Ekspertas palygino 2008 m. krizę Lietuvoje su situacija šiandien: skirtumas – akivaizdus

Lietuvos bankas jau paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio šalies ekonomika susitrauks mažiausiai 1,2 proc. Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos ir pasaulio ekonomikos patiria sunkmetį – paskutinę krizę išgyvenome 2008–2009 m. Turto valdymo bendrovės INVL ekspertas Vaidotas Rūkas Delfi transliacijos metu apžvelgė, kaip su praeities krizėmis tvarkėsi pasaulis iki šiol ir kaip esame pasiruošę naujam ekonomikos sulėtėjimui.

2008 metų krizė davė vertingų pamokų, kurios praverčia šiandien

Dar šių metų pradžioje Bloomberg atlikta finansinių prognozių 2020 metams suvestinė rodo, kad po itin sėkmingų praėjusių metų akcijų rinkoje tikėtasi stabtelėjimo arba nuosaikaus augimo, tačiau tai, kad ekonomikai žalingos įtakos turės pandemija, niekas negalėjo numatyti. Kaip pastebi V. Rūkas, krizes galima išskirti į du tipus – ekonomines ir „juodąsias gulbes“ (angl. terminas – black swan, reiškiantis nenuspėjamą įvykį).

„2008 metų krizė privertė sėsti prie istorijos, prie rinkų situacijų analizės ir dar giliau analizuoti, kuo viena krizė panaši į kitą, kuo jos skiriasi, kaip pasiruošti joms. Ekonominės krizės dažniausiai būna nulemtos skolų ar per didelio, besaikio skolinimosi, kas seka su turto kainų augimu, ar tai būtų akcijos, ar nekilnojamas turtas. Kitas krizių tipas – juodosios gulbės, kurių numatyti niekaip neįmanoma, nes tai nesusiję su ekonomika. Prie tokio pobūdžio krizių galėtume išskirti politinius įvykius, pavyzdžiui, pasikeitė Venesueloje valdžia, kuri žaloja ekonomiką ir finansų rinką, o taip atsiranda krizės. Kitos juodosios gulbės yra kariniai įvykiai, o šiuo atveju – pasaulinė pandemija, viruso plitimas, kurio niekaip nebuvo galima nuspėti“, – aiškina V. Rūkas.

Nors 2008 metų krizė ir dabartinė pandemijos nulemta situacija priklauso skirtingiems krizių tipams, V. Rūkas pabrėžia, kad bendra krizių analizė leido išmokti svarbią pamoką – kad, kokia krizė bebūtų, rinkos visuomet atsistato į iki krizės buvusią padėtį ir kyla toliau. Lieka neaišku tik tai, ar atsistatymas įvyks jau artimiausiomis dienomis, ar to teks palaukti keletą mėnesių.

Dažnas mūsų puikiai prisimena 2008 m. krizę. Kaip pastebi INVL ekspertas, ją išgyvenę žmonės išmoko daug svarbių pamokų, kurios turi didelės reikšmės tokiose nenumatytose situacijose, kaip šiandieninė.

„Žmonės tapo atsargesni, ne taip besaikiai skolinasi, ne taip kelia turto kainas – tai galima pasakyti tiek apie žmones, tiek apie verslus ir pačias valstybes, kurios ėmė kaupti rezervus. Aišku, ta skolų kupra, kuri susidarė ekonominės krizės metu 2008 metais, ji vis dar velkasi, bet tas supratimas ir pasiruošimas šiandien yra nepalyginamai geresnis. Centriniai bankai ima užbėgti už akių, kalba apie ekonomikos skatinimą. Tai girdime ir Lietuvos atveju – finansų ministras yra paskelbęs net 2 milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo, o vėliau ir atstatymo paketą“, – vardija ekspertas.

Sunkmečiu pataria atsidėti 6 mėnesių atlyginimo vertės finansinį buferį

Kalbant apie investavimą, V. Rūkas pripažįsta, kad 2008 metais buvo padaryta klaidų, iš kurių šiai dienai yra pasimokyta.

„Dabar pensijų fondai ir kitos investicijos yra nepalyginamai stipriau išskaidytos per pasaulį po stipriausias valstybes, didžiausias kompanijas. Pavyzdžiui, pensijų fondų turtas, turbūt tiek mūsų kompanijos, kiek ir visos rinkos, yra investuotos daugiausiai į stipriausias ir didžiausias pasaulio valstybes ir įmones, tokias kaip JAV technologijų milžinas „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“, kurios gali patirti ir patiria laikiną kainų mažėjimą ir investicijų nuvertėjimą, tačiau tvarumo tam, kad jos išliktų, rizikos yra labai mažai. Jei portfelis išskaidytas per keletą tūkstančių ar, mūsų atveju, net arti 10 tūkst. pasaulio bendrovių, negrįžtamos žalos padarymas yra minimalizuotas, nepaisant to, kad laikinas nuvertėjimas gali būti, ir jis toks yra“, – aiškina INVL ekspertas.

Kaupiantiems pensijų fonduose, V. Rūkas pirmiausiai pataria laikytis strategijos ir suprasti, kad tai – ilgalaikis taupymo produktas, galintis tam tikru metu išgyventi kritimus.

„Nereikėtų per daug pergyventi, nes pensijų fondai nėra krepšelis juodai dienai. Tai yra ilgalaikis taupymo produktas, kuris skirtas keliasdešimčiai metų, per kuriuos mes jau matėme rinkų kritimą, per ateinančius ir būsimus keliasdešimt metų mes ir vėl pamatysime kokį nors didelį kritimą, tačiau ilguoju laikotarpiu tai neturės įtakos arba turės natūralią įtaką jūsų sukauptai turto vertei. Kadangi žmonės reguliariai pervedinėja įmokas į pensijų fondus, „Sodra“ perveda įmokas į fondus, tai yra pasinaudojimas rinkos kritimu investuojant pigiai į stipriai atpigusias investicijas“, – teigia INVL ekspertas.

Planuojant finansus galimam kriziniam laikotarpiui, V. Rūkas pirmiausia pataria sukaupti finansinį buferį – bent 2–3 mėnesių atlyginimų vertės ar, geresniu atveju, 6 mėnesių atlyginimų vertės santaupas, kad, esant netikėtam atvejui, kaip darbo netekimas, finansiškai nenukentėtumėte ir tą periodą galėtumėte išgyventi.

„Šiuo metu susiduriame su situacija, kuomet didžioji dalis darbuotojų negali eiti į darbą, o, pavyzdžiui, maisto išsinešimui negaminantys restoranų darbuotojai neturi darbo visai. Šiuo atveju, tas finansinis buferis padėtų išgyventi nepalankią padėtį. Kitos taisyklės – naudokimės instrumentais, kurie skatina taupyti, ir taip galėsime uždirbti ne tik iš investicijų grąžos. Tai antra, trečia pensijų kaupimo pakopa ir yra instrumentai, skatinami valstybės, kad galėtume sukaupti tą saugią didelę sumą ateityje“, – pataria V. Rūkas.