Mokslų daktarė įvertino matematikos egzamino tragediją: Z kartos mokiniai yra kitokie

„Vis dar laukiu, kol man to prireiks realiame gyvenime“, – turbūt dažnam interneto platybėse matytas memas, pašiepiantis matematikos pamokose reikalaujamas formules. Tačiau realybė šiemet tokia, kad net 35 proc. laikiusiųjų matematikos egzaminą nesurinko net minimalaus reikiamo balo, ir egzamino neišlaikė. „Delfi“ kalbinta matematikos ekspertė, mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė teigia visais laikais girdėjusi mokinių abejones, kam jiems ta matematika. Tyrinėdama skirtingų kartų mokymosi ypatumus, matematikė įvardija šiandieninės situacijos priežastis ir sprendimą, kurio nepriėmus, anot jos, rezultatai ir toliau prastės.

Sunkumų kelia ir Z kartos bruožai: per daug pasitiki internetu, nesuvokia sistemų

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytoja dr. Violeta Kravčenkienė prisipažįsta, kad šių metų matematikos egzamino rezultatai jai buvo netikėti. Matematikos ekspertė prognozavo, kad neišlaikiusiųjų dalis galėtų siekti 20–25 proc., nes užduotys neatrodė sudėtingesnės už pernykštes.

Antradienį paskelbus egzamino rezultatus, pasitvirtino išankstiniai duomenys – neišlaikiusiųjų dalis siekia net 35 proc. Kalbėdama apie tokios situacijos priežastis, pirmiausia matematikė pažymi, kad Z kartos mokiniams suvokti matematiką išties yra sunkiau.

„Z kartos vaikai yra kitokie. Jiems sunku atsiminti, o matematikoje labai svarbus pagrindo turėjimas – turi viską sekti, kaip pasaką, kurioje viskas rišasi. Matematika yra sistema, kuri susideda iš mažų gabaliukų, ir jei turi kažkur spragų, ta spraga paskui labai išsiplečia. O Z karta labai pasitiki internetu, jie neturi savo smegenyse tų mažų gabaliukų, nes yra pripratę viską turėti šalia – ai, jei reikės, pasižiūrėsiu. Ir kai neturi savyje tų mažų gabaliukų, neišeina tos sistemos suvokti“, – teigia V. Kravčenkienė.

Ekspertė pastebi, kad šiuolaikiniams mokiniams dažnai mokytojai bando padėti leisdami pamokų metu naudotis formulių lapais, nereikalauja jų išmokti. Tai matematikė vadina didele klaida, ir pastebi, kad toks elgesys ilgainiui tik didina mokymosi spragas.

Mato sprendimą: kol į tai nebus atsižvelgta, rezultatai tik blogės

V. Kravčenkienės teigimu, spragų užpildymas matematikoje svarbesnis nei bet kuriame kitame dalyke – net ir viena mokymosi spraga mokinį persekios tolesnėse pamokose, nes matematikos mokslas išsiskiria tęstinumu. Anot jos, jei į tai nebus atsižvelgiama ir toliau, situacija tik blogės.

Ji pažymi, kad geresnių rezultatų būtų galima tikėtis tik tuomet, kai daugiau dėmesio būtų skiriama spragų užpildymui, kuris neįmanomas be personalizuoto mokymo.

„Labai ryškus šitos kartos bruožas – jie yra labai individualūs. Kai klasėje yra 30 mokinių, vienam mokytojui atkreipti dėmesį į kiekvienos spragos užpildymą yra neįmanoma. Todėl mokymosi turinį reikia skaitmenizuoti, kad vaikas galėtų pats papildomai pasimokyti. Kitose šalyse labai populiaru nufilmuoti pamokėles, ir jeigu vaikas susirgo, gali užpildyti spragą savarankiškai. Juk niekas atskirai klasėje su juo nedirbs, ir jei mokytojas nepastebės, kad vaikas turi spragą, ji bus kaip sniego gniūžtė, paleista nuo kalno“, – sako matematikė.

Ji pabrėžia, kad negalima visos atsakomybės už mokymosi spragas permesti mokytojui, atsakomybę turi prisiimti ir vaikas, kuriam svarbu suprasti, kad jei yra spragų – reikia padirbėti papildomai. V. Kravčenkienė pastebi, kad dažniausiai tam miestuose samdomi korepetitoriai, tačiau ji nemano, kad tai yra išeitis.

„Jeigu mes neatkreipsime dėmesio į personalizaciją ir kiekvieną vaiką atskirai, tai tikrai rezultatai prastės. Reikia keisti ugdymo tendenciją ir pasirūpinti skaitmenizacija, nes vienam mokytojui neįmanoma užpildyti 30 mokinių spragų. Turėtų būti suteikta galimybė vaikams patiems savarankiškai tas spragas užpildyti skaitmenizuojant mokymosi turinį. Geriausia, kai specialistai parengia pamokėles, kurias susirgęs ir pamoką praleidęs vaikas galėtų rasti internete“, – sprendimą mato matematikė.

Kartelės nuleidimą vadina didele klaida: žemiau nusileisti neįmanoma

V. Kravčenkienė teigia visais laikais girdėjusi iš mokinių, kam jiems reikės matematikos ateityje – juk niekas realiame gyvenime sinusų ir tangentų neskaičiuoja, sako jie. Tačiau matematikos būtinybe kiekvieno žmogaus gyvenime mokslų daktarė neabejoja, ir matematiką vadina kertiniu mokslu.

„Yra trys svarbiausi dalykai, ant kurių statomas visas mokymosi pagrindas. Tai lietuvių kalba, matematika ir užsienio kalba. Tai lyg trys drambliai, ant kurių laikosi visa kita. Gimta kalba skirta susišnekėti su gimtainiais, užsienio kalba – kai nori išeiti į platesnius vandenis ir susišnekėti su likusiais, o matematika skirta susišnekėjimui su realiu pasauliu, kai norime bet ką jame padaryti: spręsti problemas, matyti sistemą, priimti sprendimus, atskirti priežastis nuo pasekmių“, – teigia matematikė.

Tad į klausimą, ar baigus mokslus prireiks sinuso, kosinuso ar išvestinių, mokslų daktarė atsako – tikrai ne, niekada. Tačiau matematika, anot jos, yra daug daugiau nei tai, kas gali būti matoma plika akimi namų darbus ruošiančiam mokiniui.

„Praktikoje ir pati niekada neskaičiavau sinusų ar išvestinių. Tačiau matematika yra ta kalba, kuria susišnekame su realiu pasauliu ir kartu išmokstame orientuotis aplinkoje. To reikia norint išspręsti ir pačią elementariausią problemą – kokią specialybę išsirinkti, kokius batus nusipirkti“, – sako ji.

Todėl mokslų daktarei nerimą kelia kalbos apie matematikos kartelės nuleidimą – tokius svarstymus ji vadina didele klaida, ir pabrėžia, kad matematikos žinių pagrindai turi būti išlaikomi tokie, kokie yra.

„Ministrė šnekėjo apie galimą kartelės nuleidimą, tačiau tai būtų baisiai didelė klaida. Mes jau lipome ant šito grėblio. Turime išlaikyti esamą lygį. Jei paimtume vokišką 10-12 klasės vadovėlį, jame rastume praktiškai pirmakursių užduotis – matricos, išvedimai, viskas daug sudėtingiau, nei pas mus. Neįmanoma mums jau žemiau nusileisti, jokiais būdais. Jeigu leistume kartelę, padarytume klaidą“, – įsitikinusi ji.