Trumpų tiekimo grandinių reikšmė
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (Strateginis planas) pažymima itin didelė trumpų tiekimo grandinių reikšmė. Jos pradėtos plėtoti 2014-2020 m., parama trumpoms tiekimo grandinėms išliks ir naujuoju finansiniu laikotarpiu.
Jų plėtra skatina tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, taip sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje. Jos sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių, taip pat produkcijos transportavimo ir pardavimo kaštus, lokalizuoja žemės ūkio ir maisto produktus ir sieja juos su kilmės vieta. Tai turi reikšmingą įtaką, užtikrinant labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą, gyvybingumą, aktyvesnę gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę. Ši priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinama vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas.
Pagrindinė sąlyga – bendradarbiauti
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) trumpos tiekimo grandinės buvo remiamos skatinant paramos gavėjų bendradarbiavimą – nuo smulkių ir vidutinių ūkių partnerystė. 2023–2027 m. laikotarpiu tikimasi didesnio aktyvumo, juolab kad bus įgyvendinama viena Žaliojo kurso sudėtinių dalių – strategija „Nuo lauko iki stalo".
KPP priemonė „Bendradarbiavimas" (veiklos sritys: „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui" ir „Parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu") įsibėgėjo ne iš karto.
„Svarbiausias ir sunkiausias dalykas, kad pareiškėjai paramos turėjo kreiptis ne vieni, o su partneriais, kitaip tariant, – bendradarbiauti. Tą barjerą daug kam, matyt, buvo sunkiausia įveikti. Bet procesas vis tik išjudėjo ir dabar jau sekasi visai neblogai. Trumpoms tiekimo grandinėms įgyvendinti, jas vystyti ir populiarinti, buvo sukurti trys paramos teikimo modeliai, kuriuos pareiškėjai gali rinktis pagal savo ekonominį pajėgumą", – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pirmas modelis orientuotas į smulkų ūkininką (, kai susijungia keli (mažiausiai du), asmenys pareiškėjas ir partneris. Jie savo auginamą ar gaminamą produkciją gali tiekti į turgelius, įkurti parduotuvę – elektroninę ar fizinę, taip pat gali prekiauti ir ūkyje. Tokiam paramos modeliui skiriama iki 150 tūkst. Eur paramos.
Antram trumpos grandinės modeliui vystyti parama siekia 250 tūkst. Eur. „Stambesni ūkininkai arba didesnė jų grupelė gali užtikrinti didesnį savo užaugintos produkcijos kiekį, tad gali bendradarbiauti su vaikų darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, slaugos namais, kavinėmis ar restoranais, kurie nori imti šviežią produkciją iš ūkių. Taigi, dažniausiai paramos prašo ūkininkų grupės, kur susitaria 3 ar 4 asmenys, ir vysto trumpą tiekimo grandinę. Taip susikuria, galima sakyti, maži rajoninio tipo logistikos centriukai", – aiškino N. Padvaiskaitė.
Stambiausia parama – iki 1,5 mln. Eur – skiriama regioniniams logistikos centrams steigti, kai statomos naujos patalpos. Kai patalpos nuomojamos, paramos suma mažesnė – iki 700 tūkst. Eur. „Šis modelis reikalauja jau didesnio masto produktų pasiūlos, todėl į tokia grandinę jungiasi ir bendradarbiauti gali ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, į vieną vietą suveždami savo produkciją, o tai leidžia aptarnauti didesnį kiekį vartotojų – regione ar net visos Lietuvos mastu. Vienas toks logistikos centras yra įsteigtas Kauno rajone. Dar viena paraiška gauta šį rudenį, ji dar vertinama", – pastebėjo ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.
Išlieka jau veikiančios trys schemos
Tikimasi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu trumpų tiekimo grandinių plėtra bus dar aktyvesnė. Strateginiame plane numatyta jas vystyti pagal tuos pačius ir dabar jau veikiančius tris modelius. Tam skirta 10 mln. Eur.
Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis: pagal 1-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – 150 000 Eur; pagal 2-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – 250 000 Eur; pagal 3-ąją paramos schemą bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas- nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms.
Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.
Svarbu tai, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA.