Visam verslui, nepaisant jo kilmės, svarbiausias yra klientų dėmesys, o klientai intuityviai seka paskui tuos, kurie geriau išpildo jų lūkesčius ir atliepia poreikius. Jeigu klientas arba darbuotojas išėjo pas užsienio kapitalo konkurentą, reiškia, jo pasiūlymas geresnis – kartelė pakilo ir tau reikės ją ne tik pasiekti, bet iššokti dar aukščiau.
Stiprios užsienio kapitalo bendrovės atsineša didesnę ir įvairesnę patirtį, gerą valdymo stilių ir verslo kultūrą, veiksmingas personalo valdymo, rinkodaros strategijas. Į mūsų mažą rinką jos atneša naujus standartus ir vietinis verslas priverstas adaptuoti tą gerąją praktiką, jeigu nori būti konkurencingas ir neaukoti pelno varžydamasis vien mažesne kaina. Stipresnių, labiau patyrusių bendrovių atsiradimas rinkoje – tiek konkurento, tiek kliento vaidmenyje – lemia daug didesnį vietinio verslo vystymosi greitį. Lyg per metus įveiktum trijų metų atkarpą.
Pažiūrėkime, kaip užsienio kapitalo bendrovės – klientų vaidmenyje – pakeitė biurų pastatų vystymo, įrengimo ir valdymo standartus. Jų socialinės atsakomybės politika, verslo kultūros standartai, darbuotojų motyvavimo strategijos gerokai paspartino tarptautinių tvarių pastatų standartų diegimą vystant verslo centrus. O tai reiškia spartesnį naujausių technologijų diegimą ir vis kokybiškesnius pastatus – taupančius ir pasigaminančius sau energiją, darančius minimalų poveikį aplinkai, komfortiškus darbuotojams, draugiškus aplinkinėms bendruomenėms. Prieš 15 metų tai rūpėjo pavieniams entuziastams. Vietinis verslas nesiryžo investuoti į inovatyvius, tvarius sprendimus komerciniuose pastatuose, nes reta lietuviška įmonė būtų sutikusi daugiau mokėti už tokius dalykus – o dabar tai yra rinkos standartas. Rygoje, kur tarptautiniai IT paslaugų ir aptarnavimo centrai taip sparčiai nesikūrė, biurų pastatų rinka yra žemesnio išsivystymo lygio – progresas vyksta lėčiau.
Konkurencija dėl darbuotojų paskatino daugelį verslų perkratyti savo požiūrį į darbo aplinką, nes atėję užsienio kapitalo įmonės biurą vertino kaip darbdavio konkurencinį įrankį ir investavo ne tik kokybišką kondicionavimo sistemą, bet į darbo vietos estetiką, originalumą, pramogas ir paslaugas. Ši konkurencija pagerino gyvenimo kokybę daugeliui žmonių, praleidžiančių biure trečdalį paros.
Apskritai manau, kad užsienio kapitalo įmonės neatima darbuotojų iš vietinio verslo – vertinant ilgesnę perspektyvą, jos paruošia rinkai stipresnius specialistus. Ypač, jei kalbame apie aukštą pridėtinę vertę kuriančius paslaugų verslus. Pavyzdžiui, tarptautiniai IT aptarnavimo centrai, audito kompanijos samdo daug nepatyrusių jaunų žmonių, kuriuos apmoko dirbti organizacijoje. Dalis jų tose kompanijose pritampa ir kyla karjeros laiptais, apie pusė po pirmų metų ar poros metų nubyra – jie vėl patenka į darbo rinką, bet su geresniais įgūdžiais. Po dar keleto metų iš tų kompanijų vėl „nubyra“ dalis darbuotojų – į rinką patenka dar aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Tai nuolatinis natūralus ciklas. Ar tie žmonės būtų pasilikę Lietuvos darbo rinkoje, jeigu nebūtų įsidarbinę užsienio kapitalo bendrovėje, kuri neva atėmė žmones iš lietuviško verslo? Gal jie būtų ieškoję darbo kitoje šalyje.
Nederėtų sumenkinti ir finansinių investicijų įtakos, kuriuos užsienio įmonės įlieja į šalies ekonomiką. Papildomi pinigai rinkoje reiškia naujas darbo vietas – tiek tiesiogiai kuriamas naujai atėjusių ar besiplečiančių užsienio kompanijų, tiek per jas aptarnaujančių smulkesnių vietinių verslų plėtrą. Tai reiškia didesnes žmonių pajamas, perkamąją galią ir pilnesnį valstybės biudžetą.
Daug metų atstovauju vietinį verslą, dešimt metų dirbau tarptautinėje audito ir mokesčių kompanijoje ir apibendrindama visą patirtį, manau, kad stiprių užsienio kapitalo bendrovių atėjimas yra vien pozityvus dalykas, skatinantis spartų vietinių verslų augimą. Žinoma, su sąlyga, kad rinkoje sukurtos vienodos žaidimo taisyklės visoms skaidriai veikiančioms bendrovėms ir visi tų taisyklių laikosi.