingesnėms veikloms, kodėl gi ne? Juk šios technologijos, kaip ir daugelio kitų, tikslas yra palengvinti žmonėms darbą“, – aiškina R. Kasperė.
