Kada tai – susižavėjimas, o kada – meilė?
Paklausus, kaip paauglystėje atskirti, kad tai jau meilė, o kada susižavėjimas, Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė sako, kad susižavėjimas – momentinis jausmas, kuris kūne kyla staiga. Gali būti jaučiami šiurpuliukai, tarsi drugelių plazdėjimas pilve. Tai siejasi su fizine aistra, kai jaučiame fizinį potraukį, gerai nepažįstant kito. Tą jausmą galima išgyventi net nematant žmogaus, tik galvojant apie jį.
„O tikra meilė sujungia ir susižavėjimą, ir kito žmogaus pažinimą, ir atsakomybę už kitą žmogų, ir priimamas jis toks, koks yra. Kai aš įsipareigoju rūpintis kitu žmogumi, nenoriu jo įžeisti, abu stengiamės vienas dėl kito. Susižavėjimo jausmui kilti tereikia kelių sekundžių, o meilės jausmui gimti prireikia ir kelerių metų“, – paaiškina V. Mikutaitienė.
Pasak psichologės, dažniausiai pirmoji meilė tebūna susižavėjimas. Ir mes įsimylime savo iliuziją. Tą žmogų, apie kurį svajojame, o ne tą realų, esantį šalia: „Užgimus pirmiesiems santykiams neretai save stengiamės pakeisti, pateikti taip, kad mus labiau mylėtų. O paskui kuo ilgiau bendraujame, tuo labiau imame save atskleisti ir reikalauti iš kito daugiau, nei jis mums gali duoti. Geriausia neapsimetinėti, o būti savimi ir neskubėti įsipareigoti, kol vienas kito gerai nepažinote.“
Į klausimą, kaip atskirti, kad kitas žmogus tavęs nemyli ir kad galbūt net esi išnaudojamas, V. Mikutaitienė paaugliams pataria pirmiausia paklausti savęs, ar jūsų draugas, partneris sugeba duoti, o ne tik imti, kalbant apie santykius: „Kai stengiasi tik vienas, tai jau ir yra išnaudojimas. Aiškiausias požymis, kad esi išnaudojamas, yra kaltės jausmas, – jeigu nuolat jautiesi kaltas, bet tikrai stengiesi ir darai daugiau nei antroji pusė. Tokiu atveju BĖK, nes tave išnaudoja.“
Nuo draugystės pradžios iki sekso – mažiausiai 100 dienų
Psichologės-psichoterapeutės paklausus, kada galima pirmą kartą pasimylėti nuo draugystės pradžios, kad tiek mergina, tiek vaikinas išlaikytų garbę ir orumą, ji atsako labai paprastai: „Jei tau 12–16 metų, atskaitos taškas yra tavo paties, kaip žmogaus, fiziologinė branda, o ne laikas, kiek bendrauji. Jei draugas daug vyresnis už tave, tai bus laikoma nepilnamečio tvirkinimu, kas yra draudžiama įstatymo. Jei tau daugiau nei 16 metų, rekomenduočiau pirma gerai pažinti draugą. O tai gali užtrukti ir 1–2 metus.
Net mokslininkai sako, kad meilė išaiškėja po 3 metų bendravimo. Tad minimalus laikotarpis yra 100 dienų arba pusę metų, kad būtų galima pažinti kitą žmogų ir pasitikėti.“
Nutraukti santykius įmanoma ir gražiai, o jei sunku – pagalba tikrai yra
Neretai paaugliai sunkiai nutraukia santykius, tad kaip tai padaryti gražiai? Psichologė atsako, kad svarbiausia – stengtis neįskaudinti ir neturėti paslapčių: „Geriau jau kuo anksčiau nutraukti santykius, bet ne draugauti su keliais vienu metu. Labiausiai kitą žmogų skaudina išdavystės, melas. Tada ir kyla didžiausias pyktis. Jei norite gražiai išsiskirti, būkite atviri ir išsakykite, kuo jūs netinkate vienas kitam. Nekaltinkite, bet pripažinkite savo klaidas.“
Kaip vėl atrasti pasitikėjimą savimi, jei tave išduoda? Su kuo reiktų pasikalbėti, jei nesinori apie tai sakyti tėvams? V. Mikutaitienė sako, kad klysti žmogiška: „Galime suklysti pasirinkę partnerį, ir kitas žmogus gali suklysti – išduoti. Pasikalbėkite su savo draugais. Tikrai tarp draugų atsiras tas, kurį irgi išdavė. Žinoma, protingiau kreiptis į specialistą – psichologą, socialinį pedagogą, socialinį darbuotoją. Galite skambinti nemokamu pagalbos telefonu (116 111) – jus išklausys, palaikys. Svarbiausia – nelikite vieni. Galite ir tėvų paprašyti, kad užrašytų pas psichologą. Neskubėkite iš vienų santykių ieškodami paguodos pulti į kitus.“
Atpažinus toksiškus santykius, reiktų daryti sprendimus
„Paauglystėje užmezgus romantiškus santykius galima pažinti artimą bendravimą, empatiją, kito žmogaus ir savo emocijas. Kai santykių pagrindas yra nuoširdus bendravimas ir artumas, patys santykiai gali padidinti tavo laimės jausmą, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Tačiau nepamiršk, kad dauguma paauglių, kaip ir tu, vis dar mokosi valdyti savo nuotaikas, impulsyvumą, atrasti intymius santykius, tad kai kada tam tikras elgesys su partneriu paskatina vystytis toksiškus santykius“, – „Pagalbos sau“ tinklalapyje į paauglius kreipiasi vaikų ir paauglių psichologė Jurga Raudienė.
Toksiškas elgesys, pasak psichologės, gali būti, jeigu antroji pusė per daug pavydi ar savininkiška, praleidžia mažiau laiko su šeima ir draugais, stengiasi kontroliuoti, visada žinoti, ką veiki, kaip rengiesi, ką veiki socialiniuose tinkluose, su kuo bendrauji. Taip pat negerbia tavo norų, tikslų, ambicijų. Ir dar kas labai svarbu – demonstruoja agresyvų ar net smurtinį elgesį konfliktų metu.
Toksiškas elgesys gali būti apibusis arba vienpusis ir skatinti pernelyg didelį prieraišumą bei priklausomybę vienam nuo kito. Bendras darbas, kuriant sveikus santykius ir pasitikėjimą, gali padėti atkurti gražų bendravimą, jei atsirado toksiškų bruožų. Jeigu ginčydamiesi matote pernelyg didelį agresyvumą iš vienos ar kitos pusės, svarbu suprasti, kad tai neturi nieko bendro su meilės jausmu. Toks elgesys kelia pavojų jums abiem, tad vertėtų pagalvoti, kaip galima suvaldyti kylančius jausmus arba pasitraukti iš pavojingos situacijos. Jeigu jauti grėsmę, būtinai kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį ar draugą.
„Jei jauti, kad santykiai su kitu žmogumi toksiški, tai tave skaudina ar verčia negerai jaustis, turi padaryti sunkų sprendimą, net jei ir myli savo antrąją pusę. Meilė niekada neturi kelti pavojaus tavo emocinei sveikatai bei saugumui. Apmąstyk, dėl kokių priežasčių negerai jautiesi palaikydamas šiuos santykius, ir priimk sprendimą, kuris leistų tau ir tavo antrajai pusei pasijausti geriau, net jei tai reiškia, kad jums teks išsiskirti“, – nuoširdžiai pataria J. Raudienė.
Esminiai patarimai įsimylėjusių paauglių tėvams
Kai dukra arba sūnus pirmą kartą įsimyli, psichologė Giedrė Starkevičiūtė pataria visų pirma nekelti papildomo streso: „Paauglystėje formuojasi tapatumas, vertybės, požiūris. Šis periodas dažnai lydimas stiprių išgyvenimų ir jausmų, jie paaugliui sukelia didelį stresą. Pasistenkite neapgalvotu elgesiu nesukelti jo dar daugiau. Stresas būna teigiamas, skatinantis tapti geresniam, keistis. Bet gali kilti ir iš konfliktų, nesusikalbėjimo šeimoje.“
Psichologė kviečia tėvus išlikti kritiškus turint omeny poelgius. Jeigu pastebėjote netinkamą paauglio elgesį (praleidžia pamokas, konfliktuoja su mokytojais, laiku negrįžta į namus), svarbu suprasti tikrąją to priežastį. Niekas nepadės geriau nei nuoširdus, pagarbus, pagrįstas pasitikėjimu ir šiluma pokalbis. Jeigu santykiai sudėtingi, patartina kreiptis į psichologą pagalbos. Gali būti, jog dar iki paauglystės santykiai buvo pažeisti.
G. Starkevičiūtė pataria vengti perdėtos kontrolės, bet jei paauglio elgesys tampa ypač pavojingas (psichoaktyvių medžiagų vartojimas, vagystės ir pan.), reiktų reaguoti. Tačiau jeigu paauglys visą laiką ir dėmesį skiria savo susižavėjimo objektui ir keičiasi jo laisvalaikis, bendravimas su draugais, šeima – nieko netinkamo nėra. Įveikite savo nerimą dėl pamažu prarandamos įtakos augančiam vaikui.
Labai svarbu, pasak psichologės, susipažinti su savo vaiko mylimu žmogumi: „Būsite ramesni žinodami, su kuo ir kaip dukra arba sūnus leidžia laiką, jeigu pažinsite savo atžalos antrąją pusę. Ir paauglys jausis saugiau, jeigu tėvai draugą priims, palaikys. Tai padarykite, net jeigu jūsų vaiko žavesio objektas jums nekelia didelio džiaugsmo. Pabandykime į pasaulį žvelgti ne iš savo patirties, bet jauno, emocingo, savęs ieškančio žmogaus akimis.“
Dar vienas svarbus G. Starkevičiūtės patarimas tėvams – parodyti pagarbą ir palaikymą: „Aiškiai parodykite, jog gerbiate, suprantate ir palaikote paauglio pasirinkimą. O savo pastebėjimus išsakykite ne kaip baimę ir kritiką. Kad ir kokių pavojų ar problemų atsirastų paauglio gyvenime, stiprus tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys yra veiksmingiausias vaistas nuo gyvenimo negandų, sudėtingo elgesio ir didžiosios dalies rūpesčių.“
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, pasak psichologės, – tai padėti vaikui išbūti su savo jausmais: „Jei pirmoji meilė nuvilia, pažeidžia pasitikėjimą, gali kilti emocinių sunkumų mezgant darnius santykius ateityje. Bet ankstyvi išgyvenimai gali išmokyti, kaip priimti netektį ar nusivylimą. Svarbu ne paneigti jausmus, o padėti dukrai ar sūnui su jais išbūti. Tačiau jeigu skausmas gilus ir nepraeina, būtina kreiptis į specialistą.“
Susidūrus su įvairiais gyvenimiškais iššūkiais nemokamai psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima gauti įvairiai (www.pagalbasau.lt):
- Jei jauti emocinių sunkumų ir nori su kuo nors pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamų psichologo konsultacijų be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
- Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo bei kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkis į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, jis įvertins psichikos sveikatos būklę, nustatys diagnozę ir skirs reikiamą gydymą (vaistų ir (ar) psichologinių konsultacijų).
- Prireikus gydytojas gali siųsti gauti specializuotų paslaugų ligoninėje ar dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
