Nebūtina būti dideliam, kad darytum didelius darbus. Tą įrodo pernai Kaune šeimos valdoma užkandinė „Kibi Čibi“. Įmonės vadovas Dalius Barišauskas čia – ir kasininkas, ir vairuotojas, indų plovėjas.

Senjorai negalėjo tuo patikėti

Pernai NAVA konkurse visuomenei renkant „Metų bendruomeniškiausią įmonę 2019“, šios nominacijos laimėtoja mažų įmonių kategorijoje tapo šeimos kavinukė „Kibi Čibi“. Sėkmę konkurse lėmė ne viena kavinės inicijuota akcija, o ypač daug dėmesio sulaukė iniciatyva „Pavaišink senjorą pietumis“.

...atsirado tiek daug norinčių ir vaišintis, ir vaišinti, kad akcija natūraliai prasitęsė iki 2020-ųjų pirmojo karantino pradžios.
Dalius Barišauskas, „Kibi Čibi“ vadovas

Nors nedidelėje kavinukėje parduodamų skanumynų kainos siekia vos porą eurų, kartais ir juos sunku atrasti senjoro piniginėje. Būtent dėl šios priežasties šeimos restoranėlis „Kibi Čibi“ ėmė kviesti kauniečius prisijungti prie iniciatyvos „Pavaišink senjorą pietumis“.

„Ši idėja gimė iš užsienio pavyzdžių, planavome, kad ši iniciatyva tęsis kelis mėnesius, iki 2019-ųjų vasaros pabaigos, tačiau buvo tiek daug norinčių ir vaišintis, ir vaišinti, kad akcija natūraliai prasitęsė iki 2020-ųjų pirmojo karantino pradžios“, – patirtimi dalinosi D. Barišauskas.

Perskaitę skelbimą lentoje, kad senjorams „Kibi Čibi“ pietūs nemokami, garbingo amžiaus žmonės sunkiai gali tuo patikėti. „Tikslinosi kelis kartus už ką, kodėl... O pasiūlius prisėsti ir pasivaišinti, šie kuklinasi ir sako, kad paliktume dalį pietų sumos kitam senjorui“, – tokiu užrašu socialiniame tinkle dalijosi užkandinė.

Mums maksimalus pelnas reiškia, kad įmonė dirbtų pelningai ir klientai būtų laimingi, o į darbą važiuotume su šypsena.
Dalius Barišauskas, „Kibi Čibi“ vadovas

Jos pavadinimas ir toliau buvo linksniuojamas kitų socialiai atsakingų iniciatyvų kontekste. „Kadangi pirmoji akcija buvo orientuota į senjorus, vėliau prisijungėme prie spalio mėnesį vykusios iniciatyvos „Kava senjorams“ ir antrus metus kiekvieną spalio mėnesio ketvirtadienį senjorai galėjo vaišintis kava.

Prie seniūnijos organizuojamos talkos valyti šiukšles ir gelbėti upelį mus prisijungti pakvietė seniūnaitis, taip pat neatsakėme. Po talkos visi skanavo mūsų kepinių, taip ir vyksta socialiai atsakingos įmonės veikla, žmonės neaplenkia mūsų, mes neaplenkiam kitų“, – teigė D. Barišauskas.

"Kibi Čibi" kavinė, Dalius Barišauskas su žmona Karolina
Foto: Įmonės nuotr.

Anot verslininko, brangiausia šioje vietoje ne maisto produktai, ne dėmesys, o pats informacijos apie akcijas viešinimas, derinimas, maketų darymas – laikas ir žmogiškieji resursai, nes tokios, vos kelis darbuotojus turinčios mažos įmonės, neturi galimybės turėti atskirą darbo vietą žmogui, kuris užsiimtų projektais, akcijomis ir kitais panašiais darbais.

„Galbūt dėl to ir pačios akcijos nėra tokios didelės ir dažnos. Taip pat privalau paminėti, kad mūsų finansavimas ateina iš mūsų klientų, kurie tikrai noriai jungiasi prie iniciatyvų, o mes prisidedame savo darbu, tai brangiausiai ir kainuoja“, – tvirtina verslininkas.

Atsirado ta kita projekto pusė – ne tik šventiniai atvirukai, bet ir svajonės. Vaikai gamino atvirukus, o mes sukūrėme svajonių registrą.
Rūta Jasienė, „SDG“ Personalo ir komunikacijos direktorė

Žvelgiant į „Kibi Čibi“ sėkmės istoriją, peršasi mintis, kad įmonės vadovas negalvoja apie maksimaliai didžiausią įmonės pelną.

„Žodį „maksimalus“ kiekvienas gali interpretuoti savaip. Pelnas – kiekvienos sveikos įmonės tikslas, bet ar jis turi būti maksimalus? Mums maksimalus pelnas reiškia, kad įmonė dirbtų pelningai ir klientai būtų laimingi, į darbą važiuotume su šypsena, nesipyktume dėl niekalų, juk visko būna, supras tie, kurie, kaip ir mes, dirba šeimyninėje rangoje“, – teigė D. Barišauskas.

Tačiau šioje vietoje interesai sutampa: šeimos nariai vieni kitus palaiko bei dalinasi darbais.

„Prie didžiosios dalies iniciatyvų prisijungiame savo laisvalaikio sąskaita, todėl esu be galo dėkingas savo šeimynai – ištikimiausiai komandai! Tai ir parodo, kad kiekvieno žmogaus indėlis ir sukuria tą rezultatą, kurį didelėje kompanijoje padaro tam įdarbinti darbuotojai“, – tvirtino verslininkas.

Kaip kalėdiniai atvirukai ėmė pildyti vaikų svajones

Konsultacijų kompanija „SDG“ (Saugaus darbo garantas) – etatinė NAVA konkurso dalyvė, pernai pelnė net tris nominacijas: „Šeimai palankiausios darbovietės“, „Aplinkai draugiškiausios“ įmonės, o visuomenė šią įmonei skyrė ir „Metų bendruomeniškiausios“ įmonės (vidutinių bendrovių kategorijoje) titulą.

„SDG“ nėra jokia naujokė socialinės atsakomybės srityje, o jos veikla – jokia vienkartinė akcija ar rinkodaros triukas. Įmonė gali didžiuotis iniciatyvomis, kurios skaičiuoja jau antrą dešimtmetį.

Nors iš pirmo žvilgsnio „SDG“ pagal veiklos profilį, įmonės tikslus niekaip nėra susijusi su vaikais ir švietimu, jos socialinės atsakomybės iniciatyvų spektre – vaikų svajonės ir jų saugumas kelyje.

Socialinę atsakomybę vertina, pastebi būsimi mūsų darbuotojai.
Rūta Jasienė, „SDG“ Personalo ir komunikacijos direktorė

Anot įmonės Personalo ir komunikacijos vadovės Rūtos Jasienės, „Kalėdinių vaikų svajonių“ iniciatyva gimė 2010-aisiais svarstant apie kalėdinių atvirukų gamybą. Įmonė ieškojo naujų idėjų, kaip su artėjančiomis šventėmis pasveikinti verslo partnerius ir klientus.

„Kasmet stengdavomės, kad mūsų šventiniai atvirukai būtų ypatingi, išskirtinio dizaino. Taip pat ieškojome prisidėti prie kokios nors iniciatyvos. Sužinojome apie „SOS vaikų kaimo“ mažylių pieštus atvirukus, įsigydami juos žmonės parėmė vaikus vienu, kitu litu. Pagalvojome, kad galime suteikti progą vaikams nupiešti mums kalėdinius atvirukus.

Taip gimė projektas „Kalėdinės vaikų svajonės“. Atviruką nupiešęs vaikas turėjo nurodyti, kam taupo pinigus. Taip prie iniciatyvos jungėsi vis daugiau įmonių, skambindavo mums ir klausdavo, kaip galėtų prisidėti prie vaikų svajonių, pavyzdžiui, kaip atviruką nupiešusiam vaikui padovanoti jo trokštamą dviratį.

Atsirado ta kita projekto pusė – ne tik šventiniai atvirukai, bet ir svajonės. Vaikai gamino atvirukus, o mes sukūrėme svajonių registrą, pagal kurį įmonės pildo vaikų svajones. Taip iš įmonės noro pasveikinti partnerius, kolegas, klientus gimė tokia socialinė veikla“, – pasakojo R. Jasienė.

"SDG" įmonė ir jos socialinės atsakomybės veikla
Foto: Įmonės nuotr.

Kita įmonės iniciatyva „Apsaugokime mūsų ateitį“ skaičiuoja net 13-us metus. „Mūsų bendrovės veikla susijusi su saugumu darbe. Galvojome, kur dar svarbi sauga. Jokių abejonių – saugumas eisme, kuris ypač aktualus vaikams, tiek prieš rugsėjo 1-ąją, tiek tamsiu paros metu“, – pasakojo R. Jasienė. Taip gimė idėja pasirūpinti mažais vaikais ir dovanoti jiems atšvaitus, liemenes.

„Norime nuo mažens skiepyti tą saugumo poreikį, ugdyti dėmesį asmeninei saugai. Toks žmogus, besirūpinantis saugumu, bus atsakingas ir profesinėje veikloje, nedirbs tokiose sąlygose, kurios nėra saugios.

Projektą pradėjome prieš 13 metų, vadinasi, pirmieji, kurie gavo atšvaitus, jau yra suaugę žmonės, kažkur jau dirba. Tikimės, kad mūsų iniciatyva padėjo jiems atsakingai žvelgti į saugą ir profesinėje srityje“, – kalbėjo R. Jasienė.

„SDG“ patirtis įrodo, kad socialinėms iniciatyvoms nebūtinas įspūdingas biudžetas, o gera, įdomi idėja pritraukia daugiau norinčiųjų prisidėti prie jos įgyvendinimo.

"SDG" įmonė ir jos socialinės atsakomybės veikla
Foto: Įmonės nuotr.

„Kiekvienos akcijos metu mes kreipėmės į kitas įmones kviesdami prisijungti. Smagu, kad tokių atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, kreipiasi į mus Vilniaus rajone atšvaitus gaminanti vieno miestelio įmonė sakydama, kad nori savo miestelio vaikams dovanoti atšvaitus.

Taip užsimezga bendradarbiavimas tarp vietos bendruomenės ir verslo. Analogiškai ir kitoje iniciatyvoje, įmonės pildo vaikų svajones, atvyksta įteikti dovanas, susipažįsta su šeima, vaiku, užsimezga socialinis ryšys. Tai nėra tik apie pinigų surinkimą ir daikto dovanojimą, svarbus ir bendravimas“, – tvirtino R. Jasienė.

Anot jos, kartais „SDG“ užima poziciją tarp vietos verslo ir bendruomenės. „Jei matome, kad akcija gali būti sėkminga ne tik „SDG“ įmonės viduje, tad prie jos kviečiame prisijungti daugiau dalyvių“, – pasakojo R. Jasienė.

Pasak įmonės Personalo ir komunikacijos vadovės, bet kokios socialiai atsakingos veiklos sėkmė priklauso nuo pačios įmonės darbuotojų.

„Rinkodaros ar personalo skyrius socialinių akcijų, iniciatyvų negali įgyvendinti, būtinas visų įsitraukimas. Pavyzdžiui, daug įmonės darbuotojų pildo kalėdines vaikų svajones, važiuoja į globos namus, nuveža dovanas. Čia daug tokios nematomos logistinės, savanoriškos veiklos“, – apie patirtį pasakoja R. Jasienė.

Anot jos, džiugu, kad tai nėra „sprendimai iš viršaus“, įmonės vadovų noras išleisti rinkodarai ar socialinei atsakomybei skirtą biudžetą, o pačių įmonės darbuotojų noras prisidėti prie iniciatyvos.

„Tokiu atveju ir įmonėje atmosfera pakili, kai visi susitelkia vienam tikslui ir jį įgyvendina. Tai dar vienas laimės šaltinis. Maža to, socialinę atsakomybę vertina, pastebi būsimi mūsų darbuotojai.
Darbo pokalbyje jie pasakoja, kad štai socialiniuose tinkluose matė mūsų vieną ar kitą iniciatyvą. Vadinasi, tai padeda atkreipti būsimų darbuotojų dėmesį“, – dažnai nematomą socialinės atsakomybės pusę atskleidžia R. Jasienė.

"SDG" įmonė ir jos socialinės atsakomybės veikla
Foto: Įmonės nuotr.

Neatsiejama sėkmingo verslo dalis

„Coca-Cola HBC Lietuva“ įmonei pernai atiteko „Metų bendruomeniškiausios įmonės“ titulas – už jaunimo ir moterų verslumo skatinimą.

„Coca-Cola HBC Lietuva“ įmonei pernai atiteko „Metų bendruomeniškiausios įmonės“ titulas – už jaunimo ir moterų verslumo skatinimą.

Anot įmonės viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovės Gabrielės Šerėnienės, darbas su jaunimu – būsimais visuomenės lyderiais – tai raktas daugelio socialinių problemų sprendimui.

Atsirenkant darbuotojus daug dėmesio patys skiriame norėdami išsiaiškinti, ar mūsų ir būsimo kolegos vertybės šioje srityje sutaps. Juk jis pateks į tokį kolektyvą, kurio žmonės per pirmąją COVID-19 bangą atidėjo darbus ir išėjo savanoriauti į „Maisto banką“.
Gabrielė Šerėnienė, „Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė

„Su „Junior Achievement Lietuva“ nuo 2017 metų kartu įgyvendiname tarptautinę jaunimo nedarbo prevencijos programą „Youth Empowered“, kurios metu šalies jaunuoliai įgauna kompetencijas, reikalingas integruojantis į darbo rinką – išmoksta pažinti savo asmenybės stiprybes, kurti kontaktų tinklą, finansinio raštingumo, verslumo pagrindų ir t. t.

Tai skatina jaunimą toliau domėtis verslumo galimybėmis ir įkvepia savarankiškai ir užtikrintai kurtis ateitį patiems, nelaukiant, kad tai už juos padarys kažkas kitas“, – plačiau komentavo G. Šerėnienė. 2017–2019 m. šiai programai įgyvendinti įmonė investavo daugiau nei 57 tūkst. eurų, joje jau sudalyvavo daugiau nei 1500 jaunuolių.

Moterų skatinimas mokytis su IT sfera susijusių profesijų, kurios ypač aktualios vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai – tai dar viena sritis, kurioje „Coca-Cola HBC Lietuva“ 2019 m. kartu veikė su „Junior Achievement“ ir „Women Go Tech“ organizacijomis.

„Programos tikslas buvo padėti mergaitėms išsivaduoti nuo vyresnėse kartose gajų stereotipų apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas, mokantis iš verslių moterų istorijų patikėti savo jėgomis bei savarankiškai kurtis ateitį. Matome, kad šis poreikis Lietuvoje labai aktualus“, – pasakojo „Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė.

Anot jos, programa buvo įgyvendinta 2019–2020 m., jai skirta 93 tūkst. eurų „The Coca-Cola Foundation“ paramos lėšų.

Kaip įvertinti kompanijos minimus skaičius: investicijos, ateityje duosiančios savų dividendų, ar niekada neatsipirksiančios išlaidos?

Anot G. Šerėnienės, socialiai atsakingos veiklos nauda sugrįžta ne tik darbuotojų, klientų, bendruomenių, valstybės institucijų ar akcininkų pasitikėjimu – tokia organizacija tampa atsparesnė sukrėtimams, sugeba greitai reaguoti ir keistis, koja kojon žengiant su pokyčiais visuomenėje ir rinkoje.

„Be jokios abejonės, iš to ateina ir verslo sėkmė, todėl pasaulyje investuotojai itin vertina bendroves, kurios turi tvarumo indeksus ar kitaip objektyviai gali įrodyti savo pasiekimus.

Tvarius dalykus puikiai daro ir ką tik užgimę startuoliai, ir didesnius resursus turinčios globalios kompanijos. Kiek bendrovei kainuoja laikytis verslo etikos principų? Kiek kainuoja įsipareigojimas sąžiningai elgtis su savo darbuotojais ar jų savanorystė? Kokia lyčių lygybės užtikrinimo organizacijoje kaina? Kiek kainuoja būti aplinkai draugiškesniems?

Tai požiūrio ir konkrečios situacijos nulemiamas dalykas, tačiau bet kokiu atveju – tvarumas yra apgalvota, išmatuojamą vertę sukurianti investicija į ateitį. Svarbu suprasti, kad tai yra tobulėjimo kelias, kur būsime atidžiai stebimi, kvestionuojami, o tikslų pasiekimui gali reikėti esminių pokyčių“, – teigia G. Šerėnienė.

Anot jos, iš įvairių bendrovės atliekamų vidinių bei išorinių tyrimų matyti, kad tvarumo, socialinės atsakomybės tema labai rūpi ir bendrovės esamiems darbuotojams, ir tiems, kurie norėtų jais tapti.

„Atsirenkant darbuotojus daug dėmesio patys skiriame norėdami išsiaiškinti, ar mūsų ir būsimo kolegos vertybės šioje srityje sutaps. Juk jis pateks į tokį kolektyvą, kurio žmonės per pirmąją COVID-19 bangą atidėjo darbus ir išėjo savanoriauti į „Maisto banką“, tarp susirinkimų ir skubių darbų randa laiko būti mentoriais Lietuvos mokiniams, o kartu su savo šeimomis kasmet susirenka tvarkyti gamtos – prie šių darbų tikrai sugrįšime pasibaigus pandemijai“, – neabejojo G. Šerėnienė.

Gabrielė Šerėnienė, „Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pandemija nepraretino konkurso dalyvių gretų


Šiemet NAVA konkurse varžomasi dėl keturių nominacijų – „Aplinkai draugiškiausios įmonės“, „Metų bendruomeniškiausios įmonės“, „Metų darbovietės“ ir „Įmonės, labiausiai prisidėjusios prie socialinėje atskirtyje esančių asmenų integracijos į darbo rinką“.

Kiekviena iš šių nominacijų skirstoma į tris kategorijas, atskirai apdovanojant labai mažas ir mažas įmones, kuriose dirba ne daugiau kaip 49 darbuotojai, taip pat vidutines, turinčias 50–249 darbuotojų, bei dideles įmones, savo gretose skaičiuojančias daugiau nei 250 darbuotojų.

Šiemet iš viso NAVA konkursui pateiktos 87 paraiškos. Daugiausia jų pateikė didelės įmonės – 48 paraiškos, 25-ias pateikė vidutinės ir 14 paraiškų – nedidelės įmonės.

Labiausiai pasižymėjusi bendrovė, pateikusi paraiškas laimėti visų rūšių nominacijas, bus pagerbta pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“.


Šis titulas atiteks tai įmonei, kuri rūpinasi bendruomenėmis, aplinka, savo darbuotojais, taip pat nenusisuka nuo labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių ir skatina toleranciją. Šiemet, kaip ir pernai, visuomenė spręs, kuri įmonė, jos nuomone, verta tapti „Metų bendruomeniškiausia įmone“, rinkdama nugalėtoją „Delfi“ naujienų portale. Rinkti „Metų bendruomeniškiausią“ įmonė, skaitytojai bus kviečiami kitų metų pradžioje.

Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2020 metais, iškilmingai apdovanojimai bus įteikti 2021 metų sausio 28 d. Valdovų rūmuose.