O šiandien „Baltic Amadeus“ niekuo nenusileidžia bet kuriai Lietuvoje veikiančiai užsienio kapitalo IT bendrovei.
Dvi kartos
Daugybė naujovių, kurias įdiegė „Baltic Amadeus“, jau tapo ne tik įmonės, bet ir Lietuvos istorija.
Jauni ir veržlūs įmonės vadovai šiandien įgyvendina sparčios veiklos duomenų analizės, debesijos, informacijos saugumo ir daugiakanalės platformos („Omnichannel“), daiktų interneto (IoT) bei dirbtinio intelekto (Artificial intelligence) sprendimus.
Tačiau jeigu nebūtų tų trijų dešimtmečių istorijos – mes nebūtume ten, kur esame šiandien.
Ją prisimindamas įmonės valdybos pirmininkas ir senbuvis Audrius Beniušis mūsų susitikimo metu daug juokėsi. Šiandieniniame debesijos, dirbtinio intelekto pasaulyje pirmieji Lietuvos kompiuterizavimo žingsniai dabar atrodo nutolę šviesmečiais.
O štai įmonės generalinis direktorius Andžej Šuškevič – naujosios kartos atstovas, atėjęs tuomet, kai įmonei prireikė naujų impulsų ir idėjų. Sau ir kolegoms jis kelia pagrindinį nūdienos tikslą – supaprastinti klientams tą sparčiai į mūsų gyvenimą besiveržiantį skaitmeninį pasaulį.
Prieš keletą metų Andžej perėmė įmonės valdymą ir pagrindinį akcijų paketą iš ilgamečio šeimininko Viktoro Tonkich. Dabar šis žmogus tituluojamas garbės prezidentu ir yra visada laukiamas svečias.
A. Beniušis taip pat teigia dalį savo turėtų akcijų pardavęs naujai vadovų kartai. Šiuo metu jis vadovauja įmonės valdybai, dirba su užsienio klientais, su kuriais yra vykdomi tęstiniai projektai.
„Kai mes dirbame su eksportu, tai labai yra svarbu, kad yra Audrius, kurį mes pristatome kaip mūsų kolegą, kuris praktiškai dirba nuo pirmos dienos. Juoba, kai susitinki su užsienio IT bendrovių atstovais, tai jų amžiaus vidurkis yra gerokai didesnis, nei „Baltic Amadeus“. Todėl neperdėsiu, kad Audrių mes vadiname sėkmės ir patikimumo garantu, įmonės vizitine kortele“, – juokėsi A. Šuškevič.
Kapitalizmo dvelksmas
Pokalbį A.Beniušis pradėjo nuo „Baltic Amadeus“ užuomazgų, nuo įmonės istorijos, kurią kūrė mokslo žmonės.
„Tuo metu Sovietų Sąjungoje sparčiai populiarėjo korporatyvinis judėjimas. Naudodamiesi atšilimu prie Lietuvos Mokslo akademijos, Matematikos ir kibernetikos instituto mokslininkai įkūrė eksperimentinę gamyklą, kuri sutrumpintai vadinosi BITU. Buvo pasirinkta tokia savotiška forma, kuri leido lengviau finansuoti mokslo darbuotojų veiklą ir jų projektus. Tuomet dar tik krapštėmės prie įvairių elektroninių mazgų, pradėjome kai kuriuos dalykus programuoti. Nutiko juokingų dalykų, tarkime, su Krekenavos kiaulių augintojais. Jie atsigabeno automatizuotą šėrimo įrangą, bet be kompiuterių, nes juos buvo draudžiama įvežti į Sovietų Sąjungą. Tai kažkas kažką pakrapštė, prikniedijo ir įranga pradėjo veikti“, –
pirmuosius lietuviškus programavimo žingsnius prisiminė pašnekovas.
Minėtai gamyklai BITAS tuomet vadovavo mokslininkas Juozas Zalatorius. Jam bedirbant gamyklos darbuotojai pradėjo važinėti į parodas, pamažu megzti santykius su užsieniu.
Sovietų Sąjungoje buvo įsibėgėjusi „perestroika“, pradėta kalbėti apie kooperavimąsi tarp Rytų ir Vakarų. Kaip tik tuo metu akademikas Leonardas Kairiūkštis Austrijoje įgyvendino kažkokį projektą. Juokaujama, kad idėja steigti bendrą įmonę kilo Vienos aludėje prie alaus bokalo.
„Grįžęs akademikas papasakojo, kad atsirado galimybė sukurti bendrą įmonę su užsieniečiais, nes Austrijoje sutikęs potencialius partnerius. Tą idėją pasigavo akademikas Vytautas Statulevičius, kuris vadovavo Matematikos institutui. Jis buvo didelis inovatorius ir naujų dalykų iniciatorius. Abu su J. Zalatoriumi buvo velnių priėdę, jie kaip mat užsidegė austrų pasiūlyta idėja ir ėmėsi reikalo“, – prisiminė A. Beniušis.
Tačiau anuomet tokie reikalai greitai nejudėjo. Prireikė laiko, kol viskas buvo sutvarkyta ir 1988 rugsėjo 27 d. idėja tapo kūnu. Eksperimentinėje gamykloje BITAS dirbę žmonės buvo perkelti į naują įmonę.
Taip Lietuvoje atsirado bendra TSRS ir Austrijos įmonė.
Pavadinimą įkvėpė jūra ir A.A.Mocartas
Pasakojama, kad pats įmonės pavadinimas gimė impulsyviai. Austrai pageidavo, kad jame būtų kažkas susijusio su A .A. Mocartu, o lietuviams prie širdies buvo žodis „Baltija“. Buvo nuspręsta: tebūnie „Baltic Amadeus“.
Lietuvoje tai buvo antroji su kapitalistinio pasaulio šalimi kartu įsteigta įmonė. A. Beniušiui teko vartyti dokumentus, kuriuose rašoma, kad visoje Sovietų Sąjungoje ji tapo 47-ąja tokio kapitalo įmone.
Ta proga reikėtų priminti, kad pirmoji bendra su kapitalistino pasaulio šalimi įmonė buvo „Vilbara“. Ji veikė Vilniuje ir buvo įsteigta kartu su partneriais iš Vakarų Vokietijos.
Po jos sparnu glaudėsi Pilies gatvėje veikusi dolerinė parduotuvė, garsėjusi ne tik tuo, kad čia buvo galima įsigyti vakarietiškų daiktų už užsienio valiutą, bet ir tuo, kad čia nuolat būriuodavosi žioplių minia, nes jos vitrinoje buvo eksponuojamas sovietiniam piliečiui neregėtas naujutėlaitis raudonas automobilis „Opel Kadett“.
Šalia puikavosi ir jo kaina – 10 tūkst. JAV dolerių.
Atstovybė – net Kamčiatkoje
Pasak A. Beniušio, anuomet, norint įsigyti įvairią įrangą, reikėjo vos ne kalnus nuversti. Pinigus pervesti trukdavo apie ketvertą mėnesių. Kol jie nenukeliaudavo, apie prekę buvo galima tik svajoti. Viešpatavo neginčijama taisyklė: pirma pinigai, ir tik po to – prekė. Jokie kiti prekybiniai santykiai negaliojo.
„Iš pradžių mūsų tikslas buvo užversti Sovietų Sąjungą užsienio technika, IBM kompiuteriais. Iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo „Baltic Amadeus“ jau buvo sukūrusi visą atstovybių tinklą. Jos buvo atidarytos ne tik Maskvoje ir Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), bet ir tokiose tolybėse, kaip Vladivostokas, Kamčiatka, Irkutskas“, – pasakojo įmonės senbuvis A. Beniušis.
Jis su šypsena prisiminė laikus, kai „Litexpo“ parodų centre „Baltic Amadeus“ ekspozicijai net buvo skirta atskira salė: „Nusidriekdavo žmonių eilės, nes visiems buvo įdomu pažiūrėti, kaip gi atrodo tie kompiuteriai, koks tas ką tik atsiradęs 386-as procesorius ar diskas.“
Austrai išsigando
Tiekimo mastai visai Sovietų Sąjungai buvo išties dideli. „Tuo metu chroniškai visko trūko. Prekybiniai ryšiai su Vakarais praktiškai nebuvo užmegzti, tai pirko, kas galėjo ir kiek galėjo. Aišku, ne paprasti žmonės. Jeigu jau ką parduodavai eiliniui piliečiui, tai kokį vieną kompiuterį per metus. Ir tai, tik tam, kad jis papuoštų savo interjerą ir galėtų tuo pasipuikuoti prieš kitus“, – juokėsi pašnekovas.
Tuomet „Baltic Amadeus“ pardavinėjo tik kompiuterinę techniką. Kadangi įmonė turėjo teisę prekiauti produkcija iš Vakarų, tai tiekė ir medicininę įrangą ligoninėms – pirmuosius monitorius, tomografus. Bet svarbiausiomis jų prekėmis išliko kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo technika.
„Su spausdinimo technika kildavo nemažai problemų. Pagal anuometinius saugumiečių reikalavimus, visa kopijavimo technika turėjo būti registruota saugume. Būdavo įdiegiamas kontrolinis atspaudas, kad jie paskui galėtų atsekti, kur ir iš kokio aparato spausdinta. Bet ilgainiui kontrolės buvo vis mažiau, o paskui ir pačio saugumo neliko“, – juokėsi A.Beniušis.
Tačiau netrukus neliko ir lietuvių partnerių austrų. Per televiziją išvydę 1999-ųjų reportažus apie Sausio 13-osios įvykius, jie išsigando ir iš karto pranešė, kad bendram verslui deda tašką. Tiesiog išsigando.
A. Beniušis sako, kad visi reikalai, susiję su akcijomis, buvo sutvarkyti civilizuotai. Lietuviai nuvyko į Austriją, sutvarkė visus dokumentus ir įteisino skyrybas.
„Spėju, kad toks atvejis buvo vienintelis visoje SSRS. Visi kiti savo užsienio partnerius metė paprastuoju būdu. Užsieniečiai ir patys suprato: jeigu geruoju ką nors duos, tai ačiū, o jeigu ne , tai – viso gero“, – pasakojo tų įvykių liudininkas A.Beniušis.
Remiantis Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos tvarka buvo taikomos lengvatinės sąlygos tiems, kurie turėjo bendrą įmonę su užsieniu. Todėl netrukus „Baltic Amadeus“ prisiviliojo partnerius iš Vokietijos įmonės, su kuria prekiavo medicinos reikmėms skirta technika. Tačiau po kurio laiko buvo atsisveikinta ir su vokiečiais ir nuo tuomet įmonė buvo perregistruota į uždarąją akcinę bendrovę.
Reketininkai nesikėsino
Laukiniam kapitalizmui įsisukus į Lietuvos laisvąją rinką, nei su reketu, nei su bandymu perimti šį pelningą verslą bandymų nebuvo.
A. Beniušio teigimu, prekiautojai kompiuteriais netapo brigadų, grupuočių vyrukų taikiniu, nes anie nelabai supratę, kas tai per verslas ir kaip būtų galima iš to užsidirbti. Jiems kur kas įdomiau buvo prekyba metalais ar spiritu.
Tačiau verslininkas neslepia, kad po skyrybų su Sovietų Sąjunga, kai užsidarė durys į anuomet pagrindine buvusią rinką, pirmuosius porą metų įmonei buvo išties nelengva. Bet Lietuva pamažu atsitiesė, atsigavo dalis senosios pramonės, viena po kitos kūrėsi naujos įmonės.
Naujoji banga
A. Šuškevič į „Baltic Amadeus“ atėjo prieš penkiolika metų. Per tą laiką jis ne tik užkopė karjeros laiptais, bet ir tapo įmonės pagrindiniu akcininku ir vadovu.
„Į „Baltic Amadeus“ tuomet vienu metu atėjo nemaža jaunų žmonių grupė, – kas iš Vilniaus, kas iš Gedimino technikos universitetų. Aš atėjau iš VU Matematikos ir inovacijų fakulteto. Buvau ketvirtakursis, o įmonė kaip tik organizavo tam tikrų technologijų mokymus“, – savo pirmuosius žingsnius įmonėje prisiminė dabartinis jos vadovas.
Jis su kolegomis priklausė tai pirmajai bangai, kai įmonė pradėjo investuoti ir augintis sau naujus sistemų projektuotojus, programuotojus, analitikus.
Jeigu bendrovės pradžia siejama su prekyba, tai į ją plūstelėjus jauniems žmonėms, buvo pradėtos intensyviai vystyti programavimo paslaugos.
„IBM kompanija kaip tik laimėjo didelį konkursą Lietuvoje. Buvo iškeltas tikslas – sulietuvinti mokykloms skirtą IBM programinę įrangą, testuoti ją, ruošti atitinkamą dokumentaciją. Tuomet mūsų darbuotojai pradėjo važiuoti mokytis programuoti į IBM programavimo centrą“, – tą laikotarpį prisiminė Andžej.
Lietuviško raidyno krikštatėviai
Anuomet, vienas didesnių „Baltic Amadeus“ nuopelnų – sulietuvinta kompiuterių klaviatūra. A. Beniušis patikino, kad lietuviškai „prakalbinti“ kompiuterinę įrangą bandyta nuo pat jų veiklos pradžios.
„Tarkime, buvo ir ramunėlės metodu sukurti besisukantys diskai. Pirmiausia užrašoma a raidė, o tada pasukus atgal, užkabinama nosinė“, – apie vieną pirmųjų bandymų taikyti lietuvišką šriftą pasakojo A. Beniušis.
Įmonei, kuri buvo įkurta akademikų, sėkmingas visuomenės švietimo projektų įgyvendinimas buvo viena svarbiausių užduočių.
Atvedė „Microsoft“
Kitas jų nuopelnas – į Lietuvos rinką su savo produktais priviliota „Microsoft“ kompanija.
„Buvo ilgai su ja kalbamasi apie teisę parduoti Lietuvoje programinę įrangą išskirtinėmis sąlygomis. Tarkime, „Microsoft Word“ programa anuomet kainavo 500 dolerių. Kas ją galėjo pirkti? Tik vienetai. Nusipirkdavo kokia nors didelė organizacija vieną egzempliorių, o po to pasidalindavo su kitais.
– Todėl reikėjo įtikinėti „Microsoft“ : „Arba jūs parduodate vieną egzempliorių už 500, arba 500 – už 50 dolerių“. Ilgokai jie svarstė. Amerikiečiams ta Lietuva iš viso nebuvo aiški. Bet mums pavyko ir atėjo metas, kai jie pradėjo pardavinėti mums programinę įrangą specialiomis sąlygomis už kokius tris kartus mažesnę kainą. Net buvo dedama žymė, kad įranga skiriama Baltijos šalims, kad nebūtų perparduota kitoms“, – dar vieną sėkmingą įmonės žingsnį prisiminė vienas iš jos senbuvių A. Beniušis.
Finansinė pagalvė
Tuo metu, kai dar tik pasigirdo užuominų apie artėjančią krizę, „Baltic Amadeus“ akcininkai kaip tik buvo susitarę su „Invaldos“ grupe, kad jiems perleis dalį savo verslo.
„Jau iki tol buvome priėmę sprendimą orientuotis tik į programinės įrangos kūrimą. Buvo atskirta infrastruktūrinių sprendimų dalis ir parduota „Invaldai“. Taigi, tuo metu, kai driokstelėjo 2008-ųjų krizė, turėjome finansinę pagalvę. Laimingo sutapimo dėka turėjome rezervų. Be to, kaip tik krizės išvakarėse, įmonės vadovybė buvo nusprendusi pasikvieti į pagalbą naujų žmonių ir performuoti įmonę. Todėl tas laikotarpis buvo labai sunkus, bet ne kritinis“, – pasakojo A. Beniušis.
A. Šuškevič žodžiais, gelbėjo ir tai, kad „Baltic Amadeus“ tuo metu dalyvavo keliuose dideliuose tęstiniuose bankiniuose projektuose, kurie ir krizės metu nebuvo stabdomi.
Vieną dieną čia, kitą – pas konkurentus
Jaunų žmonių atėjimas į įmonę parodė, kad toks verslo modelis labai pasiteisino, todėl dabar ši praktika kartojama nuolat.
„Kviečiame geriausius studentus ir juos apmokome. Pasilieka tie, kuriems gerai sekasi, kurie yra labiausiai motyvuoti“, – tvirtino kelių šimtų jaunų žmonių komandai vadovaujantis Andžej.
Jam antrino ir patirtimi linkęs dalintis A. Beniušis. Pasak jo, IT sritis sparčiai jaunėja. Dažni atvejai, kad tik įstoję studijuoti, jaunuoliai netrukus įsidarbina. Tik apmaudu, kad kai kurie tų mokslų ir nebaigia.
Andžej tikino, kad bendrovė tam nepritaria ir įvairiais būdais skatina, kad čia dirbantys žmonės kaip tik siektų mokslo aukštumų.
Jis neslėpė, kad konkurencija tarp jaunųjų IT talentų prasideda nuo pirmojo kurso: „IT specialistų nuolat trūksta, todėl jei ketvirtakursis dar niekur nedirba, tai arba jis labai pasišventęs mokslams, ar nelabai vykęs.“
Todėl „Baltic Amadeus“ aktyviai bendradarbiauja su gimnazijomis: specialistai lankosi jose, ragina, kad jaunuoliai stotų į tokias specialybes, nes jų paklausa rinkoje – itin didelė.
Pašnekovai neslepia, kad jų įmonėje, kaip ir visoje IT rinkoje, darbuotojų kaita tikrai yra.
„Mūsų programuotojai sulaukia kelių darbo pasiūlymų per savaitę. Jeigu ryte ė darbą atėjusiam programuotojui kažkas nepatiko, jis po pietų jau gali dirbti kitoje kompanijoje už ne mažesnį atlyginimą“, – apie itin didelę IT specialistų paklausą prakalbo A. Beniušis.
Moderniausias ir geidžiamiausias
Didelėje konkurencinėje kovoje dėl specialistų „Baltic Amadeus“ rado tokių svertų, kad jai atiteko ir geidžiamiausio, ir moderniausio darbdavio laurai. Kas tai lėmė?
„Atlyginimas, anaiptol, nėra svarbiausias veiksnys, – tvirtino įmonės vadovas A. Šuškevič. – Tuomet, kai į Lietuvą atėjo „Barclays“, kitos užsienio kapitalo bendrovės, kurios turėjo daugiau pajamų, juos ir užkėlė. Dabar „Baltic Amadeus“ moka vidutinį atlyginimą, kuris egzistuoja tarp panašaus pobūdžio IT įmonių. O jis siekia apie trejetą tūkstančių eurų.“
Jis teigia, kad vienas svarbiausių įmonės svertų – investavimas į darbuotojų patirtį ir į nuolatinį tobulėjimą.
„Darbuotojas gauna asmeninį krepšelį, kur jis gali pasirinkti, kur norėtų tobulėti, į kokią konferenciją važiuoti, kokius kursus lankyti. Taip pat, jam siūloma įvairi podarbinė veikla, už kurią galima rinkti taškus ir juos iškeisti į prizus. Dar – sveikatos draudimas, nemokami vaisiai, ledai, pusryčiai ir pan. – vardijo įmonės vadovas.
– Mes taip pat siekiame lanksčiai žiūrėti į darbuotojo aplinką ir darbo valandas. Visai nebūtina ateiti į biurą, atsisėsti prie kompiuterio ir prie jo praleisti tam tikras darbo valandas. Jis gali dirbti iš namų, gali ateiti vėliau. Visa tai šiais laikais nesvarbu.“
Tačiau yra tam tikrų susitikimų, kuriuose dalyvauti būtina ir tam tikrų susitarimų, kuriuos privalu įvykdyti. Svarbu, kad visa komanda žinotų savo atsakomybes ir kiekvienas jaustųsi atsakingas už savo darbo dalį. Kuomet kiekvienas žino koks jo indėlis į projektą ir koks jis svarbus – bus įgyvendinta bet kokio sudėtingumo užduotis.
„IT sektorius anksčiau buvo matomas kaip sudėtingas, pilnas intravertiškų žmonių, bet tai – ne šių dienų realijos, – tikino A. Šuškevič. – Tai, kad programuotojas dienų dienas sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių – praeities dalykas. Dabar jis turi bendrauti su klientais, kolektyvu, dalintis darbais, pasakoti, ką vienas ar kitas yra padaręs.“
Ypatingi partneriai
Į ketvirtą dešimtmetį įžengusi „Baltic Amadeus“ dabar išgyvena tikrą renesansą. Pašnekovai neslepia pasididžiavimo įgiję visame pasaulyje žinomų klientų. Tarp jų ir viena didžiausių pasaulyje konsultavimo kompanijų „Tata Consultancy Services“.
„Tai išties didelis konglomeratas. Jis patenka į didžiausių pasaulyje analogiškų kompanijų penketuką, čia darbuojasi apie 180 tūkst. žmonių. Dabar kartu dirbame prie vieno didžiausių Baltijos šalyse projektų. Mastai ne tokie, prie kurių esame pripratę. Tokios patirties nei su skandinavais, nei kitose rinkose neturėjome. Mums tai rimtas įvertinimas ir rimti iššūkiai“, – apie naujus kientus kalbėjo A. Beniušis.
Šiais metais bendrovė startavo su nauja strategija ir tai gali būti savotiško lūžio metai.
„Tai, ką pamatėme per paskutiniuosius ketvertą metų, mus privertė pakeisti strategiją, – teigė „Baltic Amadeus“ akcininkas A. Šuškevič. – Klientas keičiasi, jis jau nenori galvoti, ko jam reikia. Jis sako: „Ateikite ir pasakykite, kaip skaitmenizacija pakeis mano verslą per artimiausius keletą metų ir kokios naudos iš to gausiu“.
Todėl dabar mūsų tikslas – numatyti procesus, kurie vyks bent jau po kelių metų ir supaprastinti klientams tą sparčiai į mūsų gyvenimą besiveržiantį skaitmeninį pasaulį. Juk dar ne visi įžvelgia galimybes, kurios ateina. Dirbdamas kartu su mumis klientas gali per artimiausius keletą metų iš esmės pakeisti savo verslą.
Todėl dabar „Baltic Amadeus“ pristatome kaip įmonę, šiuo metu veikiančią kaip patikimas technologinis partneris, kuris padeda supaprastinti kompleksiškus verslo skaitmenizavimo procesus ir teikia visas IT sprendimų kūrimo paslaugas bei strategines konsultacijas iš vienų rankų. “
