Palyginus žaidimų ir lošimų automatus, labiausiai akivaizdus skirtumas yra lošimo rezultato atsitiktinumas arba žaidėjo įgūdžiai. Tačiau dažnai kyla ir kitas įdomus klausimas: ar kiekvienas atsitiktinumu paremtas žaidimas yra loterija? Apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašūs lošimai, loterijos ir žaidimai, pasakoja Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiosios specialistės Vitalija Liaukevičienė ir Justina Maželytė.

Laimėti loterijoje – sėkmė ar įgūdis?

„Loterija yra žaidimas įsigytais bilietais. Šiuo žaidimu yra siekiama piniginių, daiktinių laimėjimų ar neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Dažnai sulaukiame klausimų, ar žaidimas, kuriame dalyvaujama apsiperkant parduotuvėje, kuomet kasos aparato kvitas įmetamas į specialią talpą, iš kurios burtų keliu traukiant kvitus nustatomas prizo laimėtojas, yra loterija“, – sako Licencijų ir leidimų skyriaus vyriausioji specialistė V. Liaukevičienė.

Šioje vietoje, pasak specialistės, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad žaidimas priskiriamas loterijai tik tada, jeigu atitinka visus šiuos Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme nustatytus loterijos požymius: žaidėjai perka bilietus, t. y. rizikuoja sumokėta pinigų suma, dalyvauja atsitiktinumu ir sėkme pagrįstame žaidime, gali laimėti piniginius ir (ar) daiktinius laimėjimus ir (arba) neatlyginamas paslaugas.

Loterijos, žaidimai, lošimai


„Taigi, žaidimas, kuriame dalyvaujama, įsigyjant reikiamas prekes ar paslaugas, ir laimėtojas nustatomas burtų keliu pagal kasos aparato kvitus, nėra loterija, nes neatitinka vieno iš loterijos požymių – už dalyvavimą žaidime papildomai susimokėti, t. y. pirkti loterijos bilieto ir rizikuoti pinigų suma, nereikia“, – paaiškina V. Liaukevičienė.

Taip pat, pasak atstovės, su loterija nereikėtų tapatinti ir tokių žaidimų, kuriuose laimėjimas ar pralaimėjimas priklauso ne nuo sėkmės ar atsitiktinumo, bet nuo žaidėjo patirties ar įgūdžių. Pavyzdžiui, sumokėjus dalyvio mokestį dalyvaujama žaidime, kuriame laimima atsakius į specialių žinių reikalaujantį klausimą, arba naudojant fizinius gebėjimus, pavyzdžiui, greitį, vikrumą, ištvermę ir panašiai.

Griežtas lošėjų amžiaus cenzas

Reikėtų apibrėžti, kad azartinis lošimas – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.

Loterijos ir lošimai, pasak specialistės, panašūs tuo, kad norint juose dalyvauti yra mokami pinigai (rizikuojama pinigų suma), šiuose žaidimuose dalyvaujama siekiant laimėjimo, o laimėjimą arba pralaimėjimą nulemia atsitiktinumas. Žaidžiant loterijose galima laimėti tiek piniginius, tiek daiktinius prizus ar neatlyginamas paslaugas, tuo tarpu lošiant azartinius lošimus galimi tik piniginiai laimėjimai.

Loterijose dalyvaujančių asmenų amžius nėra ribojamas – draudžiama išmokėti loterijų laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų.

O štai azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų amžius ribojamas griežtai – draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti tik tie asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius asmenis yra draudžiama įleisti į lošimo namus.

Sena funkcija – nauja priežiūra

Dar viena Lietuvos pramogų verslo atšaka – žaidimai, organizuojami žaidimo automatais.
„Nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota Valstybinė metrologijos tarnyba ir iki pat 2019 metų žaidimų automatų verslas, deja, buvo visiškai nekontroliuojamas ir neprižiūrimas, – sako Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė J. Maželytė, – tais metais gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisoms, pradėta ne tik reglamentuoti žaidimų žaidimo automatais tvarką, bet ir Lošimų priežiūros tarnybai pavesta vykdyti šios srities priežiūrą“.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad po šių pakeitimų įsigaliojimo, žaidimų organizatoriai, ketinantys eksploatuoti žaidimų automatus, privalo kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir pateikti Ketinimo eksploatuoti žaidimo automatus deklaraciją bei kitus dokumentus, kad žaidimų automatas būtų įrašytas į žaidimo automatų sąrašą. Žaidimo aparatus, kurie nėra įrašyti į šį sąrašą ir nepaženklinti specialiaisiais žaidimo automato ženklais, eksploatuoti draudžiama.

Kuo skiriasi žaidimo ir lošimo automatas?

Klausimas – tai žaidimo ar lošimo automatas – greičiausiai nekyla tik tada, kai įrenginys stovi lošimų organizavimo vietoje, t. y. – automatų salonuose, lošimo namuose (kazino) lažybų punktuose. Visgi, yra atvejų, kai įvairūs įrenginiai stovi kavinėse, baruose, didžiuosiuose prekybos centruose ar kitose pramogų vietose ir žmogui, neturinčiam specialių žinių, vos pažvelgus atskirti ir suprasti yra sudėtinga, koks tai automatas.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovė atkreipia dėmesį, kad žaidimo automatas – tai mechaninis, elektroninis arba elektromechaninis įrenginys, kuriuo žaidimas pradedamas įmetus žaidimo žetoną ir (ar) pinigus. „Priklausomai nuo žaidėjo gebėjimų, juo galima laimėti galimybę žaisti tam tikrą laiką, kokį nors daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą ar žaidimo žetoną, kuriuo galima papildomą laiką žaisti žaidimo automatu arba kurį galima pakeisti į daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą“, – detalizuoja J. Maželytė.

O štai žaidžiant elektroniniu lošimo automatu, kuris pagamintas lošimo tikslais, pinigai laimimi arba pralaimini atsitiktinai. Žaidėjas tampa lošėju, nes nuo jo gebėjimų nepriklauso lošimo baigtis. Ją lošimo automate visuomet parenka lošimo automato atsitiktinių skaičių generatoriaus.
Svarbu paminėti, kad lošimo automatai gali būti statomi ir eksploatuojami tik lošimų organizavimo vietose – jų nepamatysite kavinėse, baruose ar kitose viešose pramogų vietose.

Lošimo automatai yra užprogramuoti taip, kad priklausomai nuo automato kategorijos laimėjimų fondo procentinė dalis būtų 80-100 proc. (B kategorija automatų salonuose) arba 90-100 proc. (A kategorija lošimo namuose (kazino). „Lošėjas šių fondų įtakoti negali ir paprastai jo lošimams išleistų pinigų grąža bus minusinė, nes šie fondai nėra sudaromi iš vieno ar kelių lošimų baigčių, o yra skaičiuojami viso lošimo automatų gyvavimo laikotarpiu“, – paaiškina atstovė.

Be to, laimėjimas lošimuose, skirtingai nei žaidimo automatuose, gali būti tik piniginis.

Ar žaidimų automatams taikomi ribojimai?

Žaidimo automatams taikoma mažiau reikalavimų, tačiau draudžiama organizuoti žaidimus žaidimo automatais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.

Loterijos, žaidimai, lošimai


„Norėčiau patikslinti, kodėl žaidimo automatų nerasite ir lošimų organizavimo vietose. Taip yra todėl, kad pagal įstatymą tose patalpose, kuriose organizuojami lošimai, yra draudžiama bet kokia kita negu lošimų organizavimo ūkinė komercinė veikla, išskyrus restoranų, barų, koncertinę veiklą ir valiutos keitimą“, – sako specialistė.

Specifiniai reikalavimai žaidimo automatų išvaizdai, pasak J. Maželytės, nėra apibrėžti, tačiau Lietuvoje draudžiama eksploatuoti žaidimo automatus, kurie tiesiogiai skatintų arba propaguotų karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenktų asmenų dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

Draudžiami ir tokie įrenginiai, kurie savo išore arba funkcijomis imituoja lošimo įrenginius – įdiegtomis programomis arba žaidimais imituoja azartinius lošimus, tai yra lošimus lošimo automatais, bingą, stalo lošimus: ruletę, kortų arba kauliukų lošimus, lažybas, totalizatorių, įskaitant ir nuotolinius lošimus.

Kai žaidimo automatai imituoja lošimus

„Lošimų priežiūros tarnybos specialistai yra sukaupę ilgametę patirtį, nuolat tvirtina naujus ir atnaujina senesnius lošimo įrenginių tipus, vertina pačius įrenginius, periodiškai vykdo azartinius lošimus organizuojamų bendrovių patikrinimus, kurių metu fiziškai tikrina lošimo įrenginius, todėl tyrimų dėl nelegalių įrenginių metu nėra sunku nustatyti, ar įrenginys priklauso žaidimų ar lošimų įrenginių kategorijai ir tai, kad yra eksploatuojamas nelegaliai‘, – patikina J. Maželytė.

Loterijos, žaidimai, lošimai


Tarnyba, bendradarbiaudama ir su Lietuvos policija, ne kartą atliko tyrimus, kurių metu buvo nustatyta, kad kavinėse, baruose buvo eksploatuojami įrenginiai, kurie savo forma bei išvaizda ir žaidimų turiniu buvo panašūs į lošimo įrenginius. „Žaidžiant tokiais įrenginiais žaidimo baigtis nė karto nepriklausė nuo žaidėjo įgūdžių, nes ją parinkdavo įdiegta programa. Tokius įrenginius eksploatavusiems asmenis buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimų ir tyrimų metu surinkta medžiaga perduota teismui“, – teigia tarnybos atstovė.

Nagrinėjant konkrečius atvejus, tyrimų metu buvo nustatyta, kad eksploatuoti įrenginiai tiek vizualiai atrodo identiškai kaip A ar B kategorijos lošimo automatai, kurie gali būti eksploatuojami atitinkamai tik lošimo namuose arba automatų salonuose, tiek yra pagaminti tų pačių gamintojų ir yra to paties lošimo įrenginio tipo (įdiegti tokie patys arba panašūs lošimai), kaip ir lošimo įrenginiai. „Tačiau kone svarbiausias požymis – šiuose įrenginiuose laimėjimas visiškai nepriklauso nuo asmens įgūdžių, lošimai yra atsitiktiniai, o rezultatą generuoja programinė įranga“, – pabrėžia J. Maželytė.

Lošimus lošimo automatais Lietuvoje gali organizuoti tik licencijuotos bendrovės, jų sąrašas, kaip ir kita aktuali informacija, skelbiama Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje: https://lpt.lrv.lt/