Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ir tvarumas yra didesnių organizacijų reikalas, tačiau net ir nedidelė bendrovė gali pradėti nuo mažų socialinių iniciatyvų.

Kryptį diktavo veiklos profilis

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ („EKT“) ne kartą sužibėjo Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA).

2010 metais vadybos konsultacijas teikianti bendrovė sulaukė įvertinimo „Metų debiutas 2010“ nominacijoje už atvirumą darbuotojams ir jų įtraukimą priimant strateginius sprendimus, o 2015 metais „EKT“ pripažinta „Metų darboviete“ – už sąlygų, kurios padeda darbuotojams kartu mokytis ir tobulėti, sudarymą.

Socialinės atsakomybės planai turėtų nugulti įmonės strategijoje, vadovų lygmenyje, o ne likti tik rinkodaros, komunikacijos skyriuje.
Tomas Jankus, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos vadovas

„Vertę klientams mes sukuriame savo darbuotojų žiniomis, patirtimi ir jų darbų dėka. Tad natūraliai pradėjome nuo tvarumo iniciatyvų, orientuotų į darbuotojus. Paprastomis priemonėmis gerinome jų gyvenimo kokybę darbe“, – apie įmonės startą ĮSA srityje pasakoja Mokymo skyriaus vadovė Sigutė Litvinienė.

„Jau daugiau nei 10 metų praktikuojame nuotolinį darbą, lankstų darbo grafiką, inicijuojame asmeninio tobulėjimo dienas. Pastarasis formatas išaugo į tradicines „EKT“ dienas, kurios vyksta kartą per mėnesį.

Jų metu veikiame tai, kas įdomu darbuotojams ir nebūtinai naudinga jiems profesine prasme: domimės menais, maistu ir kitomis sritimis“, – įvairialypę patirtį atskleidžia S. Litvinienė.

O vėliau, anot jos, jau patys darbuotojai natūraliai atnešė įvairias savo iniciatyvas.

„Taip gimė mūsų tradicinis Kalėdų aukcionas, kurio metu mums nebereikalingus daiktus parduodame kolegoms, o surinktomis lėšomis remiame šeimas, kurioms reikia pagalbos.

Netrukus prasidėjo ir aplinkosaugos iniciatyvos. Ėmėme sistemiškai žiūrėti į mūsų veiklos sugeneruojamą taršą ir numatėme priemones ją valdyti. Kadangi organizuojame mokymus, atsisakėme plastiko, vengiame naudoti popierių. Judėdami deriname darbuotojų maršrutus“, – ĮSA kryptis atskleidžia S. Litvinienė.

Anot pašnekovės, tikriausiai vieno momento, kada įmonė jau tampa tvari, nėra. „Tai procesas, kuris prasideda nuo mažų žingsnių, mažų iniciatyvų ir palengva suformuoja kryptį, konkrečios organizacijos požiūrį. Taip pat tai – nuolatinis tobulėjimo procesas“, – teigia įmonės Mokymo skyriaus vadovė.

Dar 2005-aisiais „EKT“ prisijungė prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo ir viešai pasižadėjo savo strategijoje, santykiuose su partneriais ir vartotojais, kasdieninėje veikloje vadovautis Pasaulinio susitarimo principais, skatinti savo darbuotojus, partnerius ir klientus laikytis atsakingo verslo principų.

„Kasmet peržiūrime savo pažangą ir teikiame ataskaitas. Siekdama vykdyti socialinį dialogą su įvairiomis šalimis bei plačiau skleisti socialiai atsakingas idėjas, 2013 m. rugpjūčio mėn. EKT tapo viena iš „Lietuvos atsakingo verslo asociacijos“ (LAVA) iniciatorių ir steigėjų“, – pridūrė pašnekovė.

Anot jos, pasitaikė atvejų, kai socialinės atsakomybės iniciatyvos būdavo suprantamos ne visiems EKT bendruomenės nariams.

„Pradžioje kildavo klausimų, kam to reikia, kodėl turėčiau prisidėti. Tačiau tai būdavo pavieniai klausimai. Jie natūraliai sprendėsi žmogui įsiliejant į kolektyvą“, – pasakojo S. Litvinienė.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad tvarumas yra didesnių organizacijų reikalas.

„Manoma, kad tai brangu. Tačiau mūsų patirtis sako, kad net ir mažai paslaugų teikiantis verslas gali pradėti nuo mažų iniciatyvų ir palengva išauginti jas iki minimalaus 10 žingsnių plano ir iki tvarumo strategijos.

Tvarus verslo vystymas taip pat nėra brangus. Šiais laikais tai jau privalomos investicijos trimis kryptimis. Pirma – darbdavio įvaizdis, ateinančiai į darbo rinką kartai darbdavio tvarumas yra labai svarbus kriterijus. Taip pat svarbi verslo plėtra – augantis verslas anksčiau ar vėliau susiduria su partneriais, besivadovaujančiais tvarumo kriterijais atrinkti tiekėjus. Galiausiai – investicijos į klientų lojalumą: vartotojams vis svarbesnė produkto istorija ir gamybos pėdsakas“, – pasakojo S. Litvinienė.

Į dabartį – iš ateities perspektyvos

Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovė „Mantinga“ socialinės atsakomybės srityje veikia nuo pat jos įsteigimo. Prieš beveik ketvirtį amžiaus tai tebuvo besiplečiantis šeimos verslas, tačiau nuo pat pirmųjų bendrovės metų jos įkūrėjas Klemencas Agentas dėmesį telkė ne tik į sėkmingus verslo procesus, bet ir rūpinosi „Mantingos“ bendruomene – įmonės darbuotojais ir jų šeimos nariais.

Dėl šių tikslų bent kažką padaryti reikia kasdien ir taip diena iš dienos, kol verslas gyvuos, nes tai – įrankis siekti aukštesnių tikslų.
Klemencas Agentas, „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ įkūrėjas

2007-aisiais K. Agentas įkūrė „Mantingos labdaros ir paramos fondą“. Aplinkosauga, darbuotojų ir jų šeimų gerovė, švietimas, bendruomeniškumas – į tokias stambias kategorijas galima skirstyti „Mantingos“ socialinės atsakomybės tikslus.

Didžiausia Marijampolės rajono darbdavė 2019-aisiais buvo įvertinta „Metų bendruomeniškiausia įmone 2019“ (didelių įmonių kategorijoje) – už nuoseklų tikslų siekimą prisidedant prie Marijampolės savivaldybės ir vietos bendruomenės švietimo ir ugdymo.

„Mantingos“ įkūrėjas filosofiškai žvelgia į socialinės atsakomybės tikslus: kažką nuveikus galima padaryti tik daugiau ir daugiau.

„Bet kokie patarimai, motyvacija ir apskritai bet kokia istorija prasideda nuo požiūrio. Nuo požiūrio į darbuotojus, verslą, aplinką. Kai į darbuotojus žiūri kaip į šeimą, į darbo vietą bei aplinką žvelgi kaip į namus, natūraliai nori veikti taip, kad žmonėms būtų geriau“, – įsitikinęs K. Agentas.

Klemencas Agentas ("Mantinga" nuotr.)
Foto: Organizacijos nuotr.

„Kalbant bendrai apie socialinę atsakomybę, apie praktiką bei tikslus reikia pasakyti, kad tai yra nepasiekiami tikslai, kitaip tariant, nebaigtiniai. Kažką pasiekęs gali padaryti dar daugiau ir taip nuolat augti. Dėl šių tikslų bent kažką padaryti reikia kasdien ir taip diena iš dienos, kol verslas gyvuos, nes tai – įrankis siekti aukštesnių tikslų“, – taip verslo misiją apibūdina „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ įkūrėjas.

Paklaustas, kokį patarimą duotų verslo naujokui, svarstančiam apie socialinės atsakomybės kryptį, K. Agentas siūlo priimant sprendimą į dabartį žvelgti iš ateities perspektyvos.

„Toks būtų ir patarimas: į dabartį žvelk iš ateities perspektyvos ir klausk savęs, ką gali padaryti šiandien, kad ta ateitis būtų kuo šviesesnė. Mūsų įmonės filosofija: „Nemąstyk iki lubų – mąstyk iki dangaus“. Kalbant apie socialinę atsakomybę, šią mintį pratęsiame taip – „Mąstydami iki dangaus, mąstome ir apie tai, kas žemiška“, – įmonės požiūrį atskleidė pašnekovas.

Anot jo, socialinė atsakomybė – ne verslo, o verslo filosofijos sudedamoji dalis. „Per filosofiją socialinė atsakomybė tarsi pati savaime integravosi ir įgavo kasdienių darbų pavidalą bei išraišką. Daugiausiai dėmesio skiriame bendruomenės ir švietimo projektams“, – pridūrė K. Agentas.

Turime, kuo nustebinti pasaulį

Profesorė dr. Monika Petraitė įsitikinusi, kad mūsų šalis ĮSA srityje išgyvena didžiulį progresą, kurį galime stebėti pastaruosius kelis metus.

„Tai nėra labai netikėta. Užaugo nauja atsakingų vartotojų karta, kuriai tikrai rūpi pasaulio ekologija, kurie ieško ne tik tvarių produktų aplinkos požiūriu, bet kurie būtų ir tvariai pagaminti.

Lietuvis visą laiką buvo reiklus vartotojas maistui. Ta vartotojų kontrolė yra pirmas postūmis verslui žengti atsakingo verslo link, ypatingai ekologiniu požiūriu. Pavyzdžiui, įvairūs tėvų forumai, kuriuose jie – tarsi kokybės policininkai, tikrina kiekvieną produktą ir dalijasi informacija“, – kalba M. Petraitė.

Jei iš esmės nebūsi ekologiškas, nesirūpinsi savo darbuotojais, neinvestuosi į juos, nebūsi ekonomiškai jautrus, tiesiog prarasi klientus, kompetencijas, iškrisi iš to žaidimo.
Profesorė dr. Monika Petraitė

Pasak mokslininkės, pokyčius diktuoja rinka, o verslas turi prisitaikyti prie kintančių poreikių. Reiklūs vartotojai yra pasirengę mokėti didesnę kainą už draugišką aplinkai gaminį, sukurtą tvarioje gamybos grandinėje.

„Verslui visada paranku turėti tokį reiklų vartotoją, ypač smulkiajam verslui, kurių klientų kiekis nėra didelis, nėra stambių, automatizuotų gamybos procesų. Tai daugiausia smulkieji šeimos verslai, kuriems svarbu turėti tą nuolatinį, šiltą ryšį su klientais, galinčiais sumokėti tą premium kainą. Tad tą pirmą postūmį diktuoja rinka ir verslas reaguoja į tai“, – tvirtina M. Petraitė.

Jei prieš porą dešimtmečių Lietuvoje socialinė atsakomybė versle tebuvo tolima vizija, tai šiandien mūsų šalyje yra pavyzdžių, kuriais galime didžiuotis ir stebinti pasaulį.

„Prisiminkime vienintelį lietuvišką „vienaragį“ „Vinted“. Tai – atsakingo verslo pavyzdys ir istorija. Pati idėja – sumažinti naujų gaminių vartojimą bei prailginti bet kokio gaminio naudojimo terminą jais keičiantis.

Gali atrodyti, kad tai tik platforma dėvėtiems daiktams parduoti, bet iš tiesų jie sprendžia vartojimo mažinimo klausimą. Tad tokia idėja prisideda prie atsakingo verslo judėjimo ir skatinimo“, – teigė mokslininkė.

„Vinted“
Foto: Bendrovės nuotr.

Dar vienas pavyzdys – verslininko Vlado Lašo iniciatyvos, kurio vadybos praktika yra patekusi į pasaulinius vadybos vadovėlius. Daugeliui girdėtas jo vadovaujamos kompanijos „UPS Lietuva“ darbo organizavimo būdas, kurio esmė – pasiskirk sau atlyginimą pats.

„Tai – socialinės atsakomybės prieš darbuotojus pavyzdys. Rūpinamasi, kad jie gerai jaustųsi darbe. Ko gero, norisi tikėti, kad Lietuvoje jau nebereikia kalbėti apie darbuotojų išnaudojimą, atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“, dauguma šalies verslo įmonių jau perėjo į kitą, socialiai atsakingo verslo lygį“, – viliasi M. Petraitė.

Anot jos, verslas nėra abejingas ir visuomenei aktualiomis temomis bei ryžtasi naujoms, drąsioms iniciatyvoms. Pavyzdžiui, pirmą kartą LGBT bendruomenės festivalio „Baltic Pride“ istorijoje 2019-aisiais verslo atstovai Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie festivalio organizavimo.

„Tai temos, kurios kelia tam tikrą iššūkį visuomenei, yra net rizikos, jog toks viešai LGBT teises palaikantis verslas sulauks dalies klientų neigiamos reakcijos. Visgi, tas pasiryžimas skatinti visuomenėje pokytį yra labai gražus. Tai labai modernu Lietuvoje. Džiugu, kad turime tokių pavyzdžių“, – kalbėjo M. Petraitė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad nieko nėra lengviau, kaip startinėse verslo pozicijose iškart orientuotis į socialiai atsakingą veiklą.

„Apie socialinę atsakomybę reikia kalbėti kaip apie integralią verslo strategijos dalį. Jei senesnėms, gyvuojančioms 20-30 metų įmonėms reikia galvoti, kaip save perkurti, keisti kryptį socialinės atsakomybės link, tai nauji verslai iškart mato, kur eina, kokioje rinkoje konkuruos, kokios tendencijos“, – pasakojo M. Petraitė.

Anot jos, jei kalbame apie naują verslą, apie startuolį, norintį sulaukti investuotojų dėmesio, jam nėra kitos išeities, kaip tik pirmuose baltuose veiklos lapuose deklaruoti ĮSA.

„Lietuvoje nemažai rizikos kapitalo fondų vienaip ar kitaip integruoja socialinės atsakomybės idėją į savo finansavimo kriterijus. Tiesiog supranta, kad jei naujas verslas neturės tų parametrų, tai jis nesulauks ilgalaikės sėkmės ir neturės investicinės grąžos. Jaunas verslas tiesiog turi suvokti, kad be socialinės atsakomybės krypties neturės ateities“, – kalbėjo strateginio valdymo ir inovacijų ekspertė.

„Jei iš esmės nebūsi ekologiškas, nesirūpinsi savo darbuotojais, neinvestuosi į juos, nebūsi ekonomiškai jautrus, tiesiog prarasi klientus, kompetencijas, iškrisi iš to žaidimo“, – pridūrė M. Petraitė.

Monika Petraitė (nuotr. - EUBID konferencija)
Foto: Facebook

Praktiniai žingsniai ir pavojus suklysti

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus didžiausia įmonių vadovų klaida vadina socialinės atsakomybės veiklą numesti rinkodaros ar komunikacijos skyriams.

„Nuo ko pradėti tik įkurtam verslui socialinės atsakomybės srityje? Atrodo, paprastas klausimas, bet nelengva atsakyti. Tai yra kompleksinė veiksmų visuma.

Įmonė pirmiausia turėtų nusimatyti savo veikloje, kad viename iš strateginių principų atsispindėtų viena iš socialinės atsakomybės sričių“, – teigė LAVA vadovas.

Jis pateikė tik atsidariusios kepyklėlės pavyzdį, kuri prekiauja šviežiais kepiniais.

„Pirmiausia pradedama nuo įrangos įsigijimo, čia galima vertinti savo tiekėjus, kokias jie deklaruoja vertybes, ar vadovaujasi skaidraus, atsakingo verslo principais.

Juk užsisakydamas kažkokią produkciją, tu sudarai kažkokią grandinę. Tvaraus tiekimo grandinė – vienas pirmųjų žingsnių ĮSA srityje, kurį galėtų žengti gamybinė įmonė ir nuo jo pradėti.

Antras aspektas – gamybos veikla ir poveikis aplinkai. Čia galima įvertinti, kaip įmonė laikosi aplinkosaugos standartų.

Kitas aspektas – personalas. Ar įmonėje paisoma lyčių lygybės standartų, ar suteikiamos darbo vietos vienokią ar kitokią negalią turintiems žmonėms. Tai yra vienas pavyzdžių, kaip įmonė galėtų būti socialiai atsakinga. Galbūt ji orientuojasi į konkrečios visuomenės grupę, kuri turi iššūkių savo kasdienybėje.

Jei įmonė gali suteikti šiai grupei palengvinimą juos įdarbinant, tai yra didelis privalumas.

Šie veiklos aspektai turėtų nugulti įmonės strategijoje, vadovų lygmenyje, o ne likti tik rinkodaros, komunikacijos skyriuje“, – pasakojo T. Jankus.

Anot jo, jei ĮSA veikla nepasieks vadovų, tai yra pavojus, jog socialinė atsakomybė liks tik nieko verta deklaracija.

„Kartais prisidengiama ĮSA sąvoka nesuprantant tikrosios šios srities prasmės. Vėliau paaiškėja, kad tai tiesiog skambūs žodžiai.

Kai ĮSA veikla pasiekia įmonės vadovaujančius asmenis, galima tikėtis, kad ši praktika virs veiksmais ir tai taps įmonės vadovo atsakomybe“, – tvirtina T. Jankus.

Be to, svarbi ir įmonės veikimo aplinka. „Verslas gali kurti vertę savo aplinkai, prisidėdamas prie vietos bendruomenės projektų. Taip pat jis gali būti orientuotas į konkrečią visuomenės grupę, siekiant palengvinti jos kasdienybę. Tai gali būti socialiai pažeidžiama, rizikos grupėje esanti visuomenės dalis“, – teigė LAVA vadovas.

T. Jankus įsitikinęs, sprendimai ĮSA srityje verslui suteikia konkurencinio pranašumo.

„Visuomenės suvokimas ir branda atitinkamai kelia kartelę ir verslui. Turime daug puikių lietuviško kapitalo įmonių, kurios kryptingai veikia socialinės atsakomybės srityje. Tą bendrovės daro dėl to, kad tai – vienas strateginių jų tikslų. Tai automatiškai diktuoja toną ir kitoms įmonėms, be to, reikalavimus kelia klientai.

Nebepakanka savo internetiniame puslapyje tik įrašyti, kad esame socialiai atsakingi. Skaidrumas, socialinė atsakomybė, tvarumas, aplinkosauginiai sprendimai – visa tai glaudžiai susiję ir turi įtakos įmonės konkurencingumui“, – socialinės atsakomybės svarbą verslui pabrėžė T. Jankus.