Lietuvos augalininkystės ūkiai - vieni efektyviausių ir stipriausių Europoje, naudojantys pačias naujausias technologijas, tačiau ir jie neapsaugoti nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kaip sausra ar iššalimas. Yra buvę metų, kai žemdirbiai dėl gamtos stichijų patyrė milžiniškus nuostolius. Būdas apsisaugoti nuo tokių meteorologinių reiškinių rizikų yra – augalų ir pasėlių draudimas, kuriam šiuo metu paramą galima gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su augalų ir pasėlių draudimo įmokų kompensavimu.
Šios priemonės naudą atskleidžia statistiniai duomenys, parodantys, kokią žalą gali padaryti viena stichijos diena. Pavyzdžiui, pernai augalus ir pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės Lietuvos ūkininkų patirtų žalų kompensavimui išmokėjo apie 15 mln. Eur. Tai yra 56 proc. didesnės išmokos, lyginant su 2021 m., kai apsidraudusiems ūkininkams buvo kompensuota 9,4 mln. Eur patirtų nuostolių. Tokiam draudimo išmokų augimui įtakos turi dėl klimato kaitos stiprėjantys ir dažnėjantys stichiniai ir kiti nepalankūs gamtos reiškiniai. Vien iškritęs gausus kritulių kiekis (t. y. liūtis) nulėmė pusę visų draudimo išmokų – daugiau kaip 10 mln. Eur. Valstybė kompensuoja sumokėtų draudimo įmokų dalį. Svarbu pažymėti, kad ši parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne.
Pasėlių draudimas išgelbėjo nuo bankroto
Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujantis Ričardas Juknevičius, valdantis apie 60 ha augalininkystės ūkį, praėjusiais metais pasėlius draudė pirmą kartą. Jį paskatino ne tik galimybė suvaldyti meteorologinių reiškinių keliamas rizikas pajamoms už būsimą derlių, žymiai išaugusios energetinių išteklių kainos ir gamybos sąnaudos, bet ir didelė valstybės parama besidraudžiantiems ūkininkams. Dabar ūkininkas Ričardas džiaugiasi priimtu sprendimu apdrausti savo pasėlius: tai pasiteisino ir padėjo ūkiui išvengti didelių finansinių problemų. Anot ūkininko, jei ne draudimo išmokos už patirtas žalas, ūkis būtų atsidūręs labai kritiškoje situacijoje: vasarą prasiautusi audra, liūtis ir kruša nusiaubė rapsus, miežius ir dalį kviečių, rapsai nukentėjo visu 100 proc., o bendrai buvo prarasta apie 70 proc. pasėlių. Kadangi pernykštė patirtis parodė, kad gamta gali sukelti įvairiausių nepalankių ir net stichinių meteorologinių reiškinių, ūkininkas patikino, jog šiemet ir vėl draus pasėlius.
Pagal statistinius duomenis, 2022 m. būtent kruša pasėliams padarė didžiausius nuostolius, nors iki šiol šis reiškinys nebūdavo pagrindinis, dėl kurio nukentėdavo Lietuvos žemdirbiai.
Valstybės parama ir paskata drausti augalus, pasėlius ir ūkinius gyvūnus
Iki šiol pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2014-2022 m. laikotarpiu buvo patvirtinta 4 999 vnt. paraiškos draudimo įmokų daliniam kompensavimui: 4 576 vnt. – augalų ir pasėlių, 423 vnt. - ūkinių gyvūnų. Šiuo metu išmokėta paramos suma sudaro 17,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti apie 4,5 mln. Eur.
Augalų ir pasėlių draudimo įmokos taip pat kompensuojamos ir iš Lietuvos biudžeto: 2012-2022 m. laikotarpiu išmokėta valstybės pagalbos suma sudaro 26,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti 4,30 mln. Eur.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos atitinka KPP priemonės sąlygas.
Kreiptis dėl paramos gali visi ūkiai
Pretenduoti į draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui teikiamą paramą gali tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą arba ūkininko ūkį. Paramos gavėjas yra ūkininkas.
Pareiškėjams, apdraudusiems augalus ir pasėlius nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.
Aktyvaus ūkininko kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas ūkininko ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą (t/ha). Ši informacija skelbiama Valstybės duomenų agentūros svetainėje.
Pagal KPP priemonę gali būti draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo meteorologinių reiškinių rizikų. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai. Apdrausti augalai turi būti auginami Lietuvos teritorijoje.
Paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui. Prieš sumokant draudimo įmokas elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami savivaldybei el. paštu. Taip pat jie gali būti pristatomi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas turi būti pasirašytas pareiškėjo parašu).
Rizikos fondai
Dėl klimato kaitos nenuspėjami, dažnėjantys ir stiprėjantys nepalankūs bei ekstremalūs gamtos reiškiniai žemdirbius lydės ir ateityje. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai augalus ir pasėlius gali apdrausti nuo nepalankių meteorologinių reiškinių, o ūkinius gyvūnus – nuo užkrečiamųjų ligų. Tačiau žemės ūkio produkcijos gamintojai turi suvaldyti ir daugiau rizikų: sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas bei kt.
Siekiant suvaldyti šias ir kitas rizikas, susijusias su klimato kaita ir įvairiomis krizėmis (pvz., energetikos ar pieno sektoriaus krizė), tiek KPP 2014-2020 m., tiek 2023–2027 m. SP laikotarpiais yra numatyta priemonė, skatinanti ūkininkus kurti Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (fondas). Tai – savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais. Šių fondų paskirtis – nuostolius patyrusių fondo narių pajamų stabilizavimas, kompensuojant patirtų nuostolių dalį. Naudos gavėjai – fondui priklausantys ūkininkai – žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Fondai turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų. Fondas, kaip atskiras juridinis asmuo, turi turėti: tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių ir veiklos taisykles.
Fondų lėšas sudaro fondo narių įnašai, iš investavimo arba palūkanų už indėlius gautos pajamos, valstybės skirta parama, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei kitos teisėtai įgytos lėšos.
Skatindama šios priemonės kūrimą ir plėtrą, valstybė teikia paramą šioms tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms:
1) tiesiogiai su fondo veikla susijusioms administracinėms išlaidoms, kurios negali viršyti 200 000 Eur sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trims metams po sprendimo skirti paramą), išmokamoms pagal sekančią tvarką:
- ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais,
- ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais,
- ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais;
2) iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 000 Eur vienam fondo nariui;
3) iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų fondo nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro fondo nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas Fondo veiklos taisyklėse). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašui ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Kaip rodo kitų šalių pavyzdys, ūkininkams Fondai gali pasiūlyti alternatyvias galimybes draustis nuo jiems aktualių rizikų. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt