Tad kokiais socialinės atsakomybės principais vadovaujasi valstybės įmonės? Ar tai padeda taupyti kaštus, o gal atvirkščiai, tik didina veiklos sąnaudas? Kokia nauda valstybei, įmonėms ir visuomenei?
Dešimtmečio patirtis
2010-ieji Valstybės kontrolei buvo pirmieji metai siekiant socialiai atsakingos viešojo sektoriaus institucijos vardo. Nuo nedrąsių pirmųjų žingsnių nueita iki strategiją, tradicijas turinčio veiklos plano, apimančio socialinius, aplinkosaugos, personalo valdymo, sveikos gyvensenos, žmogaus teisių užtikrinimo bei kovos su korupcija aspektus.
„Norėtųsi pradėti nuo to, kad mes į socialinę atsakomybę žvelgiame plačiau – ne tik kaip į mūsų veiklos valdymo principus. Štai Konstitucijoje yra apibrėžta Valstybės kontrolės prievolė – prižiūrėti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas.
Būtent šią misiją ir suprantame kaip esminę, svarbiausią mūsų institucijos socialinę atsakomybę, efektyvios ir kokybiškos veiklos įsipareigojimą visuomenei“, – pokalbį pradeda Zita Bislienė, Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vedėja.
Anot jos, kalbant organizacinės kultūros aspektu, Valstybės kontrolėje diegiami socialinės atsakomybės principai gal ir nėra išskirtinai unikalūs, tačiau veiklos turinys išsiskiria savo nuoširdumu ir kolegų aktyvumu.
„Visada stengiamės palaikyti šią dvasią darbovietėje ir skatiname kolegas noriai prisidėti prie socialinio atsakingumo iniciatyvų, atsakingai vartoti ir taupyti išteklius.
Svarbu tai daryti ir tam, kad ta veikla teiktų pasitenkinimą, praturtintų, matuotume rezultatą, matytume, kad ta veikla atneša grožį, naudą, geresnes sąlygas gyventi.
Svarbu pats mąstysenos pakeitimas, supratimas, kad reikia pradėti nuo savęs: visomis iniciatyvomis, kurios dažnai nieko nekainuoja, bet kuria tvarią ateitį būsimoms kartoms. Informacijos yra be galo daug, tereikia pasidomėti ir savo pavyzdžiu uždegti kitus“, – kalbėjo Z. Bislienė.
Ir per dešimtmetį yra ką prisiminti, o svarbiausia, sėkmingos įmonių socialinės atsakomybės veiklos garantu tapo įmonės darbuotojų aktyvumas, jų iniciatyvos ir noras, kuris užkrečia kitus prisijungti prie socialinių iniciatyvų.
Štai 2015 metais Valstybės kontrolė ir „Mentor Lietuva“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą ir bent jau iki 2018-ųjų buvo vienintelė viešojo sektoriaus institucija, dalyvavusi tokioje programoje.
„Tai yra mentorystės programa. Bendradarbiaudami su asociacija „Mentor Lietuva“, mūsų darbuotojai savo laisvalaikį skiria darbui su vaikais, kuriems reikalinga pagalba, tampa jų praktinio mokymo vadovais, skatina vaikų ugdymą, įtraukia juos į įdomias veiklas, padedančias mažinti tikimybę piktnaudžiauti narkotikais“, – pasakojo Z. Bislienė.
Daugelis yra girdėję apie lapkričio 6-ąją minimą „Pyragų dieną“. Nuo 2013 metų įmonė prisideda prie šios akcijos, kurios metu darbuotojai kolegas vaišina namuose keptais pyragais, bandelėmis, tortais ar kitais skanėstais ir aukoja pinigų „Išsipildymo akcijai“ bei kitiems labdaros tikslams. Už „Pyragų dieną“ surinktas lėšas 2013-aisiais įmonė nupirko ir pristatė daiktų, drabužių ir baldų labiausiai stokojančioms šeimoms. 2014–2019 m. surinktas lėšos buvo pervestos į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą.
2016–2017 m. darbuotojai savanoriškai rinko labdarą ir perdavė Vilniaus krizių centrui reikalingus daiktus ir drabužius. Be to, 1–2 kartus per metus organizuojamos Kraujo donorystės akcijos.
Savanoriška veikla Valstybės kontrolės darbuotojai prisideda ir prie miškų sodinimo: 2016 m. dalyvavo Aplinkos ministerijos koordinuojamoje Nacionalinėje miško sodinimo šventėje, 2019 m. savo iniciatyva kreipėsi į urėdiją Biržų rajone ir pasodino apie 3000 ąžuolų. O štai 2019-aisiais gruodį įmonė prisidėjo prie pagalbos gyvūnams – aukojo daržoves, nebereikalingus rankšluosčius ar įvairius žaislus prieglaudoje gyvenantiems gyvūnams.
„Kalbant apie mūsų veiklos poveikį aplinkai, kolegas nuolatos kviečiame atkreipti dėmesį į darbo vietoje sunaudojamą popieriaus kiekį ir skatiname būti atsakingais renkantis, ką ir kiek spausdinti. Prieš porą metų, siekdami taupyti popierių ir didinti komunikacinį aiškumą, prie salių sumontavome planšetes, kuriose automatiškai suprogramuojami užrašai iš „Outlook“ kalendorių apie salėje vyksiantį renginį, jo trukmę ir pan. Tokiu būdu pasibaigė popierinių užrašų, informuojančių apie posėdžius, susitikimus ir renginius spausdinimas“, – teigė Komunikacijos skyriaus vedėja.
Vietoj cigaretės – obuolys
Pašnekovė pasakojo apie įmonėje kartą per mėnesį prieš pietų pertrauką darbuotojams skiriamą valandą „Mūsų valanda“.
„Į svečius kviečiamės lektorius, savo sričių ekspertus, kurie mūsų darbuotojams pristato aktualias temas ir skatina diskusiją, įsitraukimą į visuomenei aktualias veiklas. Galime pasidžiaugti, kad ne vieną kartą kvietėmės pašnekovus, kurie prisidėjo prie mūsų darbuotojų socialinės atsakomybės skatinimo.
Pernai metais analizavome darnaus vystymosi tikslų ambasadorių įžvalgas. Šių metų pavasarį nuotoliniu būdu organizavome susitikimą, skirtą diskutuoti apie švarią aplinką ir mūsų vartojimo įpročius. Gruodį „Mūsų valanda“ tema buvo „Atsakingos Kalėdos“ – pasikvietę aplinkosauginių iniciatyvų kūrėjas kalbėjomės apie tai, kaip sukurti gražiausias metų šventes išvengiant besaikio vartojimo ir neatsakingo atliekų kiekio didinimo“, – pasakojo Z. Bislienė.
Kasmet gegužės 31-ąją – Pasaulinę nerūkymo dieną – įmonė darbuotojus tradiciškai kviečia vietoj cigaretės rinktis obuolį. „Raginame visus mūsų institucijos padalinius, kuriuose nėra nė vieno rūkančiojo, kartu su visais pasidžiaugti savo geru pavyzdžiu ir pasidalyti bendra nuotrauka su grotažyme #MES_BeTabako. Be to, darbuotojai yra skatinami dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose, buriamos kolegų komandos, kurios dalyvauja bėgimo renginiuose“, – apie sveikos gyvensenos iniciatyvas pasakojo įmonės atstovė.
Įdomu tai, kad įstaigoje veikia darbo grupė, kuri rūpinasi, kad nebūtų pažeistas lygių galimybių principas darbovietėje.
Ne tik „geri darbai“, o įmonės valdymo principai
Kitoks VĮ „Registrų centro“ atvejis, kurioje darnumo politika pradėta vystyti nuo 2018 m. Iki to laiko įstaiga apskritai nedeklaravo jokių tvarumo principų. Pasikeitusi vadovų komanda atnešė ir kitokį požiūrį, ir socialinę atsakomybę – tai ne tik „gerų darbų“ darymas, bet ir vienas iš pagrindinių įmonės valdymo principų.
2018 m. buvo patvirtinta „Registrų centro“ darnumo politika, kurioje orientuojamasi ne tik į tai, kaip skirstoma parama ar daromi „geri darbai“, bet ir nustatoma, kaip savo veikloje ieškomi kompromisai tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų bei įmonės veiklos.
Nuo 2019 m. „Registrų centras“ yra viena iš poros įmonių Lietuvoje, kuri socialinės atsakomybės ataskaitas rengia pagal Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative) principus.
Anot įmonės Komunikacijos skyriaus projektų vadovės Gerdos Vaičiūnaitės, „Registrų centras“ pagrindinius darnumo tikslus kelia aplinkosaugos, santykių su darbuotojais, su visuomene bei valstybės pažangos srityse.
„Kalbant apie aplinkosaugą, imamės aktyvių veiksmų taupydami popierių, elektrą bei ieškodami būdų, kaip sumažinti judėjimą tarp padalinių visoje Lietuvoje. Atsižvelgdama į darbuotojų poreikius, įstaiga siekia gerinti bendras darbo sąlygas ir orientuojasi į darbuotojų sveikatos stiprinimą. Santykių su visuomene bei pažangios valstybės tikslai apima vis labiau augantį poreikį elektroninėms paslaugoms, atviriems duomenims bei didesniam skaidrumui“, – teigė G. Vaičiūnaitė.
Pasak pašnekovės, pati darnumo politika yra horizontali, nes prie jos įgyvendinimo prisideda visi įmonės padaliniai – nuo žmogiškųjų išteklių iki IT.
„Darnumas pamažu tampa vienu iš kriterijų priimant strateginius sprendimus. Kelis kartus per metus padaliniai planuoja ir stebi, kaip sekasi prisidėti prie išsikeltų tikslų, dažnai ir patys darbuotojai sau išsikelia asmeninius tikslus, susijusius su darnumo politikos veiklomis.
Pavyzdžiui, skatinti klientus sutartis pasirašyti tik elektroniniu būdu ar atnaujinti kelionių maršrutų tarp įvairių padalinių grafiką, sumažinant kelionių skaičių. Socialinės atsakomybės ar darnumo politikos horizontalumas bei paskirstymas per visus lygius yra vienos svarbiausių sąlygų, tam, kad pati darnumo politika iš tiesų veiktų“, – įsitikinusi G. Vaičiūnaitė.
„Be to, skatiname darbuotojus veikti tose srityse, kurios jiems atrodo svarbiausios. Jau tradicija tampa darbuotojų iniciatyva „Gerų darbų registras“. Kalėdiniu laikotarpiu darbuotojus kviečiame mažose grupėse daryti gerus darbus savo nuožiūra.
Praėję metai tikrai maloniai nustebino – įvairiuose Lietuvos miestuose darbuotojai įrengė knygų mainymosi lentynėles ligoninėse, rinko paramą gyvūnams ir net rado būdų, kaip savanoriauti internetu. Nenuleisdama gairių iš viršaus į apačią įmonė skatina darbuotojus pačius bendradarbiauti tarpusavyje bei ieškoti temų, kurios jiems patiems yra svarbios“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, įmonėms, norinčioms pradėti kryptingai veikti socialinės atsakomybės srityje, rekomenduotų pasidaryti tam tikrą „auditą“ ir įvertinti, kuriose srityje įmonė daro ar gali daryti didžiausią poveikį.
„Pakankamai daug informacijos apie pirmuosius žingsnius socialinės atsakomybės srityje galima rasti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėse. O galiausiai, svarbu nepamiršti, kad pasauliui ir ateitiems kartoms vertingiau turėti 100 įmonių, kurios stengiasi tapti tvaresnėmis, nei vieną 100 proc. tvarią įmonę“, – įsitikinusi G. Vaičiūnaitė.
Apdovanojimai – pelno siekiančioms įmonės
Šie pavyzdžiai rodo, kad ne tik verslo įmonės taiko socialinės atsakomybės principus savo veiklose, bet to atkakliai siekia ir biudžetinės įstaigos, norinčios prisidėti prie įvairių problemų visuomenėje sprendimo, mažinant taršą, tausojant aplinką, didinant veiklos skaidrumą ar padedant pažeidžiamiausiems žmonėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus vedėja, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų komisijos pirmininkė Aušra Bagdonaitė teigia, kad pagal šiuo metu galiojančius nuostatus pretenduoti į Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų nominacijas gali tik pelno siekiančios įmonės.
„Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų konkursas tai – valstybės iniciatyva, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, mūsų šaliai ir kiekvienam žmogui. Be to, tai – viena iš galimybių skatinti verslo įmonių konkurenciją ne tik siekiant finansinės naudos, bet ir prisidedant prie aplinkos puoselėjimo, darbuotojų santykių sustiprinimo ar pagalbos bendruomenėms“, – teigė A. Bagdonaitė.
Pasak jos, socialiai atsakingos įmonės dažnai viršija įstatymuose nustatytus reikalavimus siekdamas visuomeninių tikslų – visuomenės gerovės, ne tik naudos verslui, jei jos įgyvendintų tik tai, kas nurodoma teisės aktuose, tai jau nebūtų laikoma socialine atsakomybe, o tiesiog teisės aktų laikymusi.
Kai verslas veikia ne tik siekdamas pelno, bet ir stengdamasis tą daryti atsakingai, skaidriai, atsižvelgdamas į darnaus vystymosi principus, darbuotojus, aplinką, bendruomenę, tokia verslo veikla atneša naudą visuomenei ir valstybei.
„Kiekvienas žmogus jaus naudą, jeigu dėl verslo atliekamų veiksmų nebūtų kenkiama aplinkai, būtų atsižvelgiama į bendruomenių interesus ir poreikius, vartotojų lūkesčius, darbuotojų įvertinimą ir geresnių darbo sąlygų jiems kūrimą“, – teigė A. Bagdonaitė, pabrėždama socialinės atsakomybės naudą.
Įžvelgiama abipusė nauda tiek verslui, tiek visuomenei. Atsakingas verslas ne tik didina vartotojų ir klientų pasitikėjimą, bet ir turi didesnes galimybes klestėti, augti, įgyti puikią reputaciją.
