Vaikai ir paaugliai kasdien tarpusavyje bendrauja angliškai ar kaitalioja šią kalbą su lietuvių. „AMES Education“ vadovė, sertifikuota Britų Tarybos Education UK ir studijų Kanadoje konsultantė Eglė Kesylienė sako, kad vis labiau besiplečiantis pasaulis skatina mokytis. Nekalbantys angliškai vis dažniau renkasi pradėti mokytis, o kalbantys – tobulinti. Tačiau tai dar nereiškia, kad ateityje anglų kalba dabartiniams vaikams taps tokia pat įprasta, kaip lietuvių.
Kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi norinčių mokytis anglų kalbos skaičiai Lietuvoje?
2019 m. „Eurostat“ statistika rodo, kad Lietuva Europos Sąjungoje yra ketvirta pagal gyventojų skaičių, kurie moka bent vieną užsienio kalbą. Žinoma, vyresni, tikriausiai, moka rusiškai, jaunesni – angliškai, tačiau procentas – nemažas. Net egzistuoja mitas, kad dabar anglų kalbą moka visi.
Iš patirties galiu pasakyti, kad lietuvių anglų kalbos žinių lygis auga, tačiau norinčių išmokti šią kalbą per pastarąjį dešimtmetį tikrai nemažėja. Jeigu prieš 10–15 m. pas mus mokytis ateidavo daugiau pradedančiųjų, šiuo metu daugiausia žmonių kreipiasi norėdami patobulinti savo turimas anglų kalbos žinias ar išugdyti įprotį profesiniam žodynui. Jeigu lygintume mūsų paslaugų krepšelį procentais, 80% procentų sudaro norinčių mokytis anglų kalbos, ir 20% – prancūzų, vokiečių ir italų.
Kas lemia taip sparčiai augantį anglų kalbos populiarumą?
Didžiausią įtaką, turbūt, daro suvokimas apie galimybes, kurias žmogui „atrakina“ anglų kalba – dažnai tenka girdėti, kad šiais laikais, nemokėdamas anglų kalbos, žmogus jaučiasi nepilnaverčiu. Be jos dažnas šiandien neįsivaizduoja savo darbinės veiklos, kelionių, kasdieninio gyvenimo niuansų ir pramogų, jaunuoliai – būsimos karjeros. Juk ne tik stojant į užsienio universitetą anglų kalbos žinių prireiks.
Kaip vertintumėte lietuvių anglų kalbos žinias, lyginant su kitų šalių piliečių?
Pasauliui susitraukiant iki kelių kompiuterio klavišų paspaudimų, anglų kalba tapo ne tik reikalingesnė, bet ir lengviau prieinama, todėl bendras anglų kalbos žinių rezultatas gerėja: „EF English Proficiency Index“ 2021 m. ataskaitos duomenimis, nuo 2015 m. trisdešimtmečių anglų kalbos žinios visame pasaulyje pagerėjo net tris kartus.
Lietuvos gyventojų anglų kalbos žinių lygis „EF EPI 2021“ šalių ir regionų reitinguose įvardintas aukštu – Lietuva užima 24 vietą iš 112 pasaulio šalių bei 20 vietą iš 35 Europos šalių. Tiesa, pasauliniame indekse Lietuvos pozicija per porą metų nepasikeitė, nors 2019 m. buvome šoktelėję į 21 reitingo vietą.
Galiu iš patirties pasakyti, kad lietuviai (ypač jaunesni, gyvenantys didmiesčiuose) tikrai gali pasigirti aukšto lygio kalbos žiniomis, kurios kasmet gerėja – dėl to daugėja studijuojančių užsienyje ir dirbančių tarptautinėse kompanijose. Gebėjimu sklandžiai bendrauti angliškai artėjame prie Skandinavijos šalių ir tikrai lenkiame ne vieną ekonomiškai stiprią Europos šalį.
Verta paminėti, kad geriausiai mūsų žinios atsiskleidžia vartojant „atostogautojų“ žodyną – užsisakant viešbutį, paslaugas, bendraujant restorane ar parduotuvėse, tačiau kasdienėje veikloje taikydami profesinės kalbos žinias, turime dar stipriai pasitempti. Pačiai ne kartą teko stebėti, kaip aukštas pareigas užimantys arba su užsienio partneriais bendradarbiaujantys lietuviai negali sklandžiai išreikšti minčių ar pridaro grubių kalbos klaidų, dėl kurių kyla nesusipratimų.
Regis, kasmet lietuviai vis geriau supranta ir kalba angliškai, kaip manote, kodėl?
Kalbėdami angliškai, galime gauti įvairesnės informacijos, kokybiškesnių darbo pasiūlymų ir užmegzti įvairesnį asmeninį bei profesinį kontaktų tinklą. Pirma priežastis – tikslinė vaikų edukacija. Animaciniai filmukai ir edukacinės laidos vaikams, anglų kalbos pamokėlės nuo 1–2 metų darželiuose, angliškus žodžius ar frazes vartojantys ar netgi angliškai namuose kalbantys broliai ir seserys, technologijos, kurios supa nuo gimimo. Vaikai nuo pat mažumės pratinami prie anglų kalbos skambesio, todėl ilgainiui ji tampa sava.
Antra priežastis – socialinių tinklų įtaka, kadangi kanalai priverčia mokytis pasaulinei auditorijai suprantamos kalbos. Tai nėra vien gerai, interneto autoriai patys ne visada moka taisyklingai kalbėti angliškai, todėl vaikai, paaugliai išmoksta pavienių žodžių, bet vėliau negeba jų sujungti į rišlų, taisyklingą sakinį.
Suaugusieji neatsilieka nuo jaunosios kartos, nes anglų kalba dirbančiam žmogui šiais laikais yra ne užsienio kalba, bet nuo karjeros perspektyvų neatsiejamas darbo įrankis. Net tie, kurie daugelį metų šios kalbos nesimokė, šiuo metu jaučia poreikį ir stengiasi šią spragą užpildyti, kad galėtų sėkmingai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Noriu pabrėžti, kad anglų kalbos lygis dažnai priklauso nuo interesų, pomėgių ir šaltinių internete, kuriais kasdien naudojamasi – tie, kurie reguliariai klausosi oficialių žinių, žiuri filmus, skaito, dalyvauja mokymuose anglų kalba, gali pasigirti itin aukštu anglų kalbos lygiu.
Viešojoje erdvėje vartojama vis daugiau angliškų terminų, trumpinių. Ar tai reiškia, kad juos supranta įvairesnio amžiaus grupės?
Vartoti angliškus terminus, trumpinimus, jaustukus, įterpiant juos į savo kalbą, yra tapę išties labai įprasta, ir tą daro įvairaus amžiaus žmonės, ne tik jaunimas, visgi, dėl anksčiau aptartų priežasčių, pastarieji „anglizmų“ kasdienėje kalboje vartoja daug daugiau. Viena vertus, tai galime laikyti mada, kita vertus, tam tikri terminai per ilgą laiką įsitvirtino mūsų kalboje, kadangi sunku juos visiems suprantamai išversti į lietuvių kalbą.
Jauni žmonės tarpusavyje dažnai kalbasi angliškai arba kaitalioja šią kalbą su lietuvių – ar ateityje vaikams anglų kalba bus lyg gimtoji?
Nemanau, kad ateityje anglų kalba taps lygiavertė ar pakeis gimtąją kalbą, tačiau jau dabar jauni žmonės nejaučia didelio barjero ar baimės jausmo bendrauti angliškai – net ir tarpusavyje bendraudami jie lengvai „persijungia“ iš vienos kalbos į kitą. Prisiminkime ne tokius senus laikus, kai visi vaikai bent kažkiek mokėjo rusiškai ir, tarpusavyje bendraudami, įterpdavo vieną ar kitą rusišką žodį.
Žinoma, ateityje, augant dabartinei jaunajai kartai, labai tikėtina, kad šis barjeras dar labiau tirps, vaikai angliškai kalbės lengviau, nejausdami didelio diskomforto, tačiau yra nemažai vaikų, kurie anglų kalbos mokosi tik mokykloje ir neturi galimybių ar tiesiog nenori lavinti jos kitais būdais. Todėl ir ateityje bus tam tikra dalis jaunų žmonių, kurių anglų kalbos žinios atsiliks nuo bendraamžių, jei į jų lavinimą nebus investuojama pakankamai pastangų ir laiko.
Kaip manote, dažnesnis anglų kalbos vartojimas lemia ir bene geriausiai išlaikomus valstybinius brandos egzaminus?
Tikrai tai yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerus valstybinių egzaminų rezultatus, bet ne vienintelis. Jaunimas anglų kalbą vartoja kasdien skirtingais tikslais: ir informacijos paieškai, ir bendravimui, jau nekalbant apie itin aukšto lygio jų technologinį išprusimą, darantį įtaką anglų kalbos lavinimui netiesioginiu būdu. Kadangi egzamino metu tikrinami 4 įgūdžiai (rašymo, klausymo, kalbėjimo ir supratimo), turima didesnė šių įgūdžių praktika bei sinergija lemia ir geresnius egzamino rezultatus.
Kaip manote, ar prie vyresnių žmonių noro suprasti angliškai prisidėjo ankstesnė emigracijos banga?
Noras susikalbėti su lietuviškai jau nekalbančiais anūkais ar užsieniečiais vaikų sutuoktiniais neabejotinai paskatino nemažai vyresnių žmonių išmokti kalbą, kuri ne vienerius metus jiems buvo svetima. Visgi, yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia mokytis kalbos vyresniame amžiuje: vieniems tai – atsivėrusios galimybės keliauti, kitiems – tokių technologijų, kaip kompiuteris ar telefonas, naudojimas, dar kitiems – noras kokybiškai išnaudoti išėjus į pensiją atsiradusį laisvo laiko perteklių ar praturtinti lietuviškos televizijos transliuojamą turinį.
Kokios naudos Lietuvai bei lietuviams atneša ar ateityje gali atnešti geros anglų kalbos žinios?
Naudų tikrai labai daug. Nykstant sienoms tarp šalių, atsivėrus neribotoms galimybėms mokytis, keliauti, dirbti iš bet kurios pasaulio šalies, anglų kalba jau yra ir tikrai bus raktu, atrakinančiu daugybę durų. Jos mokėjimas lietuviams leis dirbti geriausiose pasaulio kompanijose, semtis patirties ir panaudoti ją savo šalies labui, tinkamai atstovauti savo šalį valstybiniu lygmeniu ir būti kompetentingiems įvairiose darbinėse ir gyvenimo situacijose.
Kas lietuviams svarbiau – išmokti gerai kalbėti, rašyti ar suprasti angliškai?
Kurie įgūdžiai žmogui svarbiausi, tikriausiai, lemia tikslas – kodėl bus kalbama angliškai? Jei vyresniems žmonėms svarbiausia suprasti esminius dalykus ir gebėti susikalbėti bent paprasčiausiomis frazėmis, jaunajai kartai to tikrai nepakanka. Jiems svarbu mokėti ne tik gerai kalbėti ar suprasti kasdieninę, „buitinę“ kalbą, bet ir gebėti išreikšti argumentuotą nuomonę ir žodžiu, ir raštu, analizuoti ir apibendrinti įvairią informaciją, o tam reikia gerų akademinių žinių, turtingo žodyno ir plataus mąstymo. Vartojantiems anglų kalbą darbinėje aplinkoje, svarbu dalykinės anglų kalbos žinios žodžiu ir raštu. Tačiau tai nereiškia, kad nuo žemesnio anglų kalbos lygio neverta pereiti prie aukštesnio – net ir vyresnio amžiaus žmonėms įvairesnis žodynas ir vidinė laisvė bendrauti gali atverti naujų galimybių. Pavyzdžiui, išmokus dirbti kompiuteriu, susirasti internetu naują hobi ar draugų bendravimui iš viso pasaulio.
