„Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų", – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas.
Strateginiame plane ekologinio ūkininkavimo plėtra skatinama tiek tiesioginės paramos, tiek kaimo plėtros lėšomis – perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo bus remiamas per ekoschemą, o ekologinis ūkininkavimas – ir per ekoschemą (sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), ir per kaimo plėtros intervencinę priemonę (parama už javus ir daugiametes žoles).
Ekoschemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu" gali rinktis norintys soduose ir uogynuose įrengti feromonų gaudykles, vabzdžių namelius, paukščių inkilus, tarpueiliuose išlaikyti žolinę dangą ir taip sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą. Išmokos dydis – 102 Eur/ha. Ji bus mokama pareiškėjams, sodus ir uogynus tvarkantiems gamtai palankiu būdu ne mažesniame kaip 1 ha plote.
Pareiškėjai, pasirinkę šią ekoschemą įsipareigos 1 ha sodų ar uogynų plote nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. įrengti bent 1 feromonų gaudyklę vabzdžių kenkėjams, ir bent 2 inkilus paukščiams ir lizdus vabzdžiams, o sodų ir uogakrūmių tarpueilius apsėti ir/ar laikyti apsėtus žoliniais augalais.
Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato.
Norintys vaisių, uogų ir daržovių auginimui naudoti aplinkai palankesnes gamybos technologijas gali rinktis ekoschemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)", pagal kurią jiems bus mokama 337 Eur/ha išmoka kasmet per visą 3 metų įsipareigojimų laikotarpį. Mažiausias plotas šiai išmokai gauti – 1 ha.
Pareiškėjai, ėmęsi šios veiklos, įsipareigos agrarinės aplinkosaugos klausimais naudotis individualiomis, specializuotų konsultantų paslaugomis, auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (arba) daržoves atvirame grunte, laikantis Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių, taip pat pateikti sertifikatą, patvirtinantį dalyvavimą nacionalinėje kokybės sistemoje.
Tarp papildomų reikalavimų, norint produkciją ženklinti ženklu „Kokybė" – dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikimas ir jais remiantis sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, sėjomainos plano sudarymas ir jo laikymasis (daržininkystės ūkiams), piktžolių naikinimas pasėliuose (antrojoje vegetacijos pusėje) atliekamas mechaninėmis priemonėmis ir kt.
Pasiūlytos 10 ekoschemų apima visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje", taip pat „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu", „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa", „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis", „Eroduotos žemės keitimas pievomis", „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema", „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas", „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo", „Gyvūnų gerovė", „Ekologinis ūkininkavimas" (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).
Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA.