Įmonės privalo ruoštis psichologiškai
Kalbėdamas apie tai, su kuo šiandien, kai nutrūko ar sutriko daugelio kompanijų veikla, susiduria įmonių vadovai, pašnekovas išskiria du pagrindinius iššūkius – psichologinį ir iniciatyvų planavimą.
„Mūsų nuomone, klientai žiūri ne tik į tai, kad reikia suplanuoti konkrečius savo veiksmus, veiklą, bet ir atsižvelgti į psichologinius veiksnius. Juk bus reikalingas pasiruošimas ryžtingiems, kartais – skaudiems pokyčiams. Privaloma nusiteikti ilgoms, psichologinio darbo su darbuotojais ir klientais, valandoms“, – priduria jis.
„Lewben Group“ konsultuoja kitas įmones įvairiais klausimais, padeda joms tvarkyti finansus, tad nenuostabu, jog būtent šiuo metu kompanija susilaukia nemažai užklausų. Tačiau Viliaus Kavaliauskas pastebi, kad, kol kas, dėl bankroto procedūrų įmonės konsultuotis neskuba.
„Nors viešumoja daug kalbama apie bankrotus, kol kas konkrečių veiksmų ta linkme nematau – daugelis verslų stengiasi išlikti, tuo pačiu išsaugoti darbo vietas. Jie galvoja apie paramą iš valstybės, pertvarko savo verslą ta linkme, kad galėtų ne tik išgyventi šią krizę, bet ir judėti toliau“, – sako specialistas.
Vienos teisingos strategijos nėra
V. Kavaliausko teigimu, šiandien įmonės, norėdamos išlikti ir įvertinusios savo galimybes, imasi skirtingų strategijų, tačiau tai nereiškia, jog viena ar kita yra teisingesnė.
„Nesakyčiau, kad kompanijos, kurios skelbia prastovas, mažina algas ar imasi kitų ryžtingų priemonių elgiasi neatsakingai. Atvirkščiai – tiek atlyginimų mažinimas, tiek prastovos, turbūt, ateityje padės darbo vietas išsaugoti. Ši krizė nebus nei trumpa, nei lengva. Kai mes išeisime iš karantino, problemos nesibaigs – jos prasidės. Viso pasaulio vartojimo mažėjimas daugelį verslų ves į bankrotus, restruktūrizaciją, sąnaudų mažinimą – tiek darbuotojų, tiek visų kitų priemonių sąskaitą. Man atrodo, kad šiandien atsakingas verslas yra tas, kuris siekia savo veiklą išsaugoti ilguoju laikotarpiu. Vis tik, mūsų patarimas būtų pasiruošti juodžiausiam scenarijui, kiekvieną savaitę jį peržiūrėti ir tada, atitinkamai, priimti sprendimus“, – aiškina „Lewben Group“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, šiomis dienomis daug kalbama apie verslo socialinę atsakomybę, tačiau pašnekovas ragina prisiminti pagrindinius verslo tikslus.
„Daugelis kalba apie socialinę atsakomybę, tačiau pamirštamas vienas pagrindinių verslo tikslų – uždirbti pajamas ir pelną. Tad reikia suprasti, jog be verslo nebus ir socialinės verslo atsakomybės. Bankrutuos verslas – nebus iš ko remti ir įvairių socialinių atsakomybių“, – kalba Vilius Kavaliauskas.
Valstybė turi prisiimti kuo daugiau nuostolių
Vis tik, prakalbus apie pagalbą, kurios šiandien sulaukia verslas, pašnekovas užsimena, kad skiriamų priemonių – nepakanka.
„Suprantu ir Vyriausybę – tam tikrus sprendimus priimti nėra paprastą. Tuo labiau, kad viską reikia priimti skubiai. Tačiau visos subsidijos, lengvatinės paskolos daugeliui verslų padės išsilaikyti ilgiau. Lygiai tą patį – vienokia ar kitokia forma – daro daugelis valstybių. Juk verslo gelbėjimo priemonės yra būtinos. Skaičiau buvusio Europos centrinio vadovo straipsnį apie tai, kad šiandien, iš esmės, turime karo stovį, todėl valstybė turi prisiimti visus nuostolius, susijusius su šiomis aplinkybėmis. Kaip valstybė finansuodavo karus – taip turi finansuoti pandemiją“, – sako jis.
Šiandien valstybė siūlo 70–90 proc. kompensuoti mokamas prastovas, tačiau likusią sumą padengti turės pats darbdavys – tuo pačiu jis įsipareigoja ir neatleisti savo darbuotojų. V. Kavaliausko nuomone, nors tai – taip pat nemažas įsipareigojimas, valstybei nesiėmus bent tokių priemonių visiems būtų sunkiau.
„Galime diskutuoti, ar valstybė turėtų kompensuoti 100 proc., ar mokėti vidutinio žmogaus atlyginimo dydžio išmokas, ar dar kitokiomis priemonėmis skatinti darbo vietas, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kas bus rytoj. Situacija keičiasi kasdien ir, greičiausiai, tų priemonių, kurios yra šiandien – nepakaks. Manau, kad verslas ir darbuotojai šioje situacijoje yra silpnesni nei valstybė, reguliuojanti visus šiuo metu taikomus apribojimus, tad ji ir turėtų prisiimti kuo daugiau nuostolių“, – kalba Vilius Kavaliauskas.
