Populiariausios investicijos į žemės ūkio valdas
Dabartinis finansinis laikotarpis kitoks, nei buvo ankstesnė kaimo plėtros programa. Užsitęsus deryboms dėl naujųjų reglamentų, 2014–2020 m. KPP buvo pratęsta dar 2 metams, kartu skirta ir papildomų paramos lėšų. Pridėjus pereinamajam 2021–2022 m. laikotarpiui gautus pinigus, Lietuva vien KPP turėjo apie 2,8 mlrd. eurų.
„Tai gana įspūdingas biudžetas. Mūsų žemės ūkis ir kaimas vien iš KPP per metus gavo po maždaug 316 mln. eurų", – apibendrindama praeinantį KPP laikotarpį pastebėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Kaip ir anksčiau, populiariausia buvo KPP priemonė, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas. Ūkininkai sėkmingai naudojosi šia parama ir įsigijo naujos technikos, įrangos, technologinių įrengimų, statė gamybinius pastatus, ėmėsi apdoroti ir perdirbti ūkyje pagamintus žemės ūkio produktus.
„Džiugu, kad net 60 proc. projektų buvo įgyvendinami gyvulininkystės ūkiuose – tame sektoriuje, kuris daug metų susiduria su didžiausiais iššūkiais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei kilusios energetinės krizės", – akcentavo J. Stakėnienė.
Apie 4,5 tūkst. projektų jau įgyvendinta, kiti dar įgyvendinami, tad iki 2025 m., kada bus galutinai išmokėtos lėšos, tikimasi, jog paremtų žemės ūkio valdų skaičius bus gerokai didesnis.
Populiarumo nestokojo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo" priemonė. Parama pasinaudojo ir įsikūrė 2 455 jaunieji ūkininkai, kiti dar įgyvendina projektus. Paremta jau ir apie 6 716 smulkiųjų ūkių, jų bus dar daugiau. Parama patiems smulkiausiems ūkiams nors ir nebuvo didelė, bet labai
patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų, tai palengvino investavimo galimybes.
Buvo skatinamas ir ekologinis ūkininkavimas – paremti ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas sudaro apie 276 tūkst. ha.
Parama už tvarų ūkininkavimą
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui įgyvendinti numatyta 4,2 mlrd. eurų, iš tos sumos 283,4 mln. eurų – nacionalinio biudžeto pinigai. Paramos lėšos bus mokamos iki 2029 m. pabaigos. J. Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad Strateginis planas žada aukštesnį kokybinį šuolį žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
„Šio laikotarpio lėšos bus nukreipiamos tiesioginei paramai, ūkininkams mokant tiesiogines išmokas – naujajame laikotarpyje numatyta bazinė tiesioginė išmoka apie 80 Eur/ha -, ir sektorinėms programoms, kuriomis bus paremtas vaisių ir daržovių sektorius, bitininkystė, vyno gamintojai", – vardijo J. Stakėnienė, priminusi, kad Lietuva tapo vyno gamintojų šalimi.
Kaimo plėtros lėšos taip pat bus labai svarbios, bet jos bus skiriamos kitais principais – daugiau orientuojantis į tvarų ir aplinkai bei klimatui draugišką ūkininkavimą. Tam sukurta per 40 priemonių, kurios nukreiptos į mažesnį trąšų naudojimą, augalų kaitą, dirvos apsaugą jautriausiu periodu – žiemą, kad iš dirvožemio į upelius ir ežerus nebūtų išplaunami augalų apsaugos produktų, trąšų likučiai ir kt.
„Džiaugiamės, kad pavyko sukurti paramos schemą, skirtą gyvūnų gerovei, iki tol reglamentai tokios galimybės nesuteikė. Šią paramą pirmą kartą gaus tiek kiaulininkystės, tiek paukštininkystės ūkiai. Tačiau parama bus teikiama ne už įprastinį ūkininkavimą, bet už aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą, tai reiškia, kad kiaulėms ir paukščiams turės būti skirta daugiau erdvės Taip pat parama bus teikiama, jeigu ūkiuose nebus naudojami antibiotikai, išskyrus atvejus, kai yra reikalinga gydyti paukščius", – sakė ŽŪM atstovė.
Dėmesys smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams
„Strateginiame plane ypač daug dėmesio kreipiama smulkiausiems ūkininkams, kuriems yra sudėtingiausia ūkininkauti ir kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais. Esminis pokytis dėl perskirstymo išmokos: anksčiau ji buvo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar – už 50 ha. Ir ji bus atitinkamai diferencijuojama, priklausomai nuo to, kiek ūkis turi ha. Dar viena naujovė – jeigu anksčiau perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar ją gaus tik tie ūkiai, kurie valdo ne daugiau kaip 500 ha", – aiškino J. Stakėnienė.
Naujų gerų pokyčių numatyta ir remiant jaunuosius ūkininkus. Skatinant kartų kaitą kaime jiems padidinta parama. „Anksčiau jie iš tiesioginių išmokų voko gaudavo papildomą išmoką už pirmuosius 90 ha, dabar plotas sumažintas iki 70 ha, tačiau svarbu pažymėti, kad išmoka bus gerokai didesnė – bus mokama 137 Eur/ha, o iki šiol jie gaudavo po 87 Eur/ha", – teigė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė.
Taip pat jauniesiems ūkininkams didėja nuo buvusių 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka. Be to, jie galės pasinaudoti lengvatine paskola. Tikimasi, kad tai suteiks galimybes įgyvendinti ambicingesnius projektus.
Ekoschemos sukurtos visiems sektoriams
Ūkininkai jau žino, kad nuo kitų metų bus galima dalyvauti naujose priemonėse – ekologinėse sistemose (ekoschemose). Pagal jas parama bus teikiama tam tikram ploto vienetui, kuriame bus ūkininkaujama laikantis aukštesnių aplinkosaugos ir ūkininkavimo praktikų standartų.
Visų laikotarpių programų įgyvendinimui naudojami ne tik ES, bet ir nacionalinio biudžeto, kuris surenkamas iš visų šalies gyventojų, pinigai, todėl ūkininkai turi prisidėti prie viešųjų gėrybių kūrimo, kad tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, nesusiję su žemės ūkiu, jaustų paramos naudą.
„Visuomenės lūkestis – valgyti sveiką, kokybišką maistą, taip pat turėti švarią aplinką, neužterštus vandenis, todėl ir ūkininkams nuo kitų metų bus mokama būtent už pastangas ūkininkauti tvariai. Norėdami gauti paramą, ūkininkai turės griežtai laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų ir valdymo reikalavimų. Pavyzdžiui, ūkininkas, norintis tame pačiame lauke auginti kviečius dvejus metus iš eilės, iki sėjos turės pasėti tarpinę kultūrą (posėlį) ir išlaikyti jį 6 savaites. Tik po to ūkininkas galės pasėti žieminius kviečius. Pažeidus šį reikalavimą, jam gali būti taikomos sankcijos", – teigė J. Stakėnienė.
O jeigu ūkininkas norės gauti papildomą išmoką, jis gali pasinaudoti viena iš ekoschemų ir taikyti 4 augalų kaitą. Jis negalės metų metais tame pačiame plote auginti tos pačios kultūros, bet turės kaitalioti 4 po laukus keliaujančias kultūras, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ekoschemos yra sukurtos visiems sektoriams, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo to, kuo jie užsiima, galėtų pasinaudoti vienokia ar kitokia ekologinės sistemos paramos schema.
Artimiausiu metu pasirodys konkrečios paramos taisyklės, o dabar skelbiami dokumentai leidžia ūkininkams planuoti savo veiklą ir laiku bei tinkamai pasiruošti kitų metų pasėlių deklaravimui ir paramos priemonių įgyvendinimui.