Socialinis burbulas – kas tai?
Socialinis burbulas apima tam tikrą socialinę terpę, kurioje jis egzistuoja. Kitaip tariant, mūsų visuomeninio gyvenimo atspindys virtualioje erdvėje.
„Savo socialinį burbulą formuojame pagal savo vertybes – sekame tuos žmones, kurių nuomonei pritariame; asmenybes, kurios mums patinka; iš draugų sąrašo ištriname tuos ar net blokuojame tuos, kurie prieštarauja mūsų pasaulio sampratai“, – paaiškina komunikacijos specialistas.
Pasak T. Staniulio daugiau nei 75 proc. visuomenės nuolat naudojasi socialiniais tinklais. Karantino metu į šiuos tinklus prisijungė dar įvairesnių visuomenės grupės atstovų, nes tai viena iš pagrindinių informacijos, ja dalijimosi galimybių.
„Galime preziumuoti, kad socialinė erdvė dabar ypač aktyvi, tad dar atidžiau peržiūrime, kokią informaciją pateikiame savo socialinius burbului. Nuolat jį skaidriname, darome vienalytį. Juk kartais, tenka pripažinti, net nesąmoningai, nusprendžiame, kad vieno ar kito įrašo net neskelbsime, nes galbūt nesulauksime palaikymo ar pritarimo iš savo socialinio burbulo. Taip nejučia pradedame vykdyti autocenzūrą“, – teigia vyras.
Nuolatinės socialinio burbulo higienos palaikymo svarba
Specialistas atkreipia dėmesį, kad baisiausia, kai žmogus ima save riboti ir cenzūruoti. Apskritai, blogiausia pasekmė, kai žmogus ne tik tampa itin jautrus informacijai, kuriai jį pasiekia, bet ir ima mąstyti panašiai, kaip visi, ir nustoja analizuoti.
„Dėl to labai svarbu savo kuriamus burbulus kartas nuo karto peržiūrėti. „Kai socialiniai burbulai išsigimsta, jie gali net paveikti vertybes. Trolių fabrikai, antivakseriai, koronos viruso priešininkai – numanau, kad net savo aplinkoje galime pastebėti žmonių, kuriuos ši informacija paveikė.
Tad vertėtų laikas nuo laiko peržiūrėti, ką sekate – kokių visuomenės veikėjų, žiniasklaidos priemonių, net draugų informacija jus pasiekia. Žinoma, tai tik vienas iš žingsnių. Labai svarbu ir pačiam nuolat domėtis, tikrinti informaciją, kuri pasiekia.
Kita efektyvi priemonė – ne tik reguliari socialinė higiena, bet ir atsiribojimas nuo socialinių tinklų. Jei mėnesio pertrauka yra per ilga, galima pabandyti bent savaitgaliais atsiriboti nuo viso srauto, kad po kurio laiką į pasiekiančias žinias būtų galima pažvelgti iš perspektyvos.
Dar norėčiau išskirti ir itin ištobulėjusius algoritmus. Juk lengva pastebėti, kad atlikus bet kurio prekės ženklo paiešką, jus pradeda persekioti informacija, kuri su tuo susijusi. Tad reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją ir pan. – tiesiog būtina“, – dalijasi T.Staniulis.
Be to, kai vienoje vietoje susiburia žmonės, kuriems artima tam tikra ideologija, kartais į kitokią nuomonę reaguojama patyčios forma. O kai kuriuose kitose grupėse kaip tik bandoma suburti žmones, kurių nuomones lengva paveikti ar net įmanoma formuoti. Kaip palenkti tokius žmones, daug kalbama ir „Netflix“ filme „The Great Hack“.
„Deja, bet dabar dar galima pastebėti ir tendenciją, kad kai kurie nuomonės formuotojai pasijaučia nebaudžiami. Jų rankose atsiduria virtualus valdžios įrankis. Tokį žmogų supa palaikytojų grupė, padaryti pokytį gali tapti tikrai įmanoma, bet jau kitas klausimas, ar jis visuomet būna teigiamas.
O kadangi technologijos, virtualumas, kaip teigė komunikacijos technologijų teoretikas Marshalas McLuhanas, yra tarsi mūsų tęsiniai, o „tarpininkas yra žinutė“, vertėtų labai atsakingai nuspręsti, kurioms grupėms norime priklausyti. Juk svarbi ne tik žinia, bet ir turinys“, – sako T.Staniulis.
Keli laiko patikrinti būdai, kaip sprogdinti savo socialinį burbulą
• Reguliariai „unfollow“ ir „block“ visus prekės ženklus, asmenybes, trolius, netikrus profilius, kurie tau atrodo įtartini, priekabūs ar koreguojantys paieškos algoritmą;
• Reguliariai trink savo „Google History“ ir „Cookies“, taip išvengsi prekės ženklų, kurių nebenori vartoti reklamų;
• Elkis netradiciškai, dėk „like“, „comment“ ir „share“ ten, kur algoritmas nesitiki, užkirsk kelią tavo profilio stereotipizavimui;
• Tyčia spausk nuorodas ir domėkis tokiais dalykais, kurie apsunkintų „Google“ algoritmo personalizavimo galimybes;
• Bent kartą per savaitę prisijunk prie naujos „Facebook“ grupės, kuria anksčiau visiškai nesidomėjai ir paskelbk ten savo nuomonę;
• Bent kartą per savaitę paprašyk savo draugų ar pažįstamų, kad uždėtų „like“ ant posto tau rūpima tema, kad prevenciškai užtikrintum savo pasirodymą jų sraute ateityje;
• Naudok alternatyvią paieškos sistemą (e.g. „Bing“, „Yahoo“, etc.), jei ieškai turinio, kurio nenorėtum matyti dažniau, nei pats pasirenki.