Su nuosmukiu kovoja panašiais ginklais
Įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad valstybių modeliai, taikomi siekiant padėti verslams ekonominio nuosmukio metu ar net apsaugoti juos nuo bankroto, daugumoje šalių yra panašūs.
„Šio viruso problema ta, kad jis yra labai segmentinis – labiausiai kerta paslaugų sektoriui, ne gamybai. Tad reikia padėti išvengti likvidumo problemų, nes tie sektoriai neturi apyvartos, bet tuo pat metu turi labai fiksuotus kaštus, t. y. atlyginimus, nuomos, paskolų įmokas ir t.t.
Ką daro šalys? Labai panašiai kaip ir Lietuva – mokesčių, delspinigių, baudų atidėjimas ir kapitalo injekcijos į tuos sektorius, kad jie neatleidinėtų darbuotojų. Bet už tai įmonės prisiima tam tikrą atsakomybę – išlaikyti darbo vietas“, – kalbėjo ekonomistas.
Europos valstybių ekonomikos skatinimo planai:
- Norvegija: 20 dienų įprasto atlyginimo
„Tai tarsi netikėtai užklupęs karas, tik be bombų ir granatų“, – sakė vienos iš labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių šalies įmonių – oro linijų bendrovės „Norwegian Air“ – generalinis direktorius. Be to, įmonė paskelbė atleisianti 90 proc. savo darbuotojų.
Siekiant išgelbėti įmones nuo bankroto ar palengvinti koronaviruso padarinius verslui, Norvegija įsteigė 10 milijardų dolerių krizės fondą. Pusė šių lėšų bus skirta smulkiam ir vidutiniam, kita pusė – stambiajam verslui. Be to, atidedamas socialinio draudimo mokesčio mokėjimas, darbuotojo vardu mokamas darbdavių.
Visi laikinai atleisti darbuotojai 20 dienų (tokia planuojama karantino trukmė) gaus visą, t. y. įprasto dydžio, atlyginimą. Dviejų dienų atlygį apmokės darbdavys, o 18 dienų – valstybė. Asmenys, kurie dirba savarankiškai, sulauks laikinos pajamų apsaugos – jiems bus mokama 80 proc. nuo paskutinių trijų metų pajamų vidurkio, tačiau neviršijant 600 000 NOK (apie 48 300 Eur).
- Danija: veiksmus aptarė su darbdaviais
Danijos Vyriausybė, siekdama išvengti masinių darbuotojų atleidinėjimų, pagalbos įrankius verslui aptarė kartu su profesinėmis sąjungomis ir verslo asociacijomis. Nuspręsta verslui skirti apie 5,3 mlrd. eurų paramą.
Įmonės, kurių pajamos sumažėjo 40 procentų ar daugiau, tris mėnesius gaus valstybės dotacijas, skirtas padengti 25–80 procentų savo fiksuotų išlaidų. Savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms, turinčioms iki dešimties žmonių, kurių pajamos sumažėjo daugiau kaip 30 procentų, taip pat bus siūlomos valstybės kompensacijos, kurių vertė – 75 proc. jų įprastų mėnesinių pajamų. Vis tik, darbuotojai turės pasiimti 5 dienas kasmetinių arba neapmokamų atostogų.
Be to, su sunkumais susidūrusioms įmonėms ateinančius tris mėnesius valstybė dengs 75 proc., o darbdaviai – 25 proc. įprasto darbuotojų darbo užmokesčio. Vis tik, mėnesinio atlygio suma negali viršyti 23 000 DKK (3078,56 Eur). Tai galios toms įmonės, kurios susidūrė su poreikiu atleisti 50 ir daugiau darbuotojų arba mažiausiai 30 proc. visos komandos.
- Prancūzija: padarysime viską
„Jokia įmonė, nepaisant jos dydžio, nesusidurs su bankroto rizika“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, taip pažadėdamas įmonėms neribotą finansinę paramą kovojant su koronaviruso sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as patvirtino 45 mlrd. eurų paketą, kuris apima esminį socialinio draudimo ir kitų mokesčių sumažinimą, nedarbo išmokas ir kt. iki trijų mėnesių. Be to, valstybė garantavo 300 mlrd. eurų paskoloms.
Darbuotojams, kurių šiuo metu nereikės, algas žada mokėti valstybė. Priverstų palikti darbą asmenų atlyginimams sumokėti valstybė skirs apie 8,5 mlrd. eurų.
- Vokietija: kiek reikės, tiek ir skirsime
Vokietijos planuojama parama verslui siekia 500 milijardų eurų, kuriais pasinaudoti galės tiek smulkios ar vidutinio dydžio, tiek ir stambiosios įmonės. Vis tik, kaip teigė šalies lyderiai, paramos „lubos“ nėra numatytos. Įmonėms taip pat bus leista atidėti mokesčius, kurių suma, kaip prognozuojama, sieks milijardus eurų.
Be to, verslai, kurie negalės užtikrinti viso numatyto darbo krūvio (darbo valandų) darbuotojams dėl koronaviruso (pavyzdžiui, restoranai neturės lankytojų), galės tai padaryti bei atitinkamai sumažinti darbuotojo atlyginimą. Darbuotojai, netekę darbo krūvio, už prarastą dalį galės prašyti kompensacijos, kurią padengs valstybė.
Kaip teigė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas, jeigu tik prireiks, Vokietija yra pasiruošusi padaryti ir daugiau.
- Švedijoje – drąsiausias planas
Švedijos numatytas ekonomikos skatinimo planas – 27,5 mlrd. eurų. Mokesčių mokėjimą įmonėms valstybė leis atidėti ypač ilgą laikotarpį – iki metų. Planuojama trumpinti darbo valandas, tačiau nepamirštant užtikrinti, kad darbuotojai gautų 90 proc. savo buvusio atlyginimo. Valstybė žada padengti didelę dalį darbo užmokesčio kaštų, todėl įmonėms ši našta sumažės bent perpus.
Lietuvai reikia skolintis dvigubai daugiau
A. Izgorodinas, vertindamas Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, sakė, kad pastebimi dideli ir pliusai, ir minusai. Daugiau apie planą skaitykite čia.
„Reikėtų pagirti valstybę už pakankamai greitą reakciją: beveik per savaitgalį buvo sukurtas visas skatinimo planas, kuris susideda iš daugelio aspektų. Tai yra labai stipru. Taip pat – už pagalbą verslui išlaikant darbo vietas ir valstybės toleranciją mokesčių mokėjimo, baudų ir delspinigių klausimu“, – teigė ekonomistas.
Vis tik, A. Izgorodino nuomone, numatyta paramos verslui suma – stipriai per maža.
„Mes, kas liečia viešųjų finansų politiką, gyvename ne 2020, o 2008 metais, kai buvo krizė. Bet reikia suprasti tai, kad situacija labai stipriai pasikeitė – mes tapome euro zonos nariais. Europos Centrinis Bankas yra įsipareigojęs gelbėti šalių viešuosius finansus, jeigu šalis negali pasiskolinti rinkose. Manau, kad šiuo metu valstybei reikia ne taupyti, o pasiskolinti, kol dar yra laikas“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, skolinimuisi šiuo metu yra ypač palankios sąlygos – žemas BVP ir skolos santykis bei istoriškai mažiausios palūkanos.
„Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš paskutinių šalių Europoje pagal skolos santykį su BVP, t. y. mūsų skola siekia apie 34 proc. nuo BVP, kai Europos vidurkis – 80 proc., Italijos – 135 proc. Išvada – šalys su didesnėmis skolomis šiuo metu puikiai gali pasiskolinti finansų rinkose. Antra – Lietuva tik apie 1 proc. nuo BVP skiria palūkanų mokėjimui už skolą, kai euro zonos vidurkis – 1,8 proc. Trečia – šiuo metu Lietuva skolinasi už istoriškai mažiausią kainą – tik 0,3 proc.“, – patarė A. Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, šiuo metu šalyje labiausiai nuosmukis palietė viešbučių ir restoranų sektorių, tačiau ateityje tai gali paliesti ir pramonę, mat yra pastebimi signalai, kad gamyba euro zonoje taip pat užsidaro. Jei taip atsitiktų, A. Izgorodino teigimu, kapitalo injekcijos (valstybės pagalba išlaikant darbuotojus, mokesčių atidėjimas ir pan.) būtų reikalingos didesniam skaičiui įmonių. Tai turėtų būti dar vienas argumentas skolintis daugiau.
„Aš kažkiek stebiuosi, kad mes taip konservatyviai žiūrime į savo finansus tuo metu, kad euro zonos rinkose pinigų yra tonos. Tiesiog imk, kiek nori, ir skolins tau beveik už nulį. Lietuva per visą savo istoriją niekada neturėjo tokių palankių skolinimosi sąlygų, kokias turi šiandien ar vakar, bet mes tiesiog tuo nesinaudojam“, – kalbėjo specialistas ir pridūrė, kad skolintis būtų galima du kartus didesnę sumą, o viešieji šalies finansai nuo to visiškai nenukentėtų.
Finansuoti verslą galėjo ne tik bankai
Ekonomisto žodžiais, dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos verslas gali netekti daug apyvartinio kapitalo, nes gali susidurti su užsakymų sumažėjimu bei smarkiai vėluojančiais atsiskaitymais iš klientų. Nepaisant to, bendrovės ir toliau turės vykdyti būtinus finansinius įsipareigojimus, todėl iškils apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis – sąskaitų finansavimas joms bus gyvybiškai svarbus.
Nors, kaip teigia A. Izgorodinas, verslui padėti gali ir alternatyvaus finansavimo sektorius, šalies ekonomikos skatinimo plane jis buvo pamirštas, o daugiausiai dėmesio skirta tradiciniams finansuotojams – bankams. Valstybės ekonomikos skatinimo plane buvo numatyta padidinti komercinių bankų skolinimo potencialią 2 mlrd. EUR, sumažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus.
Vis tik, ekonomistas teigia, kad bankams netrūksta kapitalo, kurį jie galėtų skolinti. Čia jis įžvelgia galimą riziką, kad bankai, kaip ir rodo pastarųjų metų tendencijos, ir toliau bus labiau linkę skolinti stambiajam verslui.
„Faktas, kad bankai turės daugiau kapitalo, nereiškia, kad jie tą kapitalą ir skolins. Tai reiškia, kad jie tą kapitalą taupys, skolins stambiajam verslui, o smulkiajam verslui iš esmės skolins pakankamai sudėtingai.
Lietuvos bankų problema nėra ta, kad trūksta kapitalo. Žiūrint į Lietuvos banko reikalavimus, mūsų bankai puikiausiai vykdo kapitalo reikalavimus. Problema tai, kad bankai nenori rizikuoti. Kaip rodė statistika ir praėjusiais, ir šiais metais, bankų paskolų portfelis verslui krenta iš esmės todėl, kad bankai nenori rizikuoti, dirba su stambiuoju verslu ir ne taip stipriai nori dirbti su rizikingesniu smulkiuoju verslu“, – kalbėjo ekonomistas.
