Lyderiai – didmiesčiai

Projekto „Sporto pinigai“ duomenys rodo, kad 2018–2019 metais daugiausiai lėšų sporto infrastruktūrai skyrė didžiųjų šalies miestų savivaldybės. 2018 metais didžiausio finansavimo sulaukė Vilniuje pradėti projektai. Sostinės savivaldybė tuomet Fabijoniškių baseino statyboms skyrė kiek daugiau nei 2 mln. eurų, daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimui – 6,09 mln.
eurų.

Tiesa, pastarasis projektas turėjo būti pabaigtas dar 2019 metais, tačiau dėl sutarties sąlygų nevykdymo iš rangovų pusės ir galiausiai vieno iš rangovų bankroto sutartis buvo nutraukta.

„Dabar vyksta viešųjų pirkimų procedūros, kurių artimiausia data yra sausio 14-oji. Tai terminas, kai bus pateikti pasiūlymai šio objekto užbaigimui. Pagal juos bus aišku, kada galėsime užbaigti projektą, bet tai neturėtų užtrukti ilgiau negu iki 2022 metų pabaigos“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

21,8 mln. eurų vertės bendrai savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamame objekte bus įrengti 25 ir 50 metrų ilgio plaukimo baseinai, 1,2 tūkst. vietų žiūrovams, treniruočių salės ir pirčių zonos. Šiuo metu pabaigta maždaug 40 proc. darbų.

2019 metais daugiausiai lėšų, lyginant su kitomis savivaldybėmis, sporto infrastuktūros projektui skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė. Futbolo mokyklos ir baseino pastato konversijai uostamiestyje tais metais skirta 3,78 mln. eurų. Projekte numatyta įrengti daugiafunkcį dviejų aukštų paslaugų kompleksą, sporto aikštynus, stadioną, futbolo aikštę, visą stacionarų inventorių ir sunkiaatlečiams skirtą pastatą.

Galimybės – ir regionams

2017 metais sportui ir sveikatingumui puoselėti didžiausias dėmesys skirtas mažesniuose šalies miestuose. Beveik milijoną eurų sporto bazių statybai ir remontui tuomet skyrė Kretingos rajono savivalda. Šilutėje mokyklų stadionų atnaujinimui skirta 200 tūkst. eurų, Kazlų Rūdos sporto centro remontui – 280 tūkst. eurų.

Brangiausias tų metų projektas įgyvendintas pusšimtį kilometrų nuo sostinės nutolusiose Širvintose, kur sporto komplekso įkūrimui skirta 1,2 mln. eurų. Šis ES, valstybės ir Širvintų rajono savivaldybės lėšomis finansuotas projektas susideda iš dviejų etapų: pirmuoju buvo numatyta užbaigti baseiną su keturiais 25 metrų plaukimo takeliais, 3 pirtimis ir vaikų zona; antruoju – pastatyti universalias sporto bei kovos menų, treniruoklių, stalo teniso sales, įkurti neformaliojo ugdymo centrą, įrengti kineziterapijos patalpas. 2018 metais šiam projektui skirta dar 2,79 mln. eurų.

2018 metais sąlygos sportuoti buvo aktyviai gerinamos ir kitose mažesnėse Lietuvos savivaldybėse. Kaišiadorių sporto centre krepšinio, plaukimo, atletinės gimnastikos ir dziudo infrastruktūros plėtrai išleista 200 tūkst. eurų, dar beveik 300 tūkst. eurų – Žiežmarių gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui. Tauragėje viešosios sporto, žaidimų ir poilsio infrastruktūros priežiūrai, remontui ir infrastruktūros kūrimui skirta 370 tūkst. eurų, o už beveik milijoną eurų finansuota dalis baseino statybos projekto ir krepšinio aikštelės įrengimas Mažonų kaime.

„Paviešinti duomenys leidžia pamatyti, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo panaudotos sportui skirtos lėšos. Galimybė greitai ir paprastai gauti šią informaciją užtikrina didesnį skaidrumą, žmonės gali susipažinti su jų gyvenamosiose vietovėse vykdomais sporto projektais“, – projekto „Sporto pinigai“ naudą apibendrina DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.

Didina regionų konkurencingumą

Nemažai į regionus nukreiptų projektų įgyvendinta ir 2019 metais. Kretingoje už 2,13 mln. eurų numatyta naujų sporto bazių statyba – daugiau galimybių aktyviai leisti laisvalaikį vietiniams suteiks baseinas ir universali sporto salė.

Už 1,21 mln. eurų naujas baseinas taip pat iškils Tauragėje. Projektų gausa pasižymėjo Prienai: 825 tūkst. eurų skirta baseino statybai; 685 tūkst. eurų – stadiono rekonstrukcijai; 180 tūkst. eurų – „Ąžuolo“ progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui.

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rajonuose gerėjančios sąlygos užsiimti fizinio aktyvumo veiklomis suteikia daugiau galimybių didinti visų šalies gyventojų gerovę ir regionų konkurencingumą.

„Po visą Lietuvą išsibarstę, ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei kaimiškose vietovėse įgyvendinami sporto infrastuktūros projektai ypač reikalingi užtikrinant galimybes aktyviai leisti laisvalaikį kuo platesniam žmonių ratui. Vis daugiau galimybių užsiimti aktyvia veikla, organizuoti renginius sulaukia ir vietos bendruomenės. Svarbu ir tai, kad gerėjanti sporto infrastruktūra prisideda prie regionų pastangų pritraukti reikalingus specialistus“, – neabejoja M. Sinkevičius.

Daugiau duomenų, kiek kam buvo skirta sporto pinigų – čia.